Naujos kartos multireflektinė izoliacija

Statant ar remontuojant namą labai svarbu pasirinkti tinkamas izoliacijos medžiagas. Jų asortimentas mūsų šalies rinkoje labai didelis. Sukurta atspindinti daugiasluoksnė izoliacija – tvirta, patvari, atspari korozijai, vandeniui ir ugniai, kurią galima naudoti statant gyvenamuosius, pramoninius, žemės ūkio ir komercinius pastatus.

Kas siūloma vartotojui?

Vienas iš svarbiausių pastato techninių sprendimų vertinimo kriterijų − statybinių konstrukcijų šilumos izoliacijos kokybė. Tokios paskirties medžiagų pasirinkimas gana gausus: projektuotojai bei statybininkai siūlo įvairias pastatų apšiltinimo sistemas su įvairiomis šiltinamosiomis medžiagomis. Įrodinėjama, kad tos sistemos ir joms naudojamos medžiagos tinkamos, patikrintos laboratoriniais tyrimais, sertifikuotos.Kvalifikuotaisuprojektuotiir kokybiškai pastatyti arba renovuoti pastatai su tokiomis šiltinimo sistemomis turėtų atitikti statybos reglamentą STR 2.05.01:2005 ir higienos normas HN 42:2004. Tačiau tai patvirtinančių išsamių tyrimų laboratoriniais prietaisais Lietuvoje dar nėra.

Pastatų šilumos nuostolių analizė rodo, kad projektiniai teoriniai šilumos energijos nuostoliai kartais labai skiriasi nuo realių. Tačiau neatliekant pastatų patikros laboratoriniais prietaisais priežastis tegalima numanyti:

• projekte neteisingai parinkti atitvarų šilumos perdavimo koeficientai;
• bloga statybos darbų kokybė;
• naudotos prastos šilumą izoliuojančios medžiagos;
• drėgmė atitvarose;
• didelis fasadų vandens įgėris;
• netinkamai įrengta garo izoliacija;
• šilumą izoliuojančių medžiagų struk-tūros pokyčiai joms sudrėkus, netinkamai transportuojant, sandėliuojant ir pan.

Kaip vyksta šilumos mainai?

Patalpų šiluma į aplinką gali būti perduodama oru, per šilumai laidžius atitvarų paviršius, taip pat konvekcijos ir spinduliavimo būdais. Kadangi oro šilumos laidumo įtaka nedidelė, šilumos perdavimas atitvarų paviršiuose vertinamas kaip spindulinis ir konvekcinis. Šilumos perdavimas į pastato atitvaras skirtingomis kryptimis yra nevienodas. Iki 93 proc. šilumos iš viršaus į apačią perduodama į grindis spinduliavimo būdu, 5–7 proc. − per šilumai laidžius paviršius ir, kadangi šiltas oras kyla į viršų, 0 proc. − konvekcijos būdu. Nuo 50 proc. iki 70 proc. šilumos iš apačios į viršų perduodama į horizontalias pastato atitvaras spinduliavimo būdu ir iki 45 proc. – konvekcijos būdu, o 3–7 proc. sudaro perdavimas šilumai laidžiais paviršiais. Į vertikalias atitvaras (sienas) 65–80 proc. šilumos perduodama spinduliavimo, 15–25 proc. – konvekcijos būdu ir 5–7 proc. – per šilumai laidžius paviršius. Taigi visais atvejais vyrauja šilumos perdavimas spinduliavimo būdu.

Žmonės ir šildymo įranga patalpose spinduliuoja šilumos energiją šaltesnių vidinių atitvarų paviršių kryptimi, ypač link langų, o saulė spinduliuoja šilumą į atitvarų išorinius paviršius. Be to, šiluma konvekcijos būdu ir spinduliais perduodama ir per atitvaras, kuriose yra oro tarpai, didesnės tuštumos arba lengvai vėjo perpučiami medžiagų sluoksniai. Vieno spinduliuojančio šiltesniojo kūno paviršiuje šilumos energija virsta spinduliais, o kito šaltesniojo kūno paviršiuje šie spinduliai virsta šilumos energija. Kiekvienas kūnas dalį šilumos spindulių sugeria ir paverčia šilumos energija, dalį atspindi ir dalį praleidžia. Kūno paviršiaus šilumos spinduliavimo intensyvumas priklauso nuo jo temperatūros ir gebos spinduliuoti šilumą.

Atitvaros, padarytos iš didesnio tankio medžiagų, išsiskiria didesniu šilumos laidumu nei atitvaros, padarytos iš korėtų medžiagų ar su tuštumomis, kurios turi mažesnį šilumos laidumą.

Šilumos atspindžio efektas

Naujos kartos šilumą izoliuojančios medžiagos kuriamos remiantis šilumos atspindžio efektu. Jos gaminamos su stipriai atspindinčiu paviršiumi, dažniausiai su specialia atspindinčia danga. Dėl šilumos atspindžio per atitvarų konstrukcijas praeina mažiau šilumos: vasarą mažiau jos patenka į pastato vidų, o žiemą mažiau prarandama. Šis skirtumas sudaro nemenką sutaupomos energijos dalį.

Naudojant atspindinčias izoliacijas ir užtvaras, galima maksimaliai padidinti pastato šilumos efektyvumą. Šių medžiagų paviršius paprastai gaminamas iš gryno aliuminio folijos, kuri labai gerai atspindi šilumą (95–97 proc.), su minimaliais energijos nuostoliais (3–5 proc.).

Standartiniai izoliacijos tipai, pavyzdžiui, akmens ar stiklo vata, putų polistirenas ir pan., pirmiausia sumažina šilumos perdavimą, sulaikydami orą ar kokias nors dujas. Tačiau tokios medžiagos sumažina konvekciją kaip pradinį šilumos perdavimo būdą. Jų naudojimas nėra itin efektyvus, norint sumažinti šilumos išspinduliavimą, dėl kurio dažnai prarandamas didžiausias šilumos kiekis, skirtas apšiltinti pastatą. Minėti produktai, kaip ir daugelis statybinių medžiagų, išsiskiria labai dideliu šilumos išspinduliavimu. Standartinė tūrinė izoliacija faktiškai sugeria spindulinę šilumos energiją. Kitais žodžiais tariant, standartinių tipų izoliacijos paviršiai yra geri šilumos spinduliuotojai (ne atspindėtojai!).

Nuo įprastinės tūrinės izoliacijos atspindinti izoliacija gerokai skiriasi:

• atspindinti izoliacija turi labai žemas išspinduliavimo gebas (paprastai 0,03, palyginti su 0,90, kuri būdinga daugumai izoliacijos medžiagų), ir tuo gerokai sumažinamas šilumos perdavimas spinduliavimo būdu;
• dėl mažos tūrio masės nesugeria ir neužlaiko savyje šilumos;
• išsiskiria mažesniu drėgmės įgėriu ir jos perdavimu aplinkai;
• tarpsluoksniuose tarp aliuminio ir plastiko sulaiko orą, neleidžia patekti drėgmei, todėl efektyviau izoliuoja šilumą;
• atspindinčios izoliacijos sudėtyje nėra kenksmingų medžiagų, todėl ji nedirgina odos, akių ar gerklės, neskleidžia nuodingų elementų;
• tūrinės izoliacijos terminis efektyvumas priklauso nuo tankio ar drėgmės įgėrio, bet tokie dalykai visai negalioja atspindinčiai izoliacijai.

Atspindinti izoliacija yra netoksiška, saugi vartotojui bei atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Kadangi produktai papildomai perdirbami, juos galima laikyti „žaliąja“ statybine medžiaga. Dar vienas pranašumas − atspindinti medžiaga gali būti naudojama kaip efektyvi ir gerai veikianti garso izoliacija.

Naujosios kartos izoliacija

Viena iš atspindinčios izoliacijos gamintojų – Jungtinės Karalystės bendrovė „YBS Insulation“ – sukūrė atspindinčią daugiasluoksnę izoliaciją „SuperQuilt“. Ši naujos kartos izoliacija atitinka visoje Europoje galiojančius, naujiems statybų projektams keliamus reikalavimus.

Izoliacija „SuperQuilt“ išsiskiria lengvu svoriu, lankstumu, paprastu montavimu, o investicijos į šią medžiagą greitai atsiperka. Norint pasiekti pastatų reglamentus „SuperQuilt“ naudojama grindims, sienoms ir stogams šiltinti. Rekonstruojant palėpes, kur kiekvienas lubų aukščio milimetras yra svarbus, atrodo, kad izoliacija veržiasi gilyn į patalpos vidų, ji turi būti supjaustyta, kad tilptų tarp gegnių arba būtų pritvirtinta prie gegnių apatinės dalies, todėl apdailos plokštės montuojamos žemiau, o mes turime vaikščioti susikūprinę savo naujose, rekonstruotose palėpėse. Tačiau erdvės neprarandama dėl atsiradusių naujos kartos plonų – 25 mm storio, – iš aliuminio folijos sluoksnių pagamintų daugiasluoksnių izoliacijos medžiagų. „SuperQuilt“ pasiekia didesnę nei 6,100 m2K/W šilumos varžą bei atitinka 0,16 U vertę. Izoliacija susideda iš mažiausiai 14 atspindinčios folijos, kamšalo ir polietileno sluoksnių. „SuperQuilt“ yra ekologiška, paviršiaus atsparumas ugniai atitinka 1 klasės kategoriją.

Bandymų metu buvo nustatyta, kad 25 mm storio daugiasluoksnė izoliacijos medžiaga „SuperQuilt“ pasiekia didesnę šilumos izoliaciją negu 200 mm storio mineralinė vata.

Dėl specialios daugiasluoksnės izoliacijos sluoksnių sudėties „SuperQuilt“ efektyviai susidoroja su visais energijos perdavimo būdais (t. y. laidumas, konvekcija ir spinduliavimas). Ši izoliacijos medžiaga efektyviausiai veikia atspindėdama infraraudonuosius spindulius. Tai reiškia, kad žiemą izoliacija „SuperQuilt“ atspindi šilumą atgal į namo vidų, taip palaikydama šiltesnius namus, vasarą izoliacija tampa labai efektyvus užtvaras nuo saulės perkaitinimo, taip palaikomi vėsesni namai. Izoliacija sumažina aušinimo sistemų poreikį ir apsaugo nuo nemalonios šilumos susidarymo stogo dalyje.

Daugiasluoksnės izoliacijos dangos „SuperQuilt“ įvertinimas

Infrastruktūros valdymo centras (CIM) ir ShefflieldoHallamouniversitetasįvertino izoliacijos medžiagos „SuperQuilt“ parametrus lygindamas su 200 mm įprasta stiklo vatos izoliacijos medžiaga. Testo, atlikto nuo 2004 m. gruodžio iki 2005 m. sausio, tikslas buvo palaikyti 21 oC temperatūrą specialiai pagamintose atitvertose patalpose, atitinkančiose stogo erdvę žiemos sąlygomis. Izoliacija buvo naudojama laikantis standartinių atitinkamų medžiagų klojimo procedūrų. Šilumos poros buvo naudojamos vidinei ir išorinei temperatūrai stebėti, o matavimo priemonės parodė sunaudojamą galią kiekvienoje patalpoje viso stebėjimo metu.

Testo rezultatais pagrįstos išvados išsamiau aprašytos ataskaitoje Nr. CIM 122/r3.

• Izoliacijos medžiagą „SuperQuilt“ daug lengviau montuoti negu standartinę stiklo vatos izoliaciją.
• „SuperQuilt“ sudaro kitokį izoliacijos mechanizmą negu standartinė stiklo vatos izoliacija. Su šia izoliacija šiluma efektyviau cirkuliuoja stogo erdvėje dėl stipriai atspindimo paviršiaus.
• Patalpose su „SuperQuilt“ reikėjo mažiau šilumos sąnaudų, kad termostatu būtų palaikoma 21 oC temperatūra.
• Patalpų su izoliacija „SuperQuilt“ energijos sąnaudos buvo 26 proc. mažesnės už pertvarų su stiklo vatos izoliacija per visą testą.

Izoliacija „SuperQuilt“ sukurta taip, kad atitiktų profesionalaus statybininko, techninės priežiūros specialisto, mėgėjo ir savamokslio darbininko lengvo ir greito montavimo poreikius. Kadangi medžiagoje nėra jokių aštrių pluoštų, nereikia dėvėti apsauginių rūbų, respiratorių arba akinių. Montavimas yra labai paprastas, o ant kiekvienos pakuotės ritinio nurodytas smulkios (išsamios) montavimo instrukcijos.

Izoliacijos „SuperQuilt“ pranašumai

• Mažas svoris − vienas 1,5 × 10 m ritinys sveria tik 13 kg.
• Mažas tūris − tik 25 mm storis.
• Atspari plėšimui.
• Sulaiko šilumą žiemą.
• Vasarą neleidžia šilumai patekti.
• Lengva montuoti – tinka profesionaliai ir savarankiškai montuoti.
• Lengva sandėliuoti.
• Nereikia jokių specialių drabužių ar įrankių − lengvai nupjaunama žirklėmis arba peiliu.
• Prie lentjuosčių arba sijų montuojama sankabėlėmis vienodais tarpais, o sujungimai užsandarinami lipnia YBS folijos juosta.
• „SuperQuilt“ yra efektyviausia, su mažiausiai 25 mm oro tarpu iš vienos pusės. Šį tarpą galima padaryti naudojant lentjuostes. Tai užtikrins maksimalų izoliacijos efektą.

UAB „Lutonė“
Beržų g. 5C, LT-36233 Panevėžys
Tel.: (8 45) 586 078. (8 45) 431 581,
El. paštas [email protected]