Riūkiū universiteto profesorius, pripažintas jūrų geologijos ir seismologijos srities specialistas Masaaki Kimura tvirtina, kad prie Japonijos pietvakariuose esančios Jonaguni salos krantų paskendę gr...
Riūkiū universiteto profesorius, pripažintas jūrų geologijos ir seismologijos srities specialistas Masaaki Kimura tvirtina, kad prie Japonijos pietvakariuose esančios Jonaguni salos krantų paskendę griuvėsiai yra azijietiškas Atlantidos analogas. Piramidę ir nuostabų šventyklos kompleksą jūros dugne prie nedidelės Jonaguni salos 1985 m. pavasarį atsitiktinai aptiko vietinis nardymo instruktorius Kihachiro Aratake ir papasakojo apie savo radinį specialistams. Japonų laikraščiai sumirgėjo sensacingomis antraštėmis, tačiau mokslo visuomenė pranešimą ignoravo. Vienintelis M.Kimura neskubėjo atsisakyti galimybės. Jam prireikė 16 metų, kad įtikintų mokslo visuomenę, jog Jonaguni megalitas – tai senovės civilizacijos pėdsakas. Šiandien su M.Kimura sutinka dauguma japonų mokslininkų, tačiau pasauliniame moksle šis faktas kaip ir anksčiau ignoruojamas arba neigiamas.
M.Kimura darbavosi daugiau nei dešimt metų, kad pagaliau įrodytų, jog senovinio miesto, kuris galėjo būti mito apie Mu žemę ištakomis, griuvėsiai – Ramiojo vandenyno Atlantidos analogas. Uolų, tiriamų profesoriaus M.Kimuros, paviršius kai kuriose vietose neįprastai lygus. Vienoje vietoje galima įžvelgti kažką panašaus į akmeninius laiptus. Mokslininkas daro prielaidą, kad maždaug prieš keturis tūkstantmečius ši vandenyno dugno dalis buvo virš vandens.
Profesorius pasakoja apie tokius radinius kaip šventyklos, pilies, didžiulio teatro, panašaus į Romos Koliziejų, triumfo arkos ir į žmogaus siluetą panašios statulos liekanos. Mokslininkas mano, kad miestas buvo nuplautas nuo paviršiaus žemės drebėjimo, vykusio prieš tris tūkstantmečius, metu.
Skeptiškai nusiteikusieji teigia, kad keletas radinių, tokių kaip moliniai puodai ar ginklai, geriausiu atveju tik įrodo, kad žmonės čia gyveno tarp uolų. Priežastis paprasta. Japonų „stebuklas” aptiktas jūros dugne, bet jeigu jį pastatė žmogaus rankos, vadinasi, statybos vyko sausumoje. O tai įvykti galėjo tik prieš 10 000 metų, kai pasaulinio vandenyno lygis buvo 40 m žemesnis. Tačiau mokslas neturi jokios informacijos apie kultūrą, gebėjusią sukurti tokį monumentalų statinį prieš 100 šimtmečių.
Mu, arba Lemuria, – mitinė sala (arba žemynas), kuris neva pradingo pasaulio tvano metu. Buvo manoma, kad ji egzistavo kažkur Indijos vandenyne ir iš jos liko Madagaskaras, Šri Lanka, vakarinės Indonezijos salos ir kelios mažosios Indijos vandenyno salos. Tačiau atlikti tyrinėjimai nedavė jokių vaisių. Vis dėlto Japonų tyrinėtojas neatmeta galimybės, kad Jonaguni atradimas gali turėti ryšį su šiuo mitu.
