Infragarsas, jo sklidimas nuo šaltinio iki gyvenamosios zonos

Dirbant įvairioms mašinoms, paprastai žmogų veikia ne tiktai triukšmas, bet ir infragarsas bei ultragarsas. Veikiant 100–120 dB lygio infragarsui, prasideda galvos skausmai, juntamas ausies būgnelio judėjimas, o dar padidinus lygį – vidaus organų vibracija (5–10 Hz dažnio intervalu), sumažėja dėmesys ir darbingumas, atsiranda baimės jausmas, sutrinka vestibiuliarinio aparato funkcijos.

Kai kurių užsienio (Rusijos Federacijos ir ES) šalių normatyviniuose dokumentuose infragarso slėgio lygiai oktavinėse juostose su vidutiniais geometriniais dažniais 2–20 Hz yra normuojami (žr. 1 lentelę):

1 lentelėje nurodyta norma yra paremta empiriniu metodu nustatant įvairių garsų kenksmingumo kriterijus. Ši problema iškyla ir Šiaulių miesto gyventojams, kurie gyvena netoli gamyklos, nuo kurios skleidžiamas infragarsas.

Dabartiniais laikais infragarsas sudaro didelę, nors ir ne pagrindinę supančios aplinkos užterštumo problemą pramoniniame sektoriuje ir gyvenamuosiuose rajonuose. Jo įtaka žmonių sveikatai darosi vis plačiau žinoma ir suintensyvėjęs gyventojų teiravimasis sudaro socialinį spaudimą siekiant visiškai užkirsti kelią bet kokiai rizikai. Tai skatina mūsų šalies sveikatos ir aplinkos apsaugos institucijas spręsti šią problemą ir Lietuvoje, t. y. nustatyti higienos normą – leistinus infragarso dydžius.

Darbo tikslas – ištirti kai kurių mechanizmų skleidžiamą žemų dažnių garsą ir infragarso įtaką į aplinką bei gyventojams, numatyti priemones infragarso poveikiui mažinti.

</div></div>

Kategorija: Kita