Daugiau nei 400 Ispanijos kultūros veikėjų pareikalavo sustabdyti statybos darbus, galinčius sunaikinti žymųjį Antoni Gaudi šedevrą. Madrido Karalienės Sofijos vardo muziejaus (Museo Reina Sofía) dire...
Daugiau nei 400 Ispanijos kultūros veikėjų pareikalavo sustabdyti statybos darbus, galinčius sunaikinti žymųjį Antoni Gaudi šedevrą. Madrido Karalienės Sofijos vardo muziejaus (Museo Reina Sofía) direktorius Manuel Borja-Villelis pareiškė, kad šiuo metu pastatas yra „Gaudi kūrinio karikatūra“.
A. Gaudi vadovavo bažnyčios statyboms nuo 1883 m. iki pat mirties 1926 m. Statinys liko nebaigtas, o pabaigti statyti šventovę ne kartą buvo bandyta paskutiniuosius aštuoniasdešimt metų. XX a. paskutiniame dešimtmetyje darbai buvo vėl atnaujinti – baigti statybas planuota iki 2026 m., architekto šimtojo gimtadienio proga. Tačiau dabar ispanų inteligencija vis labiau linksta, kad geriausias paminklas pačiam A. Gaudi būtų nepabaigtas, tačiau liktų išsaugotas jo autentiškumas. Inteligencijos atstovai tvirtina, kad užbaigti žymaus architekto kūrinio neįmanoma be jo paties dalyvavimo. Visų pirma, dėl to, kad A. Gaudi visą laiką improvizavo, įvesdamas projekto pataisas jau statybos metu. Antra, architekto brėžiniai, maketai ir pastabos pražuvo pilietinio karo – respublikonų surengto teroristinio išpuolio metu (1936 m.), kuomet katalonų anarchistai suniokojo architekto dirbtuves ir sugriovė dalį jau pastatytų bažnyčios sienų. Kitos architektų kartos tegalėjo tenkintis tik A. Gaudi sumanymų rekonstrukcijomis. Be to, bažnyčios statybų darbus apsunkino ir tai, jog A. Gaudi daugelį pastatų statė visai be jokių planų ir brėžinių, galima sakyti, lipdė juos kaip skulptūras, naudodamas gyvą natūrą. Pavyzdžiui, kurdamas bokštų ir kupolų formą A. Gaudi pakabindavo visą maišelių ant virvelių sistemą – galiausiai šis atvaizdas veidrodyje pavirsdavo statinio maketu. Jis mėgdavo sakyti, kad naudoja formas, sutinkamas gamtoje.
Reikia pripažinti, kad nelengva nesutikti su rekonstrukcijos priešininkų nuomone, kurie teigia, kad statybininkai, nors ir puoselėdami geriausius norus, tačiau yra senamadiški ir linkę nebesivadovauti architekto žodžiu bei dvasia. M. B. Villelio teigimu, „tai, kas Barselonoje baigiama statyti tėra turistinė įžymybė ir propagandos objektas“.