Architektūrinė erdvė ir garsas
Jauki erdvė ir garso izoliacija
Plėtojantis statybos verslui vis daugiau dėmesio teikiama ne tik nekilnojamojo turto dislokacijos vietai, estetiniam vaizdui, bet ir kokybei. Akustinis patalpos komfortas vis dar laikomas prabanga ir antraeiliu patalpos elementu. Dažniausiai patalpų garso izoliacijos sprendimai priimami ne projektuojant, o tik tuomet, kai tai tampa problema ir sukelia vartotojo nepasitenkinimą. Šiuolaikinis vartotojas tampa vis labiau išprusęs ir, žinodamas savo teises, kelia vis dides-nius statybos kokybės ir patalpų komforto reikalavimus.
Patalpos garso izoliacija yra vienas svarbiausių patalpos komforto rodiklių, nurodytų ir statybos techniniame reglamente. Tyrimais įrodyta, kad triukšmas daro neigiamą įtaką žmogaus psichologinei būsenai ir net sveikatai. Būdamas triukšmingoje aplinkoje žmogus patiria stresą, greičiau pavargsta. Net elementarus bendravimas tokio-je aplinkoje reikalauja daug pastangų ir susikaupimo.
Siekiant išvengti diskomforto, patalpoje būtina užtikrinti apsaugą nuo vidaus ir išorės triukšmo. Išorės triukšmas gali būti:
• ore sklindantis, t. y. ore sklindančios tiesioginės garso bangos;
• smūginis, t. y. žemi garso dažniai, pastatuose sklindantys per perdangas ir kitas konstrukcijas. Triukšmas gali formuotis ir dėl inžinerinių pastato komunikacijų sistemų, turinčių glaudųjį kontaktą su atitvarų laikančiosiomis pastato konstrukcijomis.
Siekiant užtikrinti patalpos izoliaciją nuo išorės triukšmo, reikia parinkti tinkamas patalpos atitvarų konstrukcijas, ypač kruopščiai izoliuoti inžinerinių sistemų tinklus, vengti inžinerinius elementus tvirtinti prie pat laikančiųjų pastato karkaso konstrukcijų.
Ore sklindantis garsas pastate izoliuojamas gana lengvai, tačiau smūginės garso bangos nesustabdomos, jei projektuojant padaryta esminių klaidų. Bet kuriuo atveju nekokybiško projektavimo ir statybos padariniai lemia neplanuotą statybos sąnaudų didėjimą. Išspręsti šias problemas nedidinant statybos kainos galima priimant teisingus sprendimus dar projektavimo metu ir užtikrinant nuolatinę statybos darbų priežiūrą.
Architektai ir statybų rangovai suvokia, kad garso izoliacija ypač aktuali specifinėse patalpose – kavinėse, baruose, kino ir teatro salėse, klubuose, – tačiau praktikoje pastebėta, kad net ir šiose patalpose garso izoliacijos klausimas tampa antraeiliu elementu.
Dar prastesnė gyvenamųjų patalpų situacija. Šiose patalpose nebūtina taikyti specialių sudėtingų konstrukcijų, tačiau, norint pasiekti tinkamus garso izoliacijos parametrus, reikia ypač kruopščiai vykdyti
statybos darbus ir vengti bet kokių nelogiškų sprendimų bei atitvarų konstrukcijų pažeidimų.
Akustiniu požiūriu komfortiška erdvė
Užtikrinus patalpos atitvarų garso izoliacijos parametrus, būtina įvertinti ir spręsti patalpos vidaus triukšmo problemas. Tai ypač aktualu specifinėse patalpose – klubuose, kinoteatruose, teatro salėse, garso įrašų, postprodukcijos studijose ir pan. Vidaus garsus sudaro keli elementai – tiesiai iš garso šaltinio sklindantis garsas, nuo patalpos paviršių atsispindėjęs garsas (garso atspindžiai) ir regeneraciniai triukšmai (pvz., garsus regeneruoja per ventiliacijos groteles judantis oras).
Tiesioginis garso šaltinis priklauso nuo erdvės funkcijos: gyvenamo-joje patalpoje tai žmogus, garso ir vaizdo technika, specifinėsepatalpose – papildomas (komerciniuose centruose, bendrosiose sporto ir pramogų salėse) ir specialusis (sporto arenose, kino salėse, teatruose, garso įrašų studijose) patalpų įgarsinimas.
Antrasis vidaus garso elementas − garso atspindžiai, tiesiogiai priklausantys nuo patalpos apdailos medžiagų ir jų išdėstymo geometrijos. Garso sugertis patalpoje ir atspindžiai, jų kryptis bei koncentracijos zonos formuoja akustinį patalpos komfortą.
Taigi įsitvirtinusi nuomonė, kad papildomas patalpų įgarsinimas išspręs akustines problemas, labai klaidinga. Papildomas patalpų įgarsinimas tik išryškina šias problemas. Akustiškai netvarkingoje erdvėje įrengus papildomą įgarsinimą, dar labiau išryškėja stovinčių garso bangų ir aidėjimo trukmės problemos. Garso suvokimas akustiškai netvarkingoje ir papildomai įgarsintoje patalpoje tampa sudėtingesnis, kyla artikuliacijos suvokimo sunkumų.
Į ką reikia atsižvelgti projektuojant akustiškai tvarkingą erdvę?
1. Būtina užtikrinti optimalų konkrečiai patalpai aidėjimo (reverbera-cijos) laiką. Patalpoje turi būti numatytas reikiamas absorbuojančių paviršių plotas, galintis užtikrinti garso bangų sugertį. Kiekvienoje patalpoje aidėjimo laikas skirtingas. Jis tiesiogiai priklauso nuo patalpos tūrio ir paskirties. Pavyzdžiui, konferencijų salė ir kino salė – dvi skirtingų funkcijų patalpos. Ir viena, ir kita erdvė yra įgarsinta, tačiau konferencijų salėje svarbūs kalbos spektro dažniai, o kino salės erdvėje būtina užtikrinti tolygią visų garso dažnių spektro sugertį.
Akustinių sugeriamųjų medžiagų kiekį ir dislokacijos vietą būtina kruopščiai apskaičiuoti, nes klaidingo skaičiavimo padariniai gali lemti per trumpą aidėjimo laiką patalpoje. Klausytojas tokioje patalpoje praras erdvės pojūtį, o tai neigiamai veiks jo garso suvokimą, taip pat kalbos spektro pasiskirstymą erdvėje. Per ilgas aidėjimo laikas vargins klausytoją ir komplikuos kalbos artikuliacijos suvokimą, tačiau teigiamai veiks simfoninės ir kitos muzikos skambėjimą. Tokioje patalpoje klausytojas greičiau pavargs, nes artikuliacijai suvokti reikės papildomų pastangų, o simfoninė muzika įgaus daugiau „spalvų“ ir patrauklumo.
2. Būtina vengti stovinčių garso bangų koncentracijos. Jų susiformavimui tiesioginės įtakos turi patalpos geometrinė forma. Akustiniu požiūriu komfortiškoje patalpoje būtina vengti lygiagrečių paviršių. Tarp lygiagrečių plokštumų susidarančios stovinčios garso bangos patalpoje sukuria akustinę sumaištį. Taip pat patalpoje siūloma vengti įgaubtų paviršių, nes pastarieji veikia kaip akustiniai lęšiai (reflektoriai). Ši forma koncentruoja pirminius garso atspindžius įgaubto paviršiaus geometriniame centre.
R. Jankausko g. 6, LT-04310 Vilnius