Greitas ginčo sprendimas statybų sektoriuje. Arbitražas

Ginčo  nagrinėjimas  teisme  dažniausiai  reiškia  stresą  ir  diskomfortą  ginčo  šalims.  Dėl  ilgo  bylos  teisminio nagrinėjimo  patiriamos  didėlės  laiko  ir  finansinės  sąnaudos:  įšaldytos  p...
Ginčo  nagrinėjimas  teisme  dažniausiai  reiškia  stresą  ir  diskomfortą  ginčo  šalims.  Dėl  ilgo  bylos  teisminio nagrinėjimo  patiriamos  didėlės  laiko  ir  finansinės  sąnaudos:  įšaldytos  piniginės  lėšos,  teisminio  atstovavimo išlaidos,  dėl  užsitęsusio  ir  paviešinto  ginčo  negaunamos  pajamos,  sugadinama  dalykinė  reputacija.  Statybų sektoriui teismas taip pat reiškia statybų darbų sustabdymą ar atidėjimą ilgam laikui, dėl objekto konservavimo ir saugojimo patiriamas išlaidas. Todėl ilgi, iki kelių metų besitęsiantys teismo procesai gali būti pražūtingi ne tik mažoms, bet ir pakankamai stambioms statybų bendrovėms. Dėl šių, bei dėl kitų toliau dėstomų priežasčių, pasaulio  verslo  ir teisinė  bendruomenės  vis  dažniau  renkasi  alternatyvius  teisminiam  nagrinėjimui  ginčo sprendimo  būdus.  Šiame  „Praktinių  patarimų“  numeryje  apžvelgsime  alternatyvą  teisminiam  nagrinėjimui  – arbitražą.
 
Arbitražas

Arbitražas yra vienas  iš būdų ginčams spręsti. Arbitraže ginčą sprendžia privatus nepriklausomas  ir nešališkas asmuo  –arbitras  (trečiasis  asmuo).  Arbitražas  vadinamas  alternatyva  teismui,  kadangi  esant  arbitražiniam susitarimui ir šaliai pareikalavus jį taikyti, panaikinama galimybė dėl to paties ginčo kreiptis į teismą. Arbitražo procesas  yra mažiau formalus  lyginant  jį  su  teismo procesu,  jo  taisyklės  yra  lankstesnės. Ginčo  šalys  išlieka ginčo proceso šeimininkės, jos renkasi arbitrus, nusistato ginčo sprendimo taisykles, ginčo sprendimo vietą, taip pat kitus procedūrinius klausimus. 
 
Statybų  sektoriuje arbitražas yra  ypatingai vertingas dėl  to, kad arbitražo proceso metu  šalys gali savarankiškai parinkti arbitrus. Arbitras nebūtinai turi būti teisininkas, juo gali būti atitinkamos srities ekspertas (statybų ekspertas, tam  tikrų  statybos darbų ekspertas), patys verslininkai  ir apskritai gerbiami  ir/ar  tam  tikrą autoritetą šalims  turintys asmenys. Tokiu būdu ginčas gali būti  išspręstas  labiau gilinantis  į statybų verslo bei atliktų darbų specifiką, o ginčo sprendimas rastas atsižvelgiant į statybų versle nusistovėjusią praktiką, o ne tik formaliai  remiantis  įstatymu.  Taigi,  perduodant  ginčą  spręsti  arbitražui,  šalys  perduoda  jį  spręsti  asmenims kurių  žiniomis bei kompetencija  atitinkamoje  srityje  jos pasitiki. Tuo  tarpu, kreipiantis  į  teismą  šalys beveik neturi galimybių iš anksto sužinoti kuris teisėjas spręs jų ginčą bei įtakoti teisėjo pasirinkimą. 
 
Arbitražui gali būti perduodami praktiškai visi aktualūs statybų ginčai, susiję su civiliniais teisiniais santykiais,  ir  kylantys  iš  rangos  (subrangos)  sutarčių.  Arbitraže  nenagrinėjami  tik  ginčai  kylantys  iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracini  teisinių santykių,  taip pat ginčai susiję su konkurencija, patentais, prekių  ir paslaugų  ženklais, bankrotu, bei  ginčai kylantys  iš vartojimo  sutarčių. Nebus nagrinėjami  ir ginčai, jeigu viena iš ginčo šalių valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės įmonė ar organizacija.
 
Arbitražu  galima  spręsti  tiek  jau  faktiškai  kilusį  ginčą,  tiek  susitarti  dėl  ginčo,  kuris  gali  kilti ateityje.  Žinoma,  patartina  būtų  susitarti  dėl  arbitražo  iš  anksto,  pasirašant  sutartį  su  verslo  partneriais  ar klientais, kadangi  jau  iškilus ginčui  tokį susitarimą pasiekti gali būti sudėtinga.  Iš kitos pusės,  jeigu abi šalys yra  racionalios  ir  yra  suinteresuotos  greitu  bei  specializuotu  ginčo  sprendimu,  joms  yra  naudinga  kreiptis  į arbitražą taip pat jau iškilus ginčui, siekiant išvengti ilgo bylinėjimosi ir su tuo susijusių nuostolių.
 
Nagrinėti ginčą arbitražu galima nuolatinėje arbitražo institucijoje, pagal šios institucijos taisykles, naudojantis jos patalpomis ar jos rekomenduojamais arbitrais arba pačių šalių pastangų dėka: šalys pačios gali nustatyti ginčonagrinėjimo  taisykles,  išsirinkti arbitrus bei nagrinėti ginčą  savo patalpose.. Nagrinėjant ginčą arbitražo institucijoje mokamas administravimo mokestis arbitražo institucijai. Visais atvejais ginčus nagrinėja privatūs arbitrai, kurie turi būti nepriklausomi ir nuo šalių ir nuo arbitražo institucijos.
 
Pagrindiniai arbitražo privalumai lyginant su teisminiu bylos nagrinėjimu yra: 
1) Konfidencialumas  –  skirtingai  nei  teismo  posėdžiai,  kurie  visada  vyksta  viešai,  ir  kurių  išnagrinėta  bylų medžiaga  yra  viešai  prieinama  bei  publikuojama  internete,  arbitražo  teismo  posėdžiai  yra  uždari,  o  proceso metu atskleista informacija išlieka konfidenciali ir procesui pasibaigus. 
2) Proceso  lankstumas – arbitraže šalims suteikiama galimybė būti ginčo šeimininkėmis,  t.y. pačioms spręsti daugelį su ginčo nagrinėjimu susijusių dalykų. 
3)  Ginčo  nagrinėjimo  trukmė  –  greita,  lyginant  su  teismo  procesu  ginčo  nagrinėjimo  trukmė  viena  iš pagrindinių  teigiamų  arbitražo  savybių,  kuri  yra  ypatingai  aktuali  statybų  sektoriui.  Daugelio  nuolatinių arbitražo institucijų  taisyklėse nustatyta, kad ginčas  turi būti  išnagrinėtas ne vėliau, kaip per 6 mėnesius nuo bylos perdavimo arbitražo institucijai dienos. Be to, arbitražiniame susitarime šalys pačios gali susitarti dėl visų procesinių terminų, pavyzdžiui, kad arbitrai  turi būti paskirti per 7 darbo dienas o galutinis sprendimas byloje turi būti priimtas per vieną mėnesį. Atsižvelgiant į dabartinį teismų darbo krūvį ir teismuose nagrinėjamų ginčų trukmę, akivaizdu, kad tokie terminai yra beveik neįmanomi valstybės teismuose.
4)  Arbitražo  kaina -  esant  didelei  ginčo  sumai  arbitražas  paprastai  yra  pigesnis  negu  teismo  procesas:  dėl trumpesnio  nagrinėjimo  sumažėja  atstovavimo  išlaidos,  arbitražo  sprendimo  apskundimas,  skirtingai  nuo teismo sprendimo apskundimo, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, reikalavimai dokumentams (atitinkamai išlaidos dokumentų rengimui) yra mažesni. Mažesnę ginčų nagrinėjimo trukmę bei mažesnes sąnaudas lemia ir tai,  kad  arbitražo  sprendimai  yra  žymiai  rečiau  skundžiami:  Lietuvos  Respublikos  įstatymai  leidžia  skųsti komercinio  arbitražo  sprendimus  tik  esant  labai  rimtiems  pažeidimams  (pvz.  jei  ginčas  dėl  savo  pobūdžio negalėjo būti nagrinėjamas arbitraže, ginčas išnagrinėtas nepranešus vienai iš šalių).  
  
Arbitražo sprendimas gali būti vykdomas taip pat kaip ir teismo sprendimas, tai yra, vienai iš šalių vengiant  geranoriškai vykdyti  sprendimą,  jis  gali  būt  perduotas  priverstiniam  vykdymui.  Be  to,  arbitražo sprendimai daug  lengviau nei teismo sprendimai yra pripažįstami  ir vykdomi užsienyje. Reikia pažymėti, kad net  nagrinėjant  ginčą  arbitraže  galima  kreiptis  į  teismą  ir  prašyti  padėti  išreikalauti  įrodymus  ir  taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pvz. turto areštą).
 
Alternatyva  Lietuvoje  veikiantiems  instituciniams  arbitražams  nedideliuose  turtiniuose  ginčuose galėtų būti Latvijos arbitražai, kurių šioje šalyje yra virš vieno šimto. Jų administravimo  ir ginčo nagrinėjimo mokesčiai dažnai yra mažesni negu Lietuvos arbitražo  institucijų. Tačiau  renkantis užsienio arbitražus svarbu yra pasidomėti jų patirtimi ir kokybe.  
 
Arbitražo  išlygą  į  sutartį  taip pat patartina  įtraukti kai  sutartis yra  sudaroma  su užsienio  subjektu. Tokiu  būdu  sutarties  šalys  iš  anksto  apsidraudžia  nuo  nesusitarimų  dėl  teismingumo,  tai  yra  ginčo  dėl  to, kurioje  valstybėje  turi  būti  sprendžiamas  jų  ginčas.  Be  to,  arbitražo  procesas  gali  vykti  šalių  pageidaujama kalba, tad nereikia išleisti papildomų lėšų verčiant procesinius dokumentus.
 
Atsižvelgiant  į aukščiau aptartas arbitražo savybes, galima daryti  išvadą, kad dažnai arbitražas yra patrauklesnė  ginčo  sprendimo  procedūra  negu  nagrinėjimas  valstybės  teismuose.  Ši  alternatyvaus  ginčų sprendimo  procedūra  gali  būti  ypač  aktuali  statybų  verslui,  kur  dėl  ilgo  bylų  nagrinėjimo  proceso  ir  kartais nepakankamo  statybų  specifikos  supratimo  kreipimasis  į  valstybės  teismą  gali  būti  pražūtingas  kai  kuriems projektams.
 
Kaip minėta,  svarbiausius  su arbitražu  susijusius klausimus patartina  išspręsti  iš anksto,  renkantis arbitražą  kaip  ginčo  sprendimo  būdą,  t.y.  įtraukiant  arbitražo  išlygą  į  sudaromą  sutartį  ar  sudarant  atskirą susitarimą  dėl  arbitražo. Kai  yra  svarstoma  arbitražo  pasirinkimo  galimybė,  visada  būtų  tinkama  pasitarti  su asmenimis turinčiais daugiau informacijos ir patirties – pvz. su patikima nuolatine arbitražo institucija arba Jūsų
teisininku.

*  *  *  *  *
Šiame straipsnyje yra pateikti UAB „B & C Legal Service” teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada ar konsultacija. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju prašome kreiptis į UAB „B & C Legal Service“ teisininkus.
 
„B&C Legal Service“
Algirdo g. 29-8, LT-03219Vilnius
Tel.: +370 5 2336785, +370 684 88894
El. paštas [email protected]
 
Kategorija: Kita