Pažvelkime į tokius pastatus ir iš nuomininko pozicijos: kodėl verta nuomotis aukštesnio lygio biurų patalpas? Specialistų teigimu, tokie biurai nėra vien tuščiai deklaruojamas prestižas, tai komfortiškos darbo sąlygos, mažos eksploatacinės išlaidos ir nesudėtinga sąnaudų kontrolės galimybė. Čia įdiegtos modernios pastatų valdymo sistemos sudaro sąlygas atsiriboti nuo „bendro ūkio“ principo. Nuomininkai turi teisę žinoti, už ką jie moka, ir turėti galimybę racionaliai paskirstyti išlaidas. Kontrolės sistemos kiekvienam nuomininkui leidžia naudoti tiek apšvietimo ir šildymo, kiek jam iš tikrųjų reikia. Savaitgaliais ar po darbo šios išlaidos sumažinamos iki minimumo.

Pertvarkius tokias patalpas, natūraliai kyla poreikis jose pritaikyti inžinerines sistemas. Pasitelkus pastatų kontrolės sistemą išvengiama nereikalingų išlaidų, montuoti skirto laiko ir kylančių nesklandumų. Tokia įranga tiesiog perprogramuojama atsižvelgiant į pasikeitusius nuomininko poreikius. Kiekviename kabinete gali būti įrengtas atskiras valdymas, todėl kiekvienas darbuotojas gali nesudėtingai valdyti savo darbo vietos apšvietimą, šildymo, šaldymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, žaliuzių ar apsaugos funkcijas ir gali būti informuotas apie parametrų pakitimus SMS žinute ar internetu.

„KNX“ gali padėti sutaupyti 50 proc. energijos

„KNX“ leidžia kontroliuoti daugelį pastato sistemų, tačiau tai ne vien komforto sprendimas. Neseniai atliktais tyrimais pagaliau įrodyta, kad „KNX“ gali padėti sumažinti energijos sąnaudas net iki 50 procentų. 2006 m. Vienoje vykusioje mokslinėje konferencijoje pristatyta studija, atskleidžianti papildomą „KNX“ pastato kontrolės sistemos potencialą. Tyrime dalyvavo Vokietijos Brėmeno universitetas. Bandymo dalyviai įrengė analogiškus pastatus ir patalpas su „KNX“ šildymo bei apšvietimo kontrolės sistemomis ir be jų. Kelerius metų registruoti duomenys buvo susumuoti ir palyginti. Šio projekto vadovo, Brėmeno universiteto Elektrotechnikos ir informacinių technologijų katedros vadovo Manfredo Mavenkampo išvadose teigiama, kad apytiksliai 33 proc. visos gyvenamųjų ir komercinių pastatų energijos sunaudojama šildymui. Jo teigimu, taikant „KNX“ sistemą tokios energijos sąnaudos gali būti gerokai sumažinamos.

Bandymai buvo atliekami Brėmene esančiame modernaus Informacijos ir informacinių technologijų centro (Zentrum für Informations und Medientechnologie, ZIMT) pastate, pastatytame 2002 metais. Pastatui reikia specifinio kiekio energijos – 60–75kWh/m²a. Prof. M. Mevenkampo projekto grupė bandymams parinko dvi identiškas patalpas. Vienoje iš jų šildytuvai buvo su standartiniais termostatais, o kitoje buvo įrengta „KNX“ pastato sistemos kontrolė. „KNX“ kontroliuotame kambaryje buvo įdiegti langų jungikliai, šildytuvų vožtuvai, kambario temperatūros kontrolės sistema ir šilumos matuokliai su sąsajos įtaisais „M-Bus“ ir tinklo sąsaja „M-Bus-KNX“. Abiejų patalpų parametrai buvo registruojami nuo 2002 m. pradžios iki pat 2005 m. pabaigos. Galutinis rezultatas parodė, kad palyginti su „standartinės“ instaliacijos patalpa, „KNX“ sistemos kontroliuotas kambarys gali sutaupyti net iki 50 proc. energijos.

Bandymai įrodė, kad kritikai, dažnai teigiantys, jog „KNX“ sistema lėtai reaguoja ir negali suteikti tokio pat šilumos komforto kaip standartinė, klysta. Bandymo metu buvo analizuojama vidutinė ir esama kambario temperatūra. „KNX“ patalpoje vidutinė temperatūra buvo 0,3 °C aukštesnė nei „standartiniame“, o sąnaudos neviršijo net pusės tiek, kiek prireikė pastarajam. Dinaminis šildymo režimas abie-jose patalpose skyrėsi nežymiai, t. y. temperatūros ir laiko atžvilgiu buvo nubrėžtos identiškos kreivės. Tačiau tai ne viskas. Pasirodo, galima sutaupyti ne tik 50 proc. šilumos energijos ir tiek pat šviesos sąnaudų.

Brėmeno universiteto specialistai įrodė, kad įdiegta „KNX“ valdymo sistema gali gerokai sumažinti apšvietimui reikiamą energiją. Atsižvelgta į tai, kiek laiko žmonės praleidžia patalpose, kiek tiksliai ir kokio apšvietimo reikia. Tose pačiose patalpose, kurios buvo skirtos šildymo energijos sąnaudoms nustatyti, buvo sumontuoti buvimo patalpoje jutikliai, du šviesos davikliai ir temstamosios pavaros. Du šviesos davikliai leido skirtingai reaguoti į patalpos sritį, esančią prie lango ir toliau nuo jo. Pasirodė, kad toks sprendimas be vargo leidžia sutaupyti 50 proc. energijos, palyginti su standartiniu apšvietimu. Tačiau mokslininkai nusprendė ištirti, ar gali būti sutaupyta daugiau energijos. Teisingumo dėlei reikėtų paminėti, kad bandymo metu ne iškart pavyko parinkti tinkamiausias sudedamąsias dalis, todėl iš pradžių gauti rezultatai mokslininkų netenkino. Patraukliausias atrodęs sprendimas, kai bendras daviklis buvo suderintas su buvimo patalpoje jutikliu, neleido sutaupyti daugiau, todėl buvo nuspręsta pabandyti pritaikyti kiek brangesnę alternatyvą ir įdiegti du specialius daviklius. Be to, buvo pastebėta, kad sistemai, kontroliuojančiai die-nos šviesą, trūksta tikslumo. Todėl, anot vokiečių specialistų, tokiossistemos galimybės gali būti plečiamos.

Mokslininkų atlikti bandymai įrodė, kad moderniame pastate „KNX“ taikymas gali sumažinti net 50 proc. apšvietimui ir šildymui reikiamos energijos. Šis nenuginčijamas argumentas turi įtikinti net aršiausius skeptikus, iki šiol nepasitikinčius „KNX“ pastato kontrolės sistema. Jei turėsime omenyje nuolat kylančias energijos kainas, palyginti nedidelės investicijos, kurių reikia pastatui automatizuoti, atsipirks jau per kelerius metus ir suteiks galimybę prisitaikyti prie ateityje pasikeisiančių sąlygų.