Kelininkams darbų nestinga ir šįmet

Balandžio 12 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos surengė spaudos konferenciją apie pagrindinius šiemečius kelininkų darbus, perspektyvas, tarptautinius projektus.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus Virgaudo Puodžiuko, kasmet auga ne vien apkrovos keliuose, bet ir Lietuvos visuomenės, kelių naudotojų poreikiai. Tačiau siekiant taikyti priimtus ES standartus valstybinės reikšmės keliuose, LAKD, kaip asignavimų valdytoja, turėtų gauti dvigubai daugiau lėšų nei šiandien. Optimizmo nekelia jau vien tas faktas, kad, pavyzdžiui, per 2006 metus valstybinės reikšmės kelių darbų kainos pašoko mažiausia 11 proc.

Net iš aukštų tribūnų pasigirsta demagoginių kalbų, jog nereikia dėti pinigų į asfaltą. Jei tokios tendencijos vyraus ir ateity, jei per metus savivaldybėje atsiras vos po vieną km asfaltuoto kelio, dabartinėmis finansinėmis sąlygomis daugiau kaip 8 tūkstančius Lietuvos žvyrkelių galėsime išasfaltuoti tik per 44 metus.

Nepaisant finansinių problemų, šįmet valstybinės reikšmės keliuose – vėl darbymetis.

V. Puodžiukas priminė, kad kelius remontuoti vasarą neišvengiama – tinkamiausias metas šiems darbams dėl Lietuvos klimato sąlygų yra trumpas (gegužės–spalio mėn.). Per šį laikotarpį geriausia platinti ir tobulinti asfaltbetonio dangas, remontuoti tiltus ir viadukus. Generalinis direktorius pabrėžė, kad žiniasklaidoje, internete LAKD reguliariai informuoja apie didesnius magistraliniuose ir krašto keliuose vasarą vykstančius darbus ir numatomą jų pabaigą. Ypač daug dėmesio šįmet bus skirta kelio Vilnius–Kaunas dangos remonto darbams, tikimasi iki metų pabaigos juos pabaigti.

Kaip informavo LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius, IXB transporto koridoriuje kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda atskiruose ruožuose bus stiprina-mos dangos ir kelkraščiai. Kauno – Klaipėdos kelio 16-oje ruožų, kurių bendras ilgis 51,16 km, danga bus atnaujinta. Prie Vievio bus įrengta triukšmą slopinanti sienelė, ten pat ketina-ma pradėti pėsčiųjų viaduko statybą. Ketinama taip pat pakeisti 8 tiltų bei viadukų paklotus: dangas, deformacines siūles, šalitilčius, turėklus, atitvarus, hidroizoliaciją.

2007 metais planuojama rekonstruoti 150 km valstybinės reikšmės kelių dangų. Tačiau tam, kad užtikrintume saugų eismą, pritaikytume šalies kelius 11,5 tonų ašies apkrovai, šios apimtys yra per mažos. Rekonstrukcija būtina bent 250 km kelių.

Ne visur dangoms būtina rekonstrukcija, kur kas dažniau jos remontuojamos. Šiandien būtina suremontuoti 1200 km dangų, tam reikia 200 mln. litų. Tuo tarpu turimų lėšų užteks tik 377 kilometrams.

Anot P. Tekoriaus, transeuropinio tinklo keliuose (Vilnius-Lyda, Vilnius–Panevėžys, Panevėžys–Šiauliai, Šiauliai–Palanga, Vilnius–Prienai–Marijampolė) tęsiami dangų stiprini-mo ir platinimo darbai. Kelio Šiauliai – Palanga 110-ajame km numatyta tilto per Miniją rekonstrukcija.

Šiems projektams įgyvendinti numatoma panaudoti beveik 111 mln. litų iš Sanglaudos fondo.

2007 metais Lietuvos finansavimo dalis ES bendrai finansuojamuose investicijų projektuose sudarys 77 mln. 643 tūkst. Lt, iš jų 61 mln. 893 tūkst. Lt bus skirta bendrai finansuojamiems projektams iš Sanglaudos fondo ir 15 mln. 750 tūkst. Lt – bendrai finansuoja-miems projektams iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros fondo (ERPF) lėšų.

2007 m. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos toliau tęs trijų projektų, bendrai finansuojamų su ES sanglaudos fondu, darbus.

Kartu 2007 m. planuojama pradėti įgyvendinti projektus, priklausančius naujam 2007–2013 m. planavimo periodui. Keturi jų – bendrai finansuojami Sanglaudos fondo lėšomis. Iš Sanglaudos fondo 86,7 mln. Lt planuojama gauti kelių Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstrukcijai, "Via Baltica", transeuropinio tinklo kelių E262 ir E272 plėtrai.

Šįmet numatoma pradėti ir 3 projektus, kurie, tikimasi, bus bendrai finansuojami ERPF lėšomis. Tai pasakytina apie Žvyrkelių asfaltavimo programos, jungčių su tarptautiniais koridoriais plėtros, eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo darbus. 2007 metais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir ERPF lėšas, planuojama padeng-ti asfalto danga apie 160 km žvyrkelių. Tam litais bus skirta apie 97,5 mln. KPPP ir apie 83 mln. ERPF lėšų.

Kartu su Klaipėdos savivaldybe bus tęsiamas bendrai ES lėšomis finansuojamas projektas: šiaurinio privažiavimo kelio į Klaipėdos uostą darbai.

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet, Lietuvos automobilių kelių direkcija pirmenybę teikia saugiam eismui keliuose. Praėjusiais metais pavyko pasiekti šiek tiek geresnių rezultatų – 2006 m. keliuose žuvo 14 žmonių mažiau nei 2005-aisiais (atitinkamai 759 ir 773), nors vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 2006 m. magistraliniuose ir krašto keliuose padidėjo 8,15 proc., o krovininio transporto – 15 proc.

Anot V. Puodžiuko, šiemet įgyvendinami Eismo saugos ir aplinkosauginių priemonių diegimo 2004-2006 m. antrojo paketo darbai. Pagerės eismo sąlygos Vilniaus, Alytaus, Kau-no, Marijampolės, Utenos, Šiaulių, Klaipėdos ir Telšių regionuose: numatoma įrengti 57,5 km pėsčiųjų ir dviratininkų takų, rekonstruoti 10,7 km kelio, keturšalę sankryžą krašto kelių Smilgiai-Pakruojis ir Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys sankirtoje, kelio Vilnius-Gardinas 53-ajame kilometre bus pastatyta požeminė perėja gyvūnams. Sutarties kaina – daugiau kaip 38 mln. Lt, projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Darbus numatyta baigti 2007 m. spalio 31 d.

Kalbėdamas apie švietėjiškąsias eismo saugumo priemones, V. Puodžiukas pabrėžė, kad ši veikla bus tęsiama ir šiemet. Paskelbti viešojo pirkimo konkursai vaizdo, radijo klipams pagaminti ir transliuoti, taip pat – spaudos konkursas dėl saugaus eismo publikacijų Lietuvos laikraščiuose.

Ir šiemet po visą Lietuvą keliaus saugos diržų efektyvumą ir automobilio apsivertimą imituojantys įrenginiai.

Susirinkusiems žurnalistams buvo įteiktas ką tik pasirodęs kasmetis spalvotas LAKD biuletenis su naujausiais statistiniais duomenimis ir diagramomis apie šalies valstybinės reikšmės kelių būklę.