Menas, kuriamas specialiai interjerui

Interjero projektas – tai autorinis architekto darbas. Puikiai sukurto interjero rezultatas − harmoningos, lygiavertės vizualiosios raiškos, erdvės ergonomiškumo ir funkcionalumo proporcijos bei jų svarba. Vizualioji raiška − interjero projekto estetika, stilistika – turbūt ryškiausiai atskleidžia architekto kaip menininko bruožus, kuriuos galima būtų lyginti su teatro režisieriaus ar orkestro dirigento kūryba. Tradicijos, kuriant interjero raišką, pasitelkti meno – tapybos, skulptūros, tekstilės ar pan. – kūrinius susiformavo jau gana seniai. Tačiau šiuo metu interjero kūrimo ir meno kūrinių parinkimo interjerui sritys Lietuvoje yra gana atskiros, bendras architekto ir menininko darbas – dar gana retas reiškinys.

Apie architekto ir menininko bendradarbiavimą, kūrinio, kurto tam tikrai aplinkai, specifiką ir vertę kalbamės su žinomu menininku Tadu Gutausku, neseniai išleidusiu savo darbų albumą „TaDas. menas interjere / art of interior design“.

Kaip atsirado ši knyga?

Jau senokai aktyviai dalyvauju parodose, esu surengęs asmeninių parodų JAV, Australijoje, Japonijoje, Europos valstybėse, ir jose rodyti darbai vėliau ėmė kauptis. Pastaruosius trejus metus ėmiau dirbti kiek kitaip – kuriu iš anksto žinodamas, kur darbai kabės. Įdomiausia dirbti su architektais ir interjero dizaineriais, nes tuomet išvengiu juokingų ir paviršutiniškų situacijų, kai užsakovas nori meno kūrinį priderinti prie, pavyzdžiui, turimos sofos ar tapetų spalvos.

Pati knyga – taip pat meno kūrinys, kurį sukūriau aš. Ilgai svarsčiau, ar verta ją leisti, tačiau rezultatu esu patenkintas. Šio leidinio pranašumas tas, kad galima iš karto matyti, kaip darbas atrodys tam tikroje erdvėje. Tai padeda žmonėms lengviau apsispręsti, nes paprastai kūriniai pristatomi kataloguose, atsieti nuo aplinkos. Interjerui galiu pasiūlyti skulptūros, tapybos, tekstilės darbų, skirtingų dailės sričių kūrinius galima derinti tarpusavyje. Tekstilė – naujausia mano veikla, ateityje galvoju išbandyti ir savo kaip juvelyro jėgas. Knyga jau dabar labai domimasi, tad galiu teigti, jog meno pritaikymo interjere tema tikrai aktuali.

Kūrinys, kurtas interjerui, ir kūrinys, kurtas parodai, – ar galima nubrėžti juos skiriančią liniją?

Žinoma, yra buvę atvejų, kai kūrinys iš parodos keliavo tiesiai į privačią erdvę, buvo panaudotas interjere. Vis dėlto konkrečiai aplinkai sukurtas darbas įgauna taikomojo meno prieskonį. Tačiau aš kuriu laisvai – paprastai man nurodomas tik darbo formatas, o tai iš esmės neturi jokios įtakos kūrybos procesui. Be to, aš nemanau, kad meno kūrinys turi būti laikomas tiesiog sienos dalimi ar baldų priedu. Kūrinys yra svarbesnis, jis negali būti nuvertintas. Interjeras turi būti funkcionalus, tačiau kūrinys jame – ne. Žinoma, jis turi turėti savo vietą, būti tinkamai apšviestas, daryti teigiamą poveikį, tačiau pirmiausia meno kūrinys yra dvasinė vertybė, veikianti aplinką ir žmones. Kad jis toks būtų, interjero kūrėjas ir užsakovas turi pasitikėti menininku, o ne bandyti priversti įgyvendinti jų idėjas. Galiu teigti, kad pas mus nėra susiformavusių architektų ir interjero dizainerių darbo su menininkais tradicijų, supratimo, kaip bendradarbiauti, ir iniciatyvos. Kol kas jaučiuosi šios srities pionierius.

Ar manote, kad kūrinys, skirtas poilsio ir pramogų erdvei, turi skirtis nuo kurtojo darbo ar gyvenamajai erdvėms?

Manau, kad taip. Aš apskritai kuriu pozityvų meną. Mano kūryba – iš pasąmonės kylantys vaizdiniai, jokio purvo ir depresijos. Nenoriu neigiamų emocijų užkrauti kitiems ir nemanau, kad taip galima daryti. Menininkas gali formuoti žmogaus pasaulėžiūrą netiesiogiai, per aplinką, todėl gyvenamojoje erdvėje, kur reikia pailsėti, pasisemti jėgų ir gerų emocijų, turėtų būti pasitelkiamas tik pozityvus menas. Nemanau, kad būtinai reikia siužetiškumo ir tematikos. Dailėje formos, spalvos, ornamentika naudojami taip pat, kaip muzikoje garsai – esama ir pauzių, ir ritmikos. Darbo aplinkoje kūrinys gali būti visai „lengvas“, abstraktus, gyvenamojoje – jausmingesnis. Pastebėjau, kad žmonės nelinkę daug investuoti į meno kūrinius, pritaikomus darbo erdvėje, biuruose, tad siūlau originalias savo kūrinių reprodukcijas ant drobės. Tai tarsi tarpinis variantas, kompromisas kainos atžvilgiu. Tačiau apskritai manau, kad jau atėjo laikas į interjerą grįžti tikrosioms vertybėms, ir netrukus Lietuvoje padėtis bus tokia pati, kaip Europoje, kur pagrindinė daugelio interjerų ašis – menas.

Elena Nekrošienė