Pasvarstymai apie interjero dizainą

Projektuojant interjerą, ne visada galima įgyvendinti visus norus – tai daugeliu atvejų priklauso nuo būsto dydžio, būsimojo šeimininko gyvensenos ypatybių ir susikurtos būsto vizijos. Be to, labai svarbu bendradarbiauti užsakovui bei interjerą projektuojančiam architektui, kad neįsivyrautų architekto diktatas, ne visada atitinkantis gyvenamojo buto ar specialios paskirties patalpų savininko viziją. Nesvarbu, kokios paskirties patalpos projektuojamos, jei dirbama kartu, užtikrinamas abipusis pasitenkinimas. Šįkart apie interjero dizaino subtilybes šnekučiuojamės su baldus bei interjero dizainą projektuojančia architekte Rita Tikuišiene.

Nuo ko pradedama projektuoti interjerą?

Manyčiau, kad tai labai susiję su architekto asmeninėmis savybėmis, komunikabilumu ir gebėjimu pažinti užsakovą. Svarbu pirmojo pokalbio metu užsitarnauti kliento pasitikėjimą. Žinoma, neretai užsimezga diskusija ir net ginčai, bet visa tai − užsakovo naudai. Kartais pagrindinį vaidmenį suvaidina ir pateiktos atliktų darbų vizualizacijos, tačiau, mano nuomone, abu šie etapai vienodai svarbūs.

Įprastai užsakovas jau per pirmąją pažintį pateikia savo interjero viziją. Svarbu išskirti jos ištakas, suvokti koncepciją. Kuriant interjerą senamiestyje, iškart kyla tam tikrų reikalavimų – juk butas tokioje vietoje dažniausiai perkamas siekiant šios miesto dalies teikiamo jaukumo, todėl norisi išlaikyti bent dalį autentikos bei senosios miesto dalies žavesio. Senamiestyje gali būti pritaikytas ir modernus sprendimas, bet man dar nepasitaikė, kad užsakovai to pageidautų.

Tačiau net ir senojoje miesto erdvėje gryną klasikinį stilių vargu ar pavyks sukurti dėl autentiškų detalių stokos, nors visada stengiesi kuo labiau priartėti prie šios koncepcijos įgyvendinimo. Svarbu, kad įžengus į tokį būstą jaustųsi pastato išorės ir senosios miesto atmosferos harmonija.

Ar gali klasikinio stiliausinterjeras derėti moderniame pastate?

Kuriant vyriškų drabužių parduotuvių tinklo „Elitman“ interjerą, pagrindinis užsakovų reikalavimas buvo atspindėti britiškąjį nuosaikumą, naudojant beveik vien tik tradicines medžiagas. Prekės kokybė bei koncepcija įpareigoja aplinką. Įdomu tai, kad užsienio tiekėjams įspūdį padarė ranka piešti eskizai. Beje, šiuo metu Vakaruose toks vizualizacijos būdas vis labiau vertinamas.

Pirmoji „Elitman“ parduotuvė turėjo būti įrengta prekybos centre „Europa“, todėl iš pradžių kilo klausimas, kaip tokiame šiuolaikiškame pastate, šalia modernių stiklo bei metalo detalėmis perpildytų interjerų turėtų atrodyti tradicinis britiškasis stilius. O vėliau būtent interjeras tapo išskirtiniu parduotuvės akcentu ir net pranašumu.

Pastebėtina, kad dabar, kai sukurta tiek daug minimalistinių interjerų, žmonėms tiesiog ėmė atsibosti sterilus vaizdas, vis dažniau pradedama ilgėtis tradiciškai suvokiamo jaukumo.

Tai itin būdinga peržengus tam tikrą amžiaus ribą, kai kyla noras savo būste matyti daugiau solidesnių klasikinių detalių bei tradicinių medžiagų.

Beje, natūralios medžiagos apskritai gyvesnės, labiau pažeidžiamos, įnoringesnės, o sintetinės – ilgaamžiškesnės, praktiškos, jas tikslingiau naudoti virtuvėje ar vonioje, todėl likusiose būsto dalyse psichologiniam bei estetiniam pasitenkinimui užtikrinti labiau tinka natūraliosios medžiagos. Istorija visada kartojasi, tik šiek tiek skirtingais pavidalais. Mano nuomone, net šiandien itin retai naudojami interjero apdailos komponentai, pavyzdžiui, tapetai, kada nors neišvengiamai atgims.

Jauni žmonės mobilesni, jie nenori apsikrauti sunkiais daiktais. Vis dėlto minimalizmas – tai tikrai ne visiškai tuščias butas, čia svarbu funkcionalumas. Namai negali pavirsti neracionaliai tuščia erdve ar priešingai – vardinių gaminių muziejumi. Jauno žmogaus būstas dažniausiai atspindi jo veiklą bei pomėgius. Daug dėmesio skiriama garso bei vaizdo įrangai, kambarys neretai tiesiog pavirsta kino sale – tai duoklė kiekvieno žmogaus aistrai, kuri turi būti patenkinama. Pomėgiai neretai nulemia tai, kaip jauno žmogaus būstas bus suplanuotas.

Į ką atsižvelgiama kuriant biuro ar parduotuvės interjerą?

Vienas pagrindinių reikalavimų, keliamų biurams ar parduotuvėms, − privažiavimas bei automobilio laikymo vieta; jei šie dalykai nebus apgalvoti, nukentės prekyba.

Biuro interjerui svarbiausia puiki darbo aplinka. Pagrindinė sąlyga − turi būti sukuriamas tinkamas mikroklimatas bei darbo sąlygos. Pradedant projektuoti tokį interjerą, remiamasi darbo vietos, tinkamo apšvietimo ir patogumo kriterijais. Svarbu nepamiršti, kad tai ir individualus įmonės veidas. Interjero formas, kaip ir parduotuvės vidų, diktuoja įmonės siūloma prekė.

Ar visada taupyti erdvę − dorybė?

Ne, tai daryti tikrai ne visada racionalu. Pavyzdžiui, šiuo metu itin populiaru sujungti vonią ir tualetą, tačiau, jei būste gyvena ne vienas žmogus, netrukus susiduriama su įvairiais trūkumais, ypač rytinių „kamščių“ metu. Visada iš anksto reikėtų numatyti ir tai, kad būste gali atsirasti vaikų, kuriems prireiks savo kampelio.

Dar viena didelė klaida daroma statant daugiaaukščius pastatus, kai dėl vienpusiško orientavimosi į madą nepaliekama galimybės būsimųjų gyventojų norams – juk tikrai ne visi nori atsisakyti atskiros virtuvės, o paskui ką nors pakeisti daugeliu atvejų trukdo ne vietoje suprojektuoti langai. Vis dėlto, palyginti su netolima praeitimi, daug kas pasikeitė į gerąją pusę, nebevaržo būsto planavimo standartai, lieka laisvės kūrybai.

Kam, jūsų manymu, įrengiant interjerą, reikėtų skirti daugiausia investicijų?

Daugiausia lėšų siūlyčiau skirti grindims. Vietoje linoleumo ar kiliminės dangos geriausia rinktis natūralią medieną: ąžuolą ar uosį. Puikiomis ypatybėmis išsiskiria ir kamštinių plokščių grindys, gaminamos iš portugališko ąžuolo žievės. Virtuvės, vonios, svetainės, miegamojo ir koridoriaus grindys turi būti projektuojamos atskirai. Virtuvėje ir vonioje labiausiai tinka keraminės plytelės. Parketas ar kitos natūralios medienos grindys čia nerekomenduojamos dėl jautrumo drėgmei. Virtuvės grindys turi būti lengvai valomos ir visada švarios – kaip chirurgo operacinėje.

Medžiagą pirkti reikia įvertinus patalpų, kuriose bus klojama danga, paskirtį. Žinoma, apsispręsti neretai būna iš tiesų sunku – pasirinkimas didelis, vadybininkai stengiasi kuo daugiau parduoti, neigiamos ypatybės dažnai nuslepiamos... O ir pirkėjas linkęs tikėti tuo, kas jam sakoma, todėl renkantis grindis praverstų specialisto patarimas.

Dar viena dažna klaida – bandoma apšildyti būstą, visuose kambariuose įrengiant šildomąsias grindis. Taip daryti nepatartina dėl paprastos priežasties – natūraliomis sąlygomis šiltas oras kyla į viršų, taigi apačioje būna vėsiau, įrengus šildomąsias grindis vyksta atvirkštinis procesas, o žmogus prie tokių šilto bei šalto oro srautų nepripratęs ir dažnai suserga. Šildomos grindys tinka tik ten, kur būnama rečiau − vonioje, koridoriuje ir virtuvėje.

Svarbu mokėti derinti bei kloti skirtingas grindų dangas, kad neliktų neestetiškų slenksčių. Kai patalpoje nėra jokio laiptelio, grindys turi būti idealiai lygios, tam tarp skirtingų dangų tvirtinamos specialios metalinės, plastikinės ar medinės juostelės.

Kokie reikalavimai keliami baldams?

Baldai turi būti patogūs ir ilgai tarnauti. Todėl labai svarbu, iš kokių medžiagų jie pagaminti. Geriausia, aišku, naudoti natūralias medžiagas, ypač jaunuolio kambaryje – taip pratinama ir prie tikrųjų vertybių. Juk baldai, kaip ir kitos interjero detalės, yra mus formuojančios aplinkos dalis.

Kuo vaikui skirta būsto dalis skiriasi nuo suaugusiųjų gyvenamosios erdvės?

Visų pirma reikėtų atskirti vaiko ir jaunuolio kambarį. Tai tikrai ne tas pats. Pagrindinis reikalavimas vaiko kambariui − jokių aštrių kampų ir pakankamai erdvės. Jaunuolio kambarys − itin dinamiškas, jam turėtų būti keliami kitokie reikalavimai. Bėda ta, kad planuodami vaiko kambarį, tėvai tik retais atvejais prašo architekto pagalbos, o reikėtų... Štai projektuodama savo vaiko kambarį, sąmoningai neskubėjau, stebėjau, kur jis labiausiai mėgsta būti, kaip elgiasi... Viską iš anksto įvertinus, galima pasakyti, kur vaikas ruoš pamokas ir miegos.

Norisi, kad vaikų kambario baldai būtų kokybiški, patogūs, ilgaamžiai ir, be abejo, saugūs. Renkantis nereikėtų gailėti laiko ir pastangų – juk nuo baldų priklausys vaiko nuotaika ir darbingumas. Pastaruoju metu daugelis kreipiasi į baldus gaminančias įmones ir prašo suprojektuoti jų norus atitinkančius baldus.

Optimalus variantas augančiam žmogui − baldai, kurių detales galima keisti. Pavyzdžiui, kompiuterio vietą mes namuose įrengėme daug anksčiau, nei įsigijome patį kompiuterį, nes žinojome, kad augančiam vaikui jo tikrai prireiks. Jei, pastačius drabužių spintą, pritrūko vietos knygų lentynoms – knygas galite sudėti ir į drabužinę, taip bus sutaupyta vietos ir monotoniška spinta atrodys žaismingiau.

Dažnai, taupydami būsto erdvę, tėvai savo spintą perkelia į vaiko kambarį. Taip elgtis nesąžininga. Juk reikia atsižvelgti į vaikų poreikius. Augančiam vaikui svarbiausia poilsis ir darbas. Darbo stalas turi stovėti prieš langą, darbo vieta turi būti pakankamai apšviesta. Lova turėtų stovėti toje kambario vietoje, kuri jaukiausia, labiausiai atskirtame ir nematomame kampe. Beje, svarbu, kad atvėrusi duris mama neužkluptų vaiko netikėtai – jam privatumas tiek pat svarbus, kaip ir suaugusiesiems.

Renkant vaikui kėdę, dažnai susigundoma pigesniais variantais. Pamirštama, jog sėdėjimo padėtis jaunuoliui labai svarbi, norint, kad neiškryptų stuburas ir kad vaikas galėtų patogiai sėdėti. Kėdę svarbu pritaikyti ir prie kitų interjero dalių, be to, ji turi būti reguliuojama.

Ką apie paauglį pasako jo kambarys?

Paauglys be galo judrus. Buitis gali papasakoti apie žmogaus poreikius ir jo interesus. Jauno žmogaus aplinkoje galima pamatyti aibę visokių dalykų, susijusių su pažinimu ir judėjimu − pačiūžos, slidės, dviračiai, teniso raketės, riedlentės ir daugybė kitų. Visi jie dedami ten, kur tik yra vietos, ir tampa savotiška kolekcija. Pavyzdžiui, jau išaugti slidžių batai gali tapti dekoratyviniu kambario akcentu. Gerbtiną vietą kambaryje gali užimti ir neišmetami vaikystės žaislai. Tai savotiškas interjero dekoras.

Ar nuo vaiko lyties priklauso pasirenkama spalva?

Berniukui tradiciškai skiriama mėlyna spalva, mergaitei – pastelinės. Taip daroma dėl savotiško noro atskirti lytį, nors šios spalvos tikrai nėra privalomos. Dabar populiari oranžinė spalva, kuri tikrai negali neigiamai veikti augančio berniuko. Lubos dažniausiai dažomos balta spalva, tada efektyviausiai sklinda šviestuvo šviesa. Beje, lietuviams labiausiai priimtini natūralūs gamtos atspalviai.

Apšvietimas − vienas svarbiausių dalykų, į kurį reikėtų atsižvelgti projektuojant interjerą, o augančio žmogaus kambaryje jo vaidmuo dar didesnis. Darbo zoną būtina tinkamai apšviesti. Be abejo, geriausiai tinka natūrali dienos šviesa. Vakare darbui turėtų būti naudojamas stalinis šviestuvas, šalia lovos reikia įtaisyti šviestuvą skaitymui.

Paveiksliukai, kabantys ant sienos, ugdo bendrą skonį ir atspindi tai, kas jaunuoliui aktualu. Puikiai tinka, pavyzdžiui, tėčio, laikančio sugautą lydeką, nuotrauka arba kuklus paveiksliukas, vaizduojantis grafitinio piešinio elementą ir primenantis vaikystės aistrą piešti ant sienų.

Jaunuolio kambarys ypatingas – atidarai duris, o vaiko jame nėra! Juk trylikos keturiolikos metų šeimininkui šis kambarys − tarsi stotelė, kurioje dažniausiai sustojama tik atsipūsti ir pasigriebti reikiamus daiktus. Čia viskas turi būti po ranka, nesvarbu, kad užtrunkama tik minutėlę.

Tomas Lapinskas