Į namus sugrįžtame rudenį

Erdvė, kurioje dirbame, ilsimės, valgome ar tik miegame, – lyg mažas mūsų susikurtas pasaulis, kurio spalvos, daiktai, medžiagos mus ne tik apsupa, bet ir atspindi mūsų pomėgius ar net kai kurias silpnybes. Daugybę metų gyvenome standartinėse architektūrinėse „dėžutėse“, mus slėgė ilgi valdiški koridorių labirintai, stumdėmės viešajame transporte, o atėjus laikui viską keisti puolėme kas kur išmanėme...

Koks yra grynai lietuviškas interjeras, apibrėžti labai sunku, o gal ir visai neįmanoma. Dauguma mūsų mieliau renkamės atvežtinius produktus ir pamirštame savo kūrybiškumą, nors ilgais žiemos vakarais, žiūrėk, vėl imame ir prisimename kai ką labai paprasta – namų jaukumą ir šilumą, mus supantį interjerą. Todėl būtent apie jį –mūsų namų interjerą – šįkart kalbamės su Irena Petrauskiene, interjero salono „Dubingiai“ vedėja, ir su Žydrūnu Šarna, šio salono Projektų skyriaus vadovu.

Ar lietuvių namų interjeras, jūsų nuomone, kuo nors skiriasi nuo kitose šalyse įprasto interjero? Kokie jo ypatumai?

Žydrūnas Šarna: Visos pasaulio naujovės pasiekia Lietuvą, kad ir truputį vėliau. Interjero kūrėjai stengiasi naujas idėjas kuo greičiau pristatyti ir Lietuvoje, nesvarbu, kokioje šalyje jos būtų gimusios. Pavyzdžiui, šiuo metu mūsų šalyje vis populiaresni tekstiliniai sienų tapetai, tekstilinės sienų dangos, kurios nuo įprastų popierinių tapetų skiriasi ypatingu atsparumu. Šias dangas galima šveisti, plauti, valyti; įvairiausių raštų bei spalvų kolekcijos tinka naudoti ir viešosios paskirties patalpose. Lietuvoje atsirado tapetų, kuriais apklijuota siena atrodo lyg išdažyta. Be to, tokie tapetai padengti vinilo sluoksniu, apsaugančiu sieną nuo įvairių pažeidimų. Šią dangą jau įvertino ir kai kurie aukštos klasės viešbučių tinklai – rengdami naujas patalpas, jie dabar pageidauja būtent tokių tapetų.

Ar esama tokių interjero detalių, kurios labai mėgstamos užsienyje, bet sunkiai randa kelią į Lietuvos rinką?

Ž. Š.: Kol kas nelabai populiarus natūralus linoleumas – visuomenę vis dar veikia senieji stereotipai. Tarybiniais metais buvo galima įsigyti tik vienos rūšies linoleumo, kuris dažniausiai būdavo rudos spalvos. Ši ypatinga kokybe neišsiskyrusi medžiaga naudota visur, be to, dar ir ne itin kokybiškai sujungiant – tuo metu dauguma statybų darbų būdavo atliekama atmestinai. Vėliau rinkoje pasirodė naujos PVC dangos, kurios pirkėjus viliojo ne tik maža kaina, bet ir neįprasta išvaizda – medžio paviršių ar jūrų akmenėlius imituojanti PVC grindų danga, iki šiol vadinama „linoleumu“, buvo klojama visur, net ir viešosiose patalpose. Tačiau tokiam naudojimo būdui nepritaikyta medžiaga labai greitai susidėvėdavo, ir linoleumo vardas dar labiau menko...

Šiuo metu mūsų salonuose prekiaujama tikruoju linoleumu, kuris nuo sintetinės PVC dangos skiriasi sudėtimi – tokį linoleumą sudaro natūralios medžiagos: medžio drožlės, aliejus, sakai ir natūralus pagrindas. Šios dangos jungiamos specialiomis siūlėmis, todėl ant grindų paklojus tikrąjį linoleumą nelieka jokių plyšių. Tikrasis linoleumas, kurio siūlome įvairių spalvų, labai populiarus užsienyje. Dabar sukurta dar viena jo rūšis – linoleumas, padengtas specialiu purvo nesugeriančiu paviršiumi, taigi jo nereikia dažnai vaškuoti, kas buvo įprasta anksčiau. Viešosios paskirties patalpose toks linoleumas turi būti vaškuojamas praėjus trejiems metams po paklojimo, o individualiuose namuose ši procedūra gali būti atliekama dar vėliau.

Nepaisant visų minėtųjų pranašumų, linoleumas nėra populiarus Lietuvoje. Gal tai lemiakaina?

Ž. Š.: Žinoma, tikrasis linoleumas nėra pigus, bet juk vien tik galimybė rinktis iš įvairiausių spalvų verta labai daug... Su šia medžiaga galima improvizuoti, susikurti pageidaujamą raštą, pasirinkti įvairius akcentus. Gamintojai suteikia galimybę užsisakyti ir standartinius bortelius, žvaigždes. Didelė klaida buvo pradėti linoleumą naudoti viešosiose patalpose, bet, kaip sakoma, iš klaidų mokomės. Pasitaiko atvejų, kai žmogus nusiperka brangią grindų dangą ir galvoja, kad ją galima naudoti visur: ir biure, ir parduotuvėje, ir namuose. Tačiau visuomet reikia apgalvoti, kur grindys bus klojamos, kurioje vietoje bus įėjimas. Nesvarbu, kokia danga bus prie įėjimo, visada reikia įrengti daugiasluoksnę purvo surinkimo zoną ir groteles lauke – tai lemia mūsų šalies klimatas. Kad ir kokia ypatinga ar brangi danga (kiliminė, PVC, medžio) bus patiesta prie nuosavo namo durų, jei tai bus padaryta neatsižvelgiant į vietos specifiką,jilabaigreitainusidėvės. Visoms dangoms reikia specialios priežiūros.

Koks šiuolaikinio interjero akcentas galėtų būti laikomas madingiausiu?

Ž. Š.: Natūralaus pluošto dangos iš kokosų, džiuto, vilnos ir t. t., taip pat iš tokio pluošto padaryti kilimai. Tai labai populiaru ir itin dažnai naudojama moderniuose butuose. Apskritai kilimas pabrėžia kiekvienos patalpos išskirtinumą. O tie, kurie savo namams ieško kažko specialaus, nepakartojama, dabar gali užsisakyti vienetinį kilimą, kuris rankomis bus išaudžiamas specialiai tam interjerui.

Kokiu būdu iš gausios pasiūlos atsirenkate naujas prekes savo salonams?

Ž. Š.: Nepraleidžiame Europoje vykstančių parodų, kuriose gamintojai pristato įvairias naujoves. Didžiausios parodos kiekvienų metų pradžioje rengiamos Frankfurte ir Hanoveryje, taip pat nepamirštame aplankyti Lenkijos bei kitų kaimynių, dalyvaujame ir Lietuvoje organizuojamose parodose („Resta“ bei „ Jūsų namai“). Dalyvauti tokiuose renginiuose būtina, tai yra mūsų darbo dalis, nes nežinodami, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, paprasčiausiai atsiliktume.

Šiuo metu architektūros karalius – stiklas ir įvairios stiklinės konstrukcijos. Kaip pritaikomos užuolaidos tokiuose „stikliniuose“ pastatuose?

Irena Petrauskienė: Visos su užuolaidų madomis susijusios naujovės ateina iš parodų. Be to, bendradarbiaujame su rimtais gamintojais iš Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos. Šioje srityje dirba puikiai savo darbą išmanantys dizaineriai. Šiais metais išskirti kokį nors vieną vyraujantį užuolaidų stilių būtų labai sunku... Mėgstami įvairūs akcentai: didelės gėlės, ryškios spalvos. Taip pat pastebima, kad visas pasaulis grįžta prie natūralumo: užuolaidos gaminamos iš lino, šilko ir kt. medžiagų. Žinoma, daugybė žmonių gyvena būstuose, kuriuose daug langų ir apskritai stiklo, todėl visi (tik vieni – mažiau, kiti – daugiau) nori šią skaidrią medžiagą pridengti. Dabar labai populiarios japoniškos širmos – naudojant jas, dieną visas langas būna atidengtas, kad būtų galima grožėtis vaizdu, o vakare jis pridengiamas. Tam puikiai tinka ir romėniškosios užuolaidos, vadinamosios romanetės. Tiesa, šiuo metu kiek mažiau perkami sunkūs audiniai, draperijos, jie pasitelkiami nebent kuriant klasikinį interjerą. Populiari ir eklektika.

Prie užuolaidų siūlome ir kilimų, šioje srityje vyrauja mažėjimo tendencija. Anksčiau kilimas užimdavo visą erdvę nuo sekcijos iki lango, o dabar, ypač naujuose namuose, grindys būna gražios, tad nesinori jų visų slėpti. Taigi žmonės perka mažesnius, bet įdomesnius kilimus, tampančius namų dekoracija ir ryškiu akcentu. Minimalistiniame interjere mėgstami rankų darbo kilimai, dažniausiai – ilgo plauko, odiniai, vienspalviai. Kita vertus, pastebima tendencija minimalistinę aplinką sušildyti kilimu, todėl pasirenkami kokybiški klasikiniai kilimai.

Kokie kilimų raštai populiariausi šiais metais?

I. P.: Šiemet madingi gėlėti kilimai – netradiciniai, spalvingi, dekoruoti didelėmis gėlėmis. Pamatę šią kolekciją, lietuviai buvo šiek tiek šokiruoti, nes yra pripratę prie paprastų rusvų ar pilkšvų kilimų atspalvių. O paskui nustebome mes – artėjant žiemai, žmonės pradėjo pirkti spalvingus, įvairiausiais žiedais išmargintus kilimus. Taigi lietuvių vadinti konservatyviais tikrai negalima. Be to, mes bendradarbiaujame su gamyklomis, kuriose galima užsisakyti bet kokį norimą kilimą, tad nepatenkintų klientų tikrai negali būti.

Kiek reikia laukti tokio vienetinio kilimo?

I. P.: Laukti reikėtų apie mėnesį, pageidaujantieji rankų darbo rištinio kilimo iš Nepalo turėtų palūkėti dar ilgiau, gal net iki pusės metų. Bet tie, kam tikrai reikia, laukia.

O kiek laiko kilimas tinkamas naudoti?

I. P.: Bendrose rekomendacijose nurodoma, kad kilimas turėtų tarnauti apie septynerius metus, bet iš tiesų tai labai individualu. Pavyzdžiui, persiški kilimai, perduodami iš kartos į kartą, laikui bėgant, tik gražėja. Pagal visas tradicijas tokį kilimą prieš naudojant reikia išmindžioti, išvaikščioti, tada atsiskleidžia visas jo grožis. Lietuvoje tokių tradicijų nėra, tad kiekvienas daro taip, kaip nori.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant kilimą?

I. P.: Kalbant apie kokybę, reikėtų žinoti bent keletą dalykų. Pirmiausia –kuo kilimas tankesnis, tuo geresnis, tuo geriau valomas ir ilgiau dėvimas. Aišku, tankūs kilimai brangesni, bet jie tikrai kokybiškesni. Kliento teisė rinktis: kokybišką, didelio tankumo, bet brangesnį kilimą arba pigesnį, atitinkamos kokybės.

Ar šiuolaikiniam interjerui tinka gobelenai?

I. P.: Iš tiesų vienu metu gobelenai iš mūsų interjerų buvo dingę. Aišku, Lietuvoje tradicijos visai kitokios nei Prancūzijoje ar Belgijoje. Mums gobelenais tarsi asocijuojasi su dažniausiai kandžių jau išretintais močiučių darbais, kadaise kabojusiais ant sienų, o dabar sukeliančiais nostalgiją ir parduodamais antikvarinėse parduotuvėse. Vakarų šalyse gobelenai labai populiarūs. Tiesa, ten gobelenai taip pat buvo primiršti, bet dabar žmonės vėl pasiilgo tekstilės ir jos skleidžiamos šilumos. Mes irgi pabandėme keletą gobelenų modelių pristatyti lietuviams, ir tai pasiteisino. Žmonės suprato, kad gobelenas suteikia namams išskirtinio jaukumo.

Kokie pagrindiniai gobelenų motyvai?

I. P.: Daugiausia – klasikiniai, bet mes siūlome ir įvairiausių dailininkų reprodukcijų: Claude Monet, Vincento van Gogho ir kt. Gobeleną galima pritaikyti ir modernesniame, ir klasikiniame interjere.

Ar iš tiesų šiuo metu vėl madingi rankų darbo aksesuarai?

I. P.: Taip. Pastebime, kad užsisakantieji užuolaidas pageidauja ir tokių pačių lovatiesių. Atsiranda moterų, norinčių, kad ant dabar ypač populiarių pagalvėlių būtų išsiuvinėti jų inicialai. Užuolaidas dekoruojame įvairiomis aplikacijomis – užuolaidų originalumas iš karto krinta į akis, be to, dviejų vienodų tikrai niekas neturės.

Koks, jūsų manymu, paprasčiausias būdas pakeisti interjerą?

Ž. Š.: Jei norisi pakeisti viską, neišleidžiant daug pinigų, optimalius variantas − kiliminė danga. Taip pat puikių rezultatų galima pasiekti naudojant PVC dangas. Namų interjeras tikrai pakis, o investicijos bus minimalios.

I. P.: Šiandien daugelis perka butus su daline apdaila, o paskui bėginėja po parduotuves ir renkasi. Aš siūlyčiau tai daryti kartu – būtent tokios pozicijos ir laikosi mūsų salonai, kuriuose galima rasti visko: nuo grindų dangų iki užuolaidų. Salono dizaineris gali patarti, kokius tapetus klijuoti, kokias užuolaidas kabinti. Jei klientas pageidauja, galime išrinkti ir specialius akcentus – mūsų salonuose gausu įvairių interjerą puošiančių detalių. Apskritai interjerą kurti reikėtų atsargiai, žmonės turėtų pasitikėti specialistų patarimais, kurie mūsų salonuose dalijami nemokamai.

Kokias pagrindines viešųjų interjerų naujoves išskirtumėte?

Ž. Š.: Visi siekia, kad interjeras nesikartotų. Žinoma, tikrai siūloma gražių standartinių PVC ar kiliminių dangų kolekcijų – tokiu atveju reikia tik išsirinkti tinkamą spalvą ar dizainą. Tačiau pastebima tendencija prie interjero taikyti ir grindis, kad visur būtų naudojamas toks pats raštas. Mes jau esame rengę ne vieną tokio stiliaus objektą bankuose ir viešbučiuose. Smagu, kad nebeužtenka standartinių kolekcijų. Visiems norisi ko nors savita.

Įdomu tai, kad į viešosios paskirties pastatų interjerą pamažu grįžta užuolaidos, jos itin dažnai pasirenkamos viešbučiams, muziejams papuošti. Vis dėlto viskas priklauso nuo žmonių – vieni siekia, kad ne tik jų namų, bet ir darbo erdvė būtų jauki, kitiems pakanka turėti kompiuterį ir stalą.

Ieva Siminonytė-Putriuvienė