2008 m. Stirlingo premija įvertintas gyvenamasis masyvas Kembridže. Vidutinės klasės gyvenamais kompleksas „Accordia“ suprojektuotas bendradarbiaujant trims architektų biurams „Feilden Clegg Bradley S...
2008 m. Stirlingo premija įvertintas gyvenamasis masyvas Kembridže. Vidutinės klasės gyvenamais kompleksas „Accordia“ suprojektuotas bendradarbiaujant trims architektų biurams „Feilden Clegg Bradley Studios“, „Alison Brooks Architects“ ir „Macreanor Lavington“. Kiekvieno biuro suprojektuoti korpusai skiriasi planavimu bei formos sprendimai, sukuriant ryškų ir spalvingą pastatų ansamblį.
Nuo panašaus pobūdžio projektų „Accordia“ skiriasi dėmesiu vaikams ir paaugliams. Šias teritorijas pavyko įtraukti į projektą, atsisakius tradicinių britų miegamųjų rajonų elementų – individualių želdinių erdvių: gyventojai tokį sprendimą įvertino teigimai, jų manymu, tai leis atsikratyti šių erdvių priežiūros darbų.
Projektuojant šiuos statinius viename hektare žemės buvo sutalpinti 47 gyvenamieji butai. Vieta, kurioje įsikūrė naujasis kompleksas, – buvusi pramoninė zona, priklausiusi karinėms įstaigoms. Naujų pastatų statyboms skirtingu santykiu buvo naudojamos įvairiausios statybinės medžiagos: natūralus akmuo, medis bei stiklas. Be to projektas demonstruoja visiškai naują požiūrį į privačių bei viešųjų erdvių problemą: vidiniai kiemai, stogų terasos, balkonai, tik komplekso gyventojams atviri sodai paverčia „Accordia“ vientisa erdve, nuo butų interjero iki pėsčiųjų takų bei pievelių išorėje.
Premiją teikiantys Karališkojo britų architektų instituto (RIBA) komisijos nariai nusprendė, kad „Accordia“ labiau vertas apdovanojimo, nei konkurse dalyvavęs architektės Zahos Hadid suprojektuotos lynų kelio stotys Austrijoje ar Monaghano Moriso sukurtas naujasis Vestminsterio akademijos komplekso pastatas.
Britų architektūrinė bendruomenė palaimino sprendimą skirti šio projekto autoriams Stirlingo premiją: čia britų architektai mato ženklą, kad pagaliau didesnis dėmesys bus pradėtas skirti ne didelių investicijų reikalaujantiems architektūros šedevrams, o eilinei gyvenamajai statybai, kuri didžia dalimi ir formuoja miesto erdvės išvaizdą. Nenuostabu, kad šios problemos sprendimui britai skyrė dėmesio ir savo ekspozicijoje šių metų Venecijos bienalėje.