Terasų ir balkonų hidroizoliacijos subtilybės

Šiandien, jei tik yra galimybė, daugelis stengiasi įsirengti terasą ar bent balkoną paversti poilsio erdve. Terasos ir balkonai suvokiami kaip gyvenamosios erdvės tęsinys po atviru dangumi. Be estetinių ir erdvinių sprendimų, šiose konstrukcijose itin svarbus tinkamai įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis. Tai viena aktualiausių tiek senuose, tiek naujos statybos objektuose iškylančių problemų. Dėl netinkamai įrengto ar pasenusio hidroizoliacinio sluoksnio besikaupiančio lietaus vanduo prateka į žemiau esančias patalpas ar kitas statinio konstrukcijas. UAB „Maxit“, valdančios statybinių mišinių gamyklą Kaune ir vienintelę Lietuvoje keramzitinių „Fibo“ blokelių gamyklą Šiauliuose, specialistų teigimu, norint išvengti tokio pobūdžio problemų, patartina hidroizoliuojant naudoti kokybiškas medžiagas, o montuojant griežtai laikytis gamintojų nurodytų instrukcijų. Bendrovė Lietuvos rinkai siūlo daug efektyvių vokiečių įmonės „Deitermann“ sprendimų.

</I>

Dar XIX a. pabaigoje pačioje Vokietijos ekonomikos širdyje – Esene – įkurta vokiečių bendrovė „Deitermann“, šiuo metu priklausanti „Maxit“, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos specializuojasi hidroizoliacinių dangų ir jų sudedamųjų dalių gamyboje. Efektyvūs šios bendrovės hidroizoliacijos sprendimai jau plačiai taikomi ir Lietuvoje.

Terasoms ir balkonams galioja tie patys principai

Kalbant apie terasų ir balkonų hidroizoliaciją, reikia paminėti, kad esminių skirtumų tarp šiose pastato konstrukcijose įrengiamo hidroizoliacinio sluoksnio nėra. Tais atvejais, kai hidroizoliacinis sluoksnis pažeidžiamas, terasose vanduo prateka į apačioje esančias patalpas, o kitu atveju – į apačioje esantį balkoną. Į šią kategoriją nepatenka tik vadinamieji dengti arba įstiklinti balkonai, kurie iš esmės gali būti apibūdinami kaip pusiau patalpa. Juose galimi paprastesni hidroizoliacijos sprendimai. Visais kitais atvejais UAB „Maxit“ siūlo taikyti bendrovės „Deitermann“ iš vienos sudedamosios dalies sudarytą hidroizoliacinį cementinį polimerinį mišinį „Superflex D1“ arba iš dviejų sudedamųjų dalių sudarytą hidroizoliacinį mišinį „Superflex D2“.

Ardyti ar dengti hidroizoliacinį sluoksnį?

Dažnai tenka susidurti su tuo, kad laikui bėgant balkonų ir terasų hidroizoliacinė danga nusidėvi ir, atsiradus įtrūkių, lietaus vanduo, ledas ardo konstrukciją, ir drėgmė pateka į apačioje esančias patalpas arba balkonus. Tarybiniais metais tokioms konstrukcijoms hidroizoliuoti buvo taikoma ritininė bituminė danga, o ant viršaus klojamas išlyginamasis betono sluoksnis (5 cm sluoksnis su viduje esančia armatūra). Tokia sistema gana patikima, tačiau laikui bėgant bitumo danga nusidėvi, įtrūksta ir susidaro ertmės, pro kurias prateka vanduo. Nustatyti, kurioje vietoje hidroizoliacinė danga nebetinkama – nelengva, nes vanduo prateka ne būtinai toje pat vietoje, kur yra įtrūkis. Pavyzdžiui, patekęs į kiaurymėtąją perdangą, per joje esančias ertmes vanduo nubėga į vietą, kur lengviau prasiskverbti per konstrukciją. Susidūrus su tokia problema, galimi du sprendimo variantai: viską išardyti ir sumontuoti iš naujo arba, pasitelkus „Deitermann“ sprendimus, išspręsti problemą dengiant ploną hidroizoliacinį sluoksnį ir klojant plyteles, nes būtina užtikrinti, kad sluoksnis nebus mechaniškai pažeistas, tiesiog ant seno betono išlyginamojo sluoksnio ar net senų plytelių.

Hidroizoliacinio sluoksnio montavimo niuansai

Vienos sudedamosios dalies hidroizoliacinį cementinį mišinį „Superflex D1“ galima tepti ant betono ir mūro pagrindų, kurių paviršius smulkiai poringas (cementiniai tinkai). Pagrindas turi būti tvirtas, kietas ir stabilus. Prieš pradedant montavimo darbus, nuo jo būtina nuvalyti dulkes, nešvarumus, tepalus, riebalus ir visas laisvas daleles. Tada, jei reikia, paviršių išlyginti lyginamuoju cementiniu mišiniu ir lietaus vandeniui nutekėti suformuoti 4 proc. nuolydį išorės link (jei jo nebuvo).

Vėliau, pasitelkus specialią elastingą hidroizoliacinę juostą „Superflex AB 75“, užsandarinami tarp sienų ir grindų esantys kampai, vidiniai sienų kampai ir sandūros. Kampas ištepamas hidroizoliaciniu mišiniu, pvz., „Superflex D1“, ir į jį 90º kampu įterpiama hidroizoliacinė juosta mėlyna puse į išorę. Prieš montuojant, „Superflex D1“ maišomas su vandeniu pagal instrukcijoje nurodytas proporcijas. Cementiniu hidroizoliaciniu mišiniu „Superflex D1“ galima padengti visą išorinę hidroizoliacinės juostos pusę, tačiau pakanka užtepti tik baltus jos kraštus, paliekant mėlynos juostos dalį neužteptą. Taip sumažinamos medžiagų sąnaudos ir užtikrinamas patogesnis plytelių montavimas.

Jei paviršius dengtas senomis plytelėmis, prieš hidroizoliuojant, kad paviršius geriau sukibtų, naudojamas polimerinis gruntas „Eurolan TG5“. Pirmasis „Superflex D1“ hidroizoliacinis sluoksnis tepamas šepečiu, antrasis sluoksnis dengiamas glaistykle po 4–8 valandų. Reikia suformuoti apie 2–3 mm storio sluoksnį (išeiga – apie 3,5 kg/m²). Glaistyti paviršių galima bet kuria kryptimi.

Vienos sudedamosios dalies hidroizoliacinis mišinys „Superflex D1“ pagamintas cemento pagrindu, tačiau, skirtingai nei daugelis mano, yra elastingas. Elastingumą jam suteikia gausūs polimerai, be to, medžiagos sudėtyje yra polimerinio pluošto. Medžiaga greitai ir lengvai padengiama, nesitraukia ir kietėdama nepleišėja, gerai sukimba su pagrindu, ir yra nelaidi netgi slėginiam vandeniui, suriša plyšių, kurių plotis didesnis nei 0,75 mm, galus, atspari šalčiui ir senėjimui, sulfatams, ją galima kloti plytelėmis naudojant elastingus cemento pagrindo plytelių klijus, tokius kaip „Deitermann Plastikol KM Flex“. Pabaigoje tarpams tarp plytelių sandarinti taikomi specialūs „Deitermann“, „Maxit“ silikonai ir glaistai. „Superflex D1“ taip pat nekenksmingas aplinkai ir tinka elastingai hidroizoliuoti paviršius pastatų viduje ir išorėje, pavyzdžiui, išorines rūsio sienas ir pamatus apsaugoti nuo žemės drėgmės, beslėgio paviršinio ir filtracinio vandens, vandens slėgio žemiau žemės lygio (maksimalus nardinamasis gylis – 3 m). Taip pat sienų ir grindų paviršiui hidroizoliuoti drėgnose patalpose, balkonuose, baseinuose (naudojant kartu su keraminėmis plytelėmis), geriamojo vandens talpyklose ir rezervuaruose, kai vandens stulpas yra ne didesnis kaip 15 metrų. Jei paviršius labai sausas ir dulkėtas jį reikėtų gruntuoti specialiais gruntais. UAB „Maxit“ specialistų teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad prieš montuojant būtina tinkamai išlyginti paviršių ir tik tuomet dengti hidroizoliacinį sluoksnį, o ne, kaip dažnai pasitaiko, pirmiausia dengti hidroizoliacinį sluoksnį, o vėliau paviršių bandyti išlyginti plytelių klijais. Taip užtikrinamas konstrukcijos sandarumas ir tai, kad kuo mažesnis drėgmės kiekis patektų po plytelėmis. Tinkamai sumontavus hidroizoliacinį sluoksnį, drėgmė į konstrukciją neprasiskverbia, o išlyginamasis skiedinys lieka sausas, ant plytelių paviršiaus ir tarpeliuose neatsiranda baltų „kalkinių“ dėmių.

Naujos statybos pastatuose hidroizoliacinio sluoksnio montavimo darbai panašūs į taikomus renovacijos metu. Pagrindinis skirtumas – nebereikia vargti su senų plytelių pagrindu, šalinti blogai besilaikančias plyteles, užtaisyti plyšius ir naudoti specialų gruntą. Visa sistema lieka ta pati.

Tais atvejais, kai balkonas ar terasa ribojasi su aliuminio, plastiko ar medienos konstrukcijomis, pavyzdžiui, langų ar balkonų durų rėmais, taikant vienos sudedamosios dalies hidroizoliacinį mišinį „Superflex D1“ ir siekiant užtikrinti sukibimą, papildomai turi būti naudojamas polimerinis gruntas „Eurolan TG5“. Kita išeitis – pasirinkti itin elastingą, hidrauliškai greitai kietėjantį, plyšius sujungiantį, dviejų sudedamųjų dalių hidroizoliacinį cementinį mišinį „Superflex D2“. Tai gerokai elastingesnė ir itin gerai su visais paviršiais sukimbanti medžiaga, be to, ji puikiai sukimba net ir su cinkuota skarda, kuri beveik visada naudojama balkonų kraštams skardinti.

Tais atvejais, kai terasoje ar balkone metalo, plastiko ar medienos elementų nedaug, optimalus pasirinkimas – vienos sudedamosios dalies hidroizoliacinio mišinio „Superflex D1“ derinimas su gruntu „Eurolan TG5“, tačiau kai tokių elementų yra daug, o objektui keliami itin aukšti kokybės reikalavimai, tikslingiausia taikyti dviejų sudedamųjų dalių hidroizoliacinį mišinį „Superflex D2“. Medžiagai įsigyti reikia didesnių pradinių investicijų, tačiau, susumavus galutines išlaidas (greitesnis montavimas, gerokai mažesnė medžiagos išeiga), skirtumas nėra didelis.

Dviejų sudedamųjų dalių mišinys „Superflex D2“ naudojamas išorinėms rūsio sienoms, pamatams (iki 3 m gylio), sienų ir grindų paviršiui drėgnose patalpose ir baseinuose, vandens talpykloms (iki 15 m gylio), balkonams ir terasoms po plytelėmis hidroizoliuoti. Mišinys greitai kietėja, nesitraukia, atsparus slėginiam vandeniui ir UV spinduliams, suriša plyšių galus, kurių plotis didesnis nei 1 milimetras.

Įlaja – viena „kritiškiausių“ vietų

Pasak UAB „Maxit“ specialistų, dar viena kartais pasitaikanti didelių terasų sudedamoji, į kurią būtina atkreipti dėmesį, – įlaja, skirta nutekamojo lietaus vandeniui surinkti. Tai itin „kritinė“ konstrukcijos vieta. Dažnai nutinka taip, kad vanduo prateka į patalpas būtent dėl šioje konstrukcijos vietoje netinkamai sumontuoto hidroizoliacinio sluoksnio. UAB „Maxit“ šiai problemai spręsti siūlo taikyti elastingą dviejų sudedamųjų dalių hidroizoliacinį mišinį, pagamintą epoksidinės dervos pagrindu, „Superflex 40 S“, išsiskiriantį dideliu cheminiu atsparumu, elastingumu ir ypač geru sukibimu su metalu bei plastiku.

Šia medžiaga padengiama plastikinės įlajos ir betono sandūra maždaug 10–15 cm pločio juosta. Tai tirštas, mente paskleidžiamas hidroizoliacinis mišinys horizontaliems ir vertikaliems paviršiams. „Superflex 40S“ skirtas naudoti statinių išorėje ir viduje, drėgnoms ir nuolat po vandeniu esančioms sritims, tokioms kaip baseinai, komercinės virtuvės, laboratorijos, terasos, naudojant kartu su plytelių danga. „Superflex 40S“ naudojamas kaip pagrindas plytelėms ir kaip papildomas hidroizoliacinis sluoksnis baseinuose, užtepant jį aplink vamzdžius ir įlajas bei tvirtinant hidroizoliacines juostas kampuose ir sandūrose. Išdžiūvusios epoksidinės dervos paviršius labai glotnus, todėl, kad ji geriau sukibtų su kitu hidroizoliaciniu sluoksniu bei plytelių klijais, taikant šią medžiagą, montavimo metu visuomet būtina turėti kvarcinio smėlio ir užtepus tiesiog pabarstyti jo ant dar nesustingusios medžiagos.

Šis hidroizoliacinis mišinys montuojant derinamas su dviejų sudedamųjų dalių gruntavimo mišiniu, pagamintu epoksidinės dervos pagrindu, „Eurolan FK 28“, išsiskiriančiu itin efektyviu sukibimu ir geru cheminiu atsparumu. Medžiaga taip pat gali būti naudojama kaip gruntas epoksidinėms dangoms ant cementinių mineralinių paviršių arba kaip apsauginis medienos ir medienos drožlių plokščių sluoksnis. „Eurolan FK 28“ atsparus sūriam vandeniui, gyvuliniams ir augaliniams riebalams, daugeliui rūgščių ir šarmų.

Norint užtikrinti hidroizoliacinio sluoksnio funkcionalumą, reikia skirti deramą dėmesį visoms sudedamosioms sistemos dalims, pradedant tinkamu paviršių paruošimu, medžiagos pasirinkimu ir baigiant griežtu proporcijų bei montavimo taisyklių laikymusi. Posakis, kad šykštus moka du kartus, šioje srityje visuomet pasitvirtina.

UAB „Maxit“

Prekybos vadybininkas

Remigijus Ciesiūnas

Mob. 8 686 43119

Svetainė www.maxit.lt

2008 m. Vasara

</DIV>

Kategorija: Kita