Valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos klausimai buvo aptarti apvaliojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo kultūros paveldo apsaugos, nekilnojamojo turto plėtros, visuomeninių organizacijų atstovai. Diskusiją organizavo Valstybinė kultūros paveldo komisija, kurios vienas iš uždavinių - informuoti ir aiškinti visuomenei, ypač verslo atstovams, investuojantiems į kultūros paveldo objektus - šią veiklą reglamentuojančias įstatymų nuostatas. Komisijos pirmininkas Jonas Glemža sveikindamas susirinkusius pabrėžė, jog simboliška, kad susitikimas vyksta paveldo atmosferoje, komisijos patalpose, kuriose XVI - XVII a. pr. veikė vienas iš Vilniaus aštriųjų ginklų ir įrankių cechų, o dabartinėje posėdžių salėje vykdavo priėmimas į cecho narius. Susirinkusieji kalbėjo apie privataus ir valstybinio sektorių bendradarbiavimo galimybes paveldo apsaugos srityje, diskutavo apie problemas, dalijosi patirtimi, geros ir blogos praktikos pavyzdžiais.
Komisijos pirmininkas Jonas Glemža supažindino susirinkusius su pagrindiniais Europos Tarybos dokumentais, apibrėžiančiais šiuolaikines paveldo nuostatas, kuriomis vadovaujasi tarptautinė visuomenė. Jo teigimu, nuostatose akcentuojama būtinybė išsaugoti paveldą, panaudojant jo vertybes šiuolaikinėms reikmėms, viena iš kurių - senų pastatų pritaikymas naujiems šiuolaikiniams poreikiams. Jonas Glemža sako, kad paveldas yra ekonominė vertybė, o valstybinio ir privatus sektoriaus bendradarbiavimas bei atsakomybė įtvirtinti tarptautiniuose dokumentuose. Jis atkreipė dėmesį, kad didžioji paveldo šeimininkų dalis yra privatūs šeimininkai, kurių lėšos, kapitalas dalyvauja paveldo valdymo procese. Jis taip pat informavo susirinkusius, kad Komisija po kelių mėnesių diskusijų priėmė dokumentą pagal kurį senamiesčio reglamentas turi būti patikslintas naujomis formuluotėmis dar šiais metais, o tolimesniam senamiesčio saugojimui bus rengiamas naujos kartos reglamentas.
LNTPA prezidentas Robertas Dargis pabrėžė, kad teisės aktai, reglamentuojantys plėtrą, apimančią daug sudedamųjų dalių, kurių svarbi dalis yra kultūros paveldas, dažnai prieštarauja vienas kitam, o tai įtakoja ir skatina nesupratimą, priešiškumą, chaotišką ir stichišką „taškinę" plėtrą. Dėl to, pasak jo, būtinas sisteminis požiūris ir kompleksiniai sprendimai valstybės lygyje, kurie apimtų naujus teritorijų planavimo principus, savivaldos galių stiprinimą šiame procese, infrastruktūros efektyvų valdymą, viešojo intereso apibrėžimą, vėlgi skatinantį, o ne stabdantį darnią plėtrą visuomenės labui bei daugelis kitų aktualių klausimų. Pasak LNTPA prezidento, paveldas ir plėtra turi tapti savotiškais partneriais diegiant darnios plėtros principus, kurių tikslas - geresnė ir nuolat auganti žmonių gyvenimo kokybė.
Algimantas Degutis, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pavaduotojas, kalbėdamas apie susidariusią situaciją paveldosaugos sistemoje teigė, kad komisija dažnai atsiduria prieštaringoje situacijoje tarp norinčiųjų plėtoti, statyti, keisti aplinką ir tarp kitos pusės, kuri labiau linkusi į tiesmukiškus draudimus ir skundimą. Jis mano, kad pati visuomenė turėtų nuspręsti, kas yra paveldas, kiek jo reikia, kiek ir kokio paveldo visuomenė nori išsaugoti...? Dabar, pono Degučio teigimu, paveldo apsauga tarsi primesta iš viršaus. „Paradoksas, kalbame apie tai, kad paveldą reikia saugoti, tausoti, tinkamai jį panaudoti, kad būtų gyvas, prieinamas ir pritaikytas žmonėms, tačiau biurokratinės kliūtys šito mums daryti neleidžia. Tokia sistema stabdo paveldo pritaikomumą šiuolaikiniams žmonių poreikiams", - pabrėžia specialistas.
Arvydas Avulis, LNTPA valdybos narys, kalbėdamas apie bendradarbiavimą tarp suinteresuotų pusių atkreipė dėmesį, kad būna atvejų kuomet „šaukštas deguto pagadina statinę medaus". Jis sako, kad būtina aptarinėti negarbingus ir neatsakingus atvejus statybų sektoriuje viešai, tačiau nemažiau svarbu įvertinti tuos, kurie yra geros praktikos pavyzdžiai kitiems, kuriant ir puoselėjant atsakingo verslo vardą. LNTPA valdybos narys pasisako už bendradarbiavimą, nukreiptą į naują kokybę, kuri padėtų iš anksto įvertinti plėtros galimybes, suderinamumą su paveldu ir šiuolaikiniais žmonių poreikiais. Jis sako, kad yra „šventos" vietos kaip antai - senamiestis ir čia visi turi paisyti nustatytų griežtų taisyklių ir standartų. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad dažnai plėtra nepagrįstai stabdoma kitose miesto dalyse, kurios šiandien apleistos, netvarkomos, nesaugios, kaip antai - Šnipiškės. Verslininkas įsitikinęs, kad darni plėtra visų bendras interesas, o pasiekti jį galima per pozicijų derinimą, per darnų dialogą su visomis suinteresuotomis pusėmis.
Diskusijos dalyviai vieningai pripažino, kad būtina bendradarbiauti siekiant geresnio abipusio supratimo, tobulinant teisės aktus, derinant pozicijas bei ieškant visuomenei naudingų ir reikalingų sprendimų. Tam tikslui dalyviai nutarė organizuoti periodinius susitikimus. Renginyje dalyvavęs IV Lietuvos kultūros kongreso suvažiavimo pirmininkas Krestencijus Stoškus renginio pabaigoje diskusiją tarp verslo ir kultūros paveldo komisijos atstovų pavadino istoriniu įvykiu, kuris patvirtina ir įrodo, kad nėra žmonių už kultūros ribų.
LNTPA informacija