Neseniai archeologai pasiūlė naują Stounhendžo paslapties paaiškinimą. Bornmuto (Bournemouth) universiteto specialistų nuomone, priešistorinis statinys galėjo būti naudojamas medicinos tikslais. Tokiu...
Neseniai archeologai pasiūlė naują Stounhendžo paslapties paaiškinimą. Bornmuto (Bournemouth) universiteto specialistų nuomone, priešistorinis statinys galėjo būti naudojamas medicinos tikslais. Tokiu atveju, senieji Britanijos gyventojai galėjo keliauti į Stounhendžą vildamiesi išgydyti. Akmeniniai monolitai, esantys dabartinėje Viltšyro grafystėje, anuomet galėjo tarnauti savotiška mistine akmens amžiaus fizioterapija.
Tokią išvadą archeologai paskelbė po to, kai pirmą kartą po 40 metų pertraukos šioje vietovėje buvo atlikti nauji kasinėjimai. Mokslininkai atkreipė dėmesį į vadinamuosius „mėlynuosius akmenis“ sulig žmogaus ūgiu. Tai monolitai pagaminti iš ypatingos rūšies dolomitų, kuris sudrėkintas įgauna melsvą atspalvį. Šie akmenys – viena dominuojančių Stounhendžo konstrukcijos dalių, tačiau iki šiol tiek turistai, tiek specialistai atkreipdavo dėmesį ne į juos, o į gerokai didesnes, kelių metrų aukščio stelas.
Pagrindine šių mėlynų monolitų mįsle iki pastarojo laiko laikyta jų kilmė. Stounhendžo apylinkėse tokios rūšies akmens nėra, todėl daroma išvada, kad akmenys buvo čia atgabenti specialiai. Manyta, kad papildomus luitus atplukdė ledynai, reguliariai susidarantys Šiaurės Europoje atšalimo periodais. Tačiau mokslininkų nuomone, jokių ledynų susidarymo pėdsakų grafystės teritorijoje nerasta.
Mėlynųjų akmenų kilmės paslaptis buvo įminta dar 2005 m., kuomet buvo aptikta priešistorinė akmens skaldykla. Ji buvo įsikūrusi pietinėje Viltšyro grafystės dalyje. Ten archeologai rado ir keletą jau pradėtų ruošti, tačiau nepabaigtų monolitų. Be to buvo įrodyta, kad cheminė vietinių mineralų sudėtis sutampa su Stounhendžo mėlynųjų akmenų sudėtimi.
Dabar mokslininkai pabandė sugalvoti priežastį, kodėl akmens amžiaus britai ryžosi gabenti mėlynuosius monolitus net 240 m atstumą. Archeologai mano, kad senieji Britanijos gyventojai tikėjo, jog mėlynieji akmenys turi gydomųjų galių. Ir būtent dėl jų buvo sumanytas visas statinių kompleksas, o likusieji akmenys tebuvo tik savotiškas architektūrinis priešistorinės „sanatorijos“ priedas. Universiteto mokslininkų nuomone, šią versiją patvirtina ir tai, kad to laikotarpio kapavietėse čia labai dažnai randamos žmonių, aiškiai kentėjusių nuo traumų bei ligų, liekanos. Galima prielaida, jog tie žmonės keliavo į Stounhendžą norėdami išgyti ar palengvinti savo kančias.
Tačiau nepaisant naujos versijos Bornmuto universiteto archeologai vis tik neatmeta ir ankstesnių šventovės paskirties teorijų ir daro prielaidą, kad Stounhendžas galėjo būti daugiafunkcis statinys.
