Ko dar nežinojote apie daugiasluoksnes konstrukcines plokštes. IX dalis

Ko dar nežinojote apie daugiasluoksnes konstrukcines plokštes. IX dalis Daugiasluoksnės (kompozicinės) konstrukcinės plokštės (angl. sandwich panels) gaminamos pagal pažangias gamybos technologijas (a...

Ko dar nežinojote apie daugiasluoksnes konstrukcines plokštes. IX dalis

Daugiasluoksnės (kompozicinės) konstrukcinės plokštės (angl. sandwich panels) gaminamos pagal pažangias gamybos technologijas (angl. Advanced Structural Technology). Šiame straipsnyje detaliau aptarsime tokių plokščių eksploatacijos ypatumus ir galimus projektų atnaujinimo būdus.

Oro užterštumo ir korozijos poveikis daugiasluoksnių plokščių fasadams

Netoli pramonės įmonių, didelių miestų, jūros pakrančių ore esančios dalelės ir teršalai kaupiasi ant išorinių pastatų sienų įvairiomis formomis: sieros dioksido, azoto oksido, chloro garų ir purvo. Ant paviršiaus nusėdę teršalai kartu su drėgme generuoja rūgštis (sieros, azoto, hidrochlorido), kurios neigiamai veikia daugiasluoksnių plokščių dangas.
Susikaupusios druskos traukia drėgmę, todėl labai neigiamai veikia paviršius – vyksta korozija, kuri kitaip, be vandens, praktiškai nevyksta.

Šiaurės šalyse, kurioms galime priskirti ir Lietuvą, pastatų sienas iš dalies nuplauna sniegas ir lietaus vanduo. Tačiau reguliariai plaunant sienas papildomai, plokštės išliktų patvarios gerokai ilgiau, ypač vakarinėje ir šiaurinėje statinio pusėje bei tų sienų dalių, kurias dengia parapetai. Pajūrio zonose didžiausią grėsmę kelia ore esančios jūros druskos.

Temperatūra ir laikas lemia plokščių patvarumą

Ilgainiui plokščių paviršių išvaizda keičiasi dėl purvo, ima blukti jų spalvos, dingsta blizgesys. Didžiausią įtaką tam turi ore esantys teršalai, ultravioletiniai saulės spinduliai bei išorės temperatūros kaita. Tamsūs paviršiai labiau veikiami, nes saulėtą dieną į pietus orientuotos sienos plokščių paviršius gali įkaisti net iki +80 °C, o šviesių − iki +55 °C. Daugiasluoksnių plokščių paviršius nepakitęs išlieka nuo 25 iki 40 metų, atsižvelgiant į dangos tipą, eksploatavimo sąlygas bei klimatą. Dėl šiluminių apkrovų tamsių paviršių eksploatacijos laikas gerokai trumpesnis nei šviesių. Tačiau netgi tada, kai plastikinė danga susidėvi, plokštes dengiantį plieno lakštą dar saugo cinkas. Taigi renkantis plokštes labai svarbu atsižvelgti į išorinės bei vidinės pusės cinko sluoksnio storį.

Fasadų atnaujinimo būdai

Fasadus atnaujinti galima keliais būdais:

1) perdažyti dalį arba visą plokščių fasadą;

2) fasado išorę padengti kasetėmis arba profilinės skardos lakštais;

3) plokštes padengti šilumos izoliacinėmis medžiagomis ir nutinkuoti;

4) pakeisti tam tikras plokštes.

Smulkūs įbrėžimai ir įlenkimai

Neužtaisyti plokščių paviršių įbrėžimai ir įlenkimai daro neigiamą įtaką plokščių patvarumui. Pažeistose vietose kaupiasi purvas ir drėgmė, tai lemia korozijos atsiradimą. Jei defektai taisomi nedelsiant, pažeidimo korekcija apima tik patį įbrėžimą, nes po kelerių metų juos panaikinti gerokai sudėtingiau jau vien dėl to, kad plokštės blunka ir vėliau sunku idealiai parinkti atitinkamą spalvą.

Prieš taisant įbrėžimus, plokštės paviršių reikia nuvalyti vaitspiritu. Smulkiems ir negiliems įbrėžimams pašalinti užtenka vieno dažų sluoksnio, gilesnius reikėtų padengti dar kartą, išdžiūvus pirmajam sluoksniui. Jei pažeistas didesnis plotas, iš pradžių jį visą ir šalia esančią zoną reikėtų pašiaušti, pvz., švitriniu popieriumi. Dažyti reikia tik su tinkamais dažais − PVDF, PE, „Pural“ paviršiams tinka dažai „Repco“ arba „Plaston“, plastizolio paviršiams – „Repco“ arba „Kirja Aqua“ (gamintojai „Akzo Nobel“, „Teknos Winter“ ir „Tikkurila Paints“).

Grafitiniams piešiniams nuo sienų valyti rekomenduojama naudoti valomąją priemonę „W-GRA“.

Fasadų perdažymas

Perdažyti plokštes tikslinga, jei norima pakeisti fasado spalvą, plokščių paviršiai subraižyti ar kitaip mechaniškai pažeisti, dažų spalva išblukusi ir pan.

Prieš dažant fasadą būtina nuvalyti rekomenduojamais valikliais „Peltipesu“, „Panssaripesu“ (gamintojai „Teknos Winter“, „Tikkurila“), nuplauti jį ir išdžiovinti, nuvalyti atsiradusias rūdis, užtaisyti įlenkimus. PVDF paviršius prieš perdažant rekomenduojama pašiaušti.

Kiek sluoksnių dažų reikia tepti ant paviršiaus, priklauso nuo to, koks rezultatas išėjo nudažius pirmą kartą. Jei vieno sluoksnio vizualiai nepakanka, išdžiūvus reikia dažyti dar kartą.

PVDF ir PE dangomis dengtus plokščių paviršius perdažyti tinka dažais „Repco“, surūdijusias zonas prieš tai reikia padengti gruntu „Rostex Super“ (gamintojas „Tikkurila Paints“) arba dažais „Plaston“ ir gruntu „Galvex Super“ (gamintojas „Teknos Winter“).

Fasadų dengimas profiline skarda ir kasetėmis

Tvirtinant skardos lakštus prie daugiasluoksnių plokščių svarbūs keli aspektai. Daugiasluoksnės plokštės išorinio plieno lakšto storis

turi būti ne mažesnis nei 0,6 mm. Profilinėsskardos lakštams tvirtinti naudotini ilginiai, kurių minimalus aukštis − 20 mm, plieno storis priklauso nuo apkrovos: jei profilinėsskardos svoris nesiekia 15 kg/m², ilginio storis turėtų būti 0,9 mm; jei svoris didesnis − ilginis turi būti 1,2 mm. Ilginiai tvirtinami plieninėmis kniedėmis, kurių turi būti pakankamai vėjo ir skardos lakštų svorio apkrovoms atlaikyti. Atstumas tarp ilginių tvirtinant išilgai plokščių neturi viršyti 600 mm, skersai plokštės – 1 200 mm.

Tvirtinant kasetes, svarbu atsižvelgti į jų svorį bei ilgį, kurie lemia ilginių išdėstymą.

Prieš tvirtinant bet kokius papildomus gaminius (kasetes, skardą, keramiką) būtina patikrinti daugiasluoksnių konstrukcinių plokščių laikančiąją galią, prireikus atlikti bandymus. Tai būtina, nes laikui bėgant ji mažėja priklausomai nuo gamintojų ir jų gamybos technologijos. Šis veiksnys ypač aktualus plokštėms su polistireno užpildu, mat jų stipris labai greitai mažėja.

Daugiasluoksnių konstrukcinių plokščių įlinkis dažniausiai didesnis nei leistinas keramikos gaminiams, todėl reikia papildomo fachverko, suvaržančio daugiasluoksnių konstrukcinių plokščių deformacijas nuo temperatūros ir vėjo apkrovų. Keraminės plytelės prie ilginių tvirtinamos pagal keramikos gamintojo rekomendacijas.

Daugiasluoksnių konstrukcinių plokščių fasadų tinkavimas

Konstrukcinių plokščių fasadą galima ir tinkuoti. Bet šiuo atveju ypač svarbu žinoti, kad su papildoma šilumine izoliacija ne tik sumažiname temperatūrines deformacijas, bet ir turime papildomą šiluminę varžą. Reikia papildomo akmens vatos sluoksnio, rekomenduojama „Paroc FAS4“.

1. „Paroc“ plokštė

2. Tvirtinamasis elementas

3. „Paroc“ akmens vata

4. Tinko sluoksnis

5. Sandariklis

6. Epoksidinė plėvelė

Tam tikrų daugiasluoksnių konstrukcinių plokščių pakeitimas fasade

Prireikus, pvz., norint pakeisti nepataisomai sugadintas plokštes ar į pastato vidų įkelti stambius įrenginius ir pan., galima demontuoti vieną ar kelias plokštes neišardant viso pastato fasado. Tokiems atvejams bendrovė

Norint pakeisti plokštę C, reikia atlaisvinti šalia esančias plokštes B ir D. Kad nebūtų suardytas visas fasadas, toliau esančios plokštes A ir E reikia papildomai pritvirtinti prie karkaso. Tada plokštės A ir B, D ir E sujungiamos lanksčiomis plieno juostomis (10) bei pritvirtinami kronšteinai plokštei D atremti (8). Dabar galima atsukti tvirtinamuosius elementus, jungiančius plokštes B, C, D ir pastato kolonas (1). Atitraukta plokštė C demontuojama, į jos vietą įstatoma nauja plokštė. Ji įspraudžiama atgal prie kolonos kartu su plokštėmis B ir D bei pritvirtinama naujais tvirtinamaisiais elementais prie pastato kolonų.

Liutauras Bajarskas
„Paroc Panel System Oy Ab“
Projektų inžinierius
 

2007 m. Žiema

 

</B></B>

 

 
</I>

Kategorija: Kita