Gyventojai dažnai teiraujasi, kaip pasirinkti stiklo paketus langams, kad jie patikimai tarnautų visais metų laikais, o pinigai jiems būtų išleisti racionaliai. Lange didžiausią plotą užima ir kainos dalį sudaro stiklo paketas, todėl nuo jo savybių ypač priklauso, ar mes tinkamai išleidžiame pinigus langams, ar turėsime siekiamą efektą. Apie stiklo paketų įvairovę, savybes ir kiekvienam perkančiam žinotinas jų charakteristikas kalbamės su sostinės stiklo paketų gamybos bendrovės „Glastika“ direktore Virginija Bugeniene.
Kokia pradinė informacija apie stiklo paketus reikalinga žmogui, kuris sumanė pasikeisti langus savo būste ar įsigyti statomam namui?
Stiklo paketų gali būti šimtai variantų, jų savybes lemia trys pagrindiniai veiksniai: stiklai ir jų kiekis, tarp stiklų montuojamas rėmelis bei inertinės dujos, kuriomis užpildomi tarpai tarp stiklų. Stiklo paketus langams reikia pasirinkti tokius, kad vasarą jie apsaugotų nuo kaitrios saulės, žiemą iš patalpų neišleistų šilumos, o bet kuriuo metų laiku į patalpas įleistų pakankamai šviesos. Stiklo paketai gali būti ne tik šilti, apsaugantys patalpas nuo perkaitinimo saulės spinduliais, bet ir saugūs – duždami nesužeidžia žmogaus, garsą izoliuojantys – skirti apsisaugoti nuo gatvės triukšmo, ar net dekoratyviniai – su reljefiniu ar spalvotu stiklu.
Brangstant šildymui viena iš svarbiausių stiklo paketų savybių tampa jo gebėjimas išsaugoti šilumą patalpose. Kokie stiklo paketai geriausiai izoliuoja šilumą, koks būtų racionalus pasirinkimas?
Pasirinkę savo langams netinkamus stiklo paketus būsite priversti išlaidauti kiekvieną šildymo sezoną ir kaitrią vasaros dieną. Stiklas lange sudaro didžiausią plotą, vadinasi lango šiluminės charakteristikos labiausiai priklauso nuo jame įdėto stiklo paketo. Tyrimais įrodyta, kad per langus netenkama apie 25 proc. visos pastato šilumos.
Nuostolingiausia pasirinkti stiklo paketus, kuriems gaminti naudojami du paprasti stiklai su 6 mm tarpu. Tokių langų šilumos perdavimo koeficientas yra 2,5, o, pavyzdžiui, įdėjus bent vieną selektyvinį stiklą ir tarpą tarp stiklų padarius 16 mm, šilumos perdavimo koeficientas pagerėja daugiau kaip 40 proc. – iki 1,4 (kuo jis mažesnis, tuo paketas efektyviau sulaiko šilumą patalpose). Kai tokio geresnio paketo tarpas tarp stiklų užpildomas inertinėmis argono dujomis, šilumos perdavimo koeficientas gerėja iki 1,1. Kaip matome, tokio paties, tik inertinėmis dujomis užpildyto stiklo paketo efektyvumas padidėja daugiau kaip penktadaliu, o kaina – tik keliais procentais.
Tačiau geriausiai šilumą patalpose apsaugo stiklo paketai, kuriuose naudojami trys stiklai, o abu išoriniai – selektyviniai. Be to, stiklai montuojami ne tarp aliuminio rėmelių, o „šiltesnių“ plastikinių, kurie dabar gali būti balti, pilki ar net juodi. Beje, vertinantiems estetiką ir prabangą rekomenduoju rinktis modernią ir šiltą naujieną – juodus stiklo paketo rėmelius.
Nors stiklo paketai su selektyviniais stiklais brangesni iki 50 proc., tačiau jų šilumos varža yra iki trijų kartų didesnė, t. y., tiek kartų geriau jie saugo šilumą patalpose. Remiantis JAV stiklų gamintojo „Guardian“ eksperimentų duomenimis, trijų stiklų paketo, kurio abu išoriniai stiklai selektyviniai, o tarpai tarp jų 12 ir 16 mm bei užpildyti inertinėmis dujomis, šilumos perdavimo koeficientas – 0,6, t. y. jis beveik 3,2 karto efektyvesnis, nei dviejų paprastų stiklų paketas. Pagal kainą ir kokybę tai būtų racionalus pasirinkimas.
Šie skaičiai akivaizdžiai įrodo, kad keliasdešimt litų daugiau sumokėję už kokybę šiandien, taupysime šimtus kiekvieną šildymo sezoną. Mūsų gyvenimiška patirtis parodė, kad net daugiabutyje paprastus langus pakeitus su šiltais stiklo paketais ir nedidinant radiatorių temperatūros, kambariuose šiluma pakyla apie 5 laipsnius, t. y., mokama tiek pat, o gyvenama gerokai šilčiau.
Tačiau langai skirti ne vienam metų sezonui ir ne tik šilumai patalpose išsaugoti. Kaip pasirinkti stiklo paketus, kad jie tinkamai tarnautų ir karštą vasarą į patalpas neįleisdami per daug saulės kaitros?
Apsisaugoti nuo saulės kaitros skirti remiantis naujausiomis technologijomis gaminami saulės kontrolės stiklai. Ir žiemą, ir kaitrią vasarą tinkamai tarnaus langai, jei stiklo paketai bus pagaminti su saulės kontrolės stiklu išorėje ir selektyviniu patalpų viduje. Saulės kontrolės stiklas apie du kartus sumažina saulės kaitros patekimą į patalpas. Todėl, jei naudojate kondicionierius, gerokai sutaupysite ir vasarą, nes sumažinti patalpos temperatūrą 1 laipsniu kainuoja tris kartus brangiau nei 1 laipsniu pašildyti.
Be jau minėtų pažangiausių saulės kontrolės stiklų, saulės kaitros patekimą į patalpas galima sumažinti pasirinkus tonuotus arba dažytos masės bei stiklus su atspindinčia danga, žmonių vadinamus veidrodiniais. Šie stiklai suteikia galimybę pasirinkti norimą stiklo atspalvį, tačiau turi ir rimtų trūkumų – apriboja šviesos patekimą į patalpas, saulėtą dieną tonuotas stiklas įkaista ir vakare spinduliuoja šilumą, taip prailgindamas patalpų kaitinimą ir diskomfortą. Be to, šie stiklai nuo karščio gali trūkti, todėl juos reikia grūdinti, o tai gerokai didina langų kainą. Deja, ir refleksinis, ir tonuotas ar dažytos masės stiklas taip pat atspindi ir saulės šviesą, todėl iki poros kartų sumažėja natūralus patalpų apšvietimas, visuomet jautiesi tarsi į pasaulį žvelgtum pro tamsius akinius – ir saulėtą, ir apniukusią dieną vaizdas už lango bus nenatūralus. Be to, teks dažniau naudot dirbtinį apšvietimą ir eikvoti elektrą.
Skaidrūs bespalviai stiklai, vasarą „neįleidžiantys“ karščio, o žiemą „neišleidžiantys“ šilumos, gali sutaupyti apie trečdalį patalpų vėsinimo ir šildymo išlaidų, t. y. investicija atsiperka per 3–4 metus.
Užsiminėte apie saugius stiklo paketus. Kokie tai paketai, kada juos reikėtų naudoti?
Specialių savybių stiklo paketai Vakaruose naudojami gerokai dažniau nei Lietuvoje, nes ten ir statybų normos griežtesnės, ir patys žmonės labiau rūpinasi savo ir savo artimųjų saugumu bei komfortu. Beje, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą šalyje galioję saugumo reikalavimai įstiklinimui buvo pradėti derinti prie ES (Statybos techninis reglamentas STR 2.05.20:2006).
Šiuo metu Didžiajai Britanijai, Nyderlandams, Skandinavijos šalims gaminamiems langams, vitrinoms, vidaus pertvaroms mes tiekiame ne tik „šiltus“ stiklo paketus, bet ir saugius. Jiems gaminti naudojami grūdinti, laminuoti arba viela armuoti stiklai. Juos reikia naudoti patalpose, kur stiklas gali būti pažeistas dėl žmonių veiklos ir tam tikrose kritinėse zonose (pvz., įėjimo durys, pertvaros, laiptų atitvoros ir pan.), jei namuose yra didelės vitrinos iki žemės ir mažų vaikų. Suprantama, tokio stiklo paketai didina patalpų saugumą ir nuo nepageidaujamų asmenų įsilaužimų.
Grūdintas stiklas yra 4–5 kartus stipresnis už įprastinį, o duždamas jis subyra į mažas daleles bukais kraštais. Laminuotas stiklas padengtas specialia plėvele ir po smūgio tik įtrūksta ar įlūžta, o šukės išlieka prilipusios prie plėvelės. Armuoto stiklo viduje įliejamas vielinis tinklas, kuris didina atsparumą ir neleidžia šukėms išbyrėti.
Kada naudojami garsą izoliuojantys stiklo paketai, iš ko jie gaminami?
Tokie stiklo paketai gali būt naudojami ir apsisaugoti nuo iš lauko sklindančio triukšmo, ir pastato viduje. Ypač jie efektyvūs pastatuose prie judrių gatvių, vidiniuose daugiaaukščių namų kiemuose, kur triukšmas ypač įkyrus.
Kiekvienas langas turi savo rezonavimo dažnį ir natūralų polinkį vibruoti. Rezonavimo dažnis priklauso nuo lango stiklų masės ir stiklo paketo oro kamerų dydžio. Kuo didesnis tarpas tarp stiklų, tuo žemesnis rezonavimo dažnis. Dvikameriniai stiklo paketai gali efektyviai izoliuoti žemo dažnio garsus tik tuomet, jei tarpai tarp stiklų yra pakankamai dideli.
Renkantis garsą izoliuojantį stiklo paketą svarbiausi elementai yra stiklo masė (kuo storesnis stiklas, tuo garso laidumas mažesnis), stiklai pakete turi būt skirtingų storių ar net padengti garsą izoliuojančia plėvele, kameroms tarp stiklų užpildyti reikėtų naudoti specialias dujas, atstumas tarp stiklų pakete privalo būti kuo didesnis. Jei reikia itin geros garso izoliacijos, patartina rinktis stiklo paketus su kuo storesniais stiklais (6, 8 ar 10 mm), bent vieną iš jų su garsą izoliuojančia plėvele, o atstumas tarp stiklų – 16-20 mm.
Kas būdinga dekoratyviniams stiklo paketams, kokia jų paskirtis?
Teigėte, kad Vakaruose šilti ir specialūs stiklo paketai pasirenkami gerokai dažniau? Kas tai lemia, kokios tendencijos Lietuvoje?
Vakaruose žymiai ilgiau galioja atitinkami reikalavimai namų statytojams ir eksploatuotojams, tačiau tai ateina ir į Lietuvą. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje ieškoma būdų kaip apsaugoti aplinką nuo per didelio iš pastatų išmetamo CO2 kiekio bei taupyti energiją. Šios problemos paskatino atsirasti naują direktyvą 2002/91/EB.
Žinotina, kad ir Lietuvoje nuo 2009 m. kiekvienas namas privalės gauti pastato energetinį pasą. Kiekvieno statomo, renovuojamo, parduodamo ar išnuomojamo pastato, ar buto savininkas turės pateikti energetinio pastato naudingumo sertifikatą. Statinio energetiniame pase turės būti pateikti visi techninių pastato duomenų bei inžinerinių sistemų vertinimo rezultatai, taip pat ir langų. Negavus pastato energetinio paso, namo nebus galima eksploatuoti. Šie reikalavimai ir supratimas, kad parduodamo ar nuomojamo „šilto“ bei „šalto“ namo kaina gerokai skirsis, keičia situaciją ir Lietuvoje. Pastaruoju metu užsakymų langams su šiltais ar specialiais stiklo paketais beveik padvigubėjo. Praktika rodo, kad Vakaruose vyraujančios stiklo paketų ir langų gamybos tendencijos Lietuvą pasiekia po kelerių metų. Jei tonuoti ar veidrodiniai stiklai Lietuvoje išpopuliarėjo po 5-7 metų, kai tapo norma Vakaruose, tai prognozuotina, kad panašiai atsitiks ir su saulės kontrolės ar kitais specialiais stiklais.