Kodėl reikalingas stogo šiltinimas?

Stogo šiltinimas yra reikalingas kiekvienam pastatui, kai jis tik statotas naujai ir yra dengiamas stogu, o taip pat ir senam, kuris nebėra kokybiškas, tinkamai nebeatlieka savo funkcijos, yra pralaidus, pro jį ne tik išgaruoja namų šiluma (turinti savybę kilti į viršų), bet ir patenka drėgmė, krituliai, kas žaloja visa stogo konstrukciją. Stogas yra viena iš svarbiausių pastato dalių, apsauganti jo patalpas nuo karščio, šalčio, kritulių, o sienas – nuo drėgmės pertekliaus. Stogas privalo būti kuo tvirtesnis ir tokiu turėtų išlikti ilgą laikmetį, taigi, dar viena labai svarbi stogo savybė – ilgaamžiškumas. Kadangi stogas yra ir svarbi estetinė pastato dalis, taigi jis kuo ilgesnį laiką privalo būti gražus, patrauklus, nenublukęs. Tačiau svarbiausias dalykas, dėl ko stogas gali kelti rūpesčių, yra jo techninė dalis. Tais atvejais, kai jis tampa nebesandariu, neišvaizdžiu, tenka ne tik keisti stogo dangą, bet jam taip pat reikalingas stogo šiltinimas.

Pagal šilumos izoliaciją pastatų stogai yra skirstomi į:

• Apšiltintus (po jais įrengiant šildomas patalpas);
• Neapšiltintus (po jais paliekant nešildomą erdvę ar negyvenamas, nenaudojamas palėpes).

Namo stogas gali būti įvairios formos: vienšlaitis, dvišlaitis, keturšlaitis, sutapdintas ar įmantrios formos. Mūsų šalyje dažniausiai dengiami yra įvairiausio nuolydžio šlaitiniai stogai. Būtent dėl stogo formos įvairiapusiškumo stogo šiltinimas, jo dangos parinkimas yra labai specifinis dalykas ir reikalaujantis nemažai profesionalių žinių. Statybų metu atsiranda daug specialistų, tuo metu supančių statybos vietą ir gebančių patarti, kas labiausiai tinkama būtų konkrečiu atveju, o kas nerekomenduojama. Privataus namo stogas, jei jis nesandarus, gali praleisti apie 20 proc. šilumos, kad taip neatsitiktų, turi būti parinktos tinkamos šiltinimo medžiagos. Jei šiuo darbo procesu padaryta klaidų jas renkantis ar atliekant šiltinimo darbus, tuomet galima tikėti ne tik didesnio ar mažesnio šilumos pralaidumo, bet taip pat palėpės bei stogo medinių konstrukcijų puvinio. Visa bėda, jog to matyti ir pastebėti atsitiktinai tiesiog neįmanoma, nes tos konstrukcijos yra paslėptos, o tuomet metų metais kenkiamos netinkamų sąlygų tiesiog labai greitai tampa nebetinkamomis. Visai kita bėda – namo gyventojų savijauta, nes jai įtakos gali turėti puvinys, pelėsis, kuris, sparčiai plisdamas, greitai įsiveisia į vidines namo sienas ir net akivaizdžiai dar nematomas jau gali pakenkti sveikatai. Taigi ir dėl to, kad namuose šalta, ir dėl to, kad juose prastėja sveikata, būtinas yra stogo šiltinimas.

Stogo šiltinimas gali būti atliekama įvairiomis medžiagomis, pasirenkant tinkamiausią, tačiau dažnai pastato šeimininkams nelengva apsispręst, kai izoliacinės medžiagos nėra kasdien naudojamas produktas. Stogo šiltinimas bus efektyvus tik tuomet, kai yra numatomos efektyvios konstrukcijų ir patalpų vėdinimo schemos, yra tinkamai išdėstomi šilumos, vėjo ir garo izoliacijos sluoksniai. Stogo šiltinimas gali būti atliekamas šiomis šiltinimo medžiagomis: ekovata, putų poliuretanu, mineraline vata, o kartais naudojama medžio ir kanapių vata. Putų poliuretanas pasižymi tvirtumu, ekologiškumu, atsparumu temperatūros svyravimams, ilgaamžiškumu, nekaupia savyje drėgmės, yra puiki apsauga nuo triukšmo. Stogo šiltinimasekovatagali būti atliekamas šlapiuoju ar sausuoju būdu. Ekovatos sluoksnio storis šiltinant šlaitinį stogą arba pastogės perdangą turėtų būti maždaug 20 - 25 cm. Manoma kad stogo šiltinimas ekovata yra vienas iš efektyviausių ir pigiausių šiltinimo būdų, nors kiekvienas stogas yra individualus ir apie jo šiltinimą būtina spręsti tik pagal jį.