Lėšų stygius stabdo archeologinius tyrimus Graikijoje, o ekspertams tenka vėl užkasti vertingus radinius, kad jie būtų geriau apsaugoti.
„Motina Žemė yra geriausia senienų saugotoja“, – dienraščiui „Ta Nea“ teigė Michalis Tiverios, Salonikų Aristotelio universiteto archeologijos profesorius.
M. Tiverios neseniai įtikino kultūros ministeriją vėl užkasti iki šiol nežinomą ankstyvosios krikščionybės laikų baziliką, prieš dvejus metus rastą Salonikuose tiesiant požeminę traukinių trasą.
„Leiskite mums palikti senienas žemėje, kad archeologai jas aptiktų 10-tūkstantaisiais metais, kai graikai ir politikai galbūt rodys daugiau pagarbos savo istorijai“, – kalbėjo specialistas.
Tačiau net ir tokiu atveju dėl apsaugos trūkumo senienų plėšikautojai gali nekliudomi veikti, pažymėjo „Ta Nea“.
„2011 metais negalėjome vykdyti kasinėjimų. Šią vasarą vietovėje aptikome daugiau kaip 10 duobių, kurios nėra mūsų. Greičiausiai tai mūsų „kolegos“, kapų plėšikai“, – laikraščiui sakė Pavlos Chrysostomou, kasinėjimų prižiūrėtojas šiaurės Graikijoje.
P. Chrysostomou prižiūri svarbius kasinėjimus 20 hektarų nekropolyje Peloje, senovė Makedonijos karalystės sostinėje, kuri labiausiai savo teritorijas išplėtė XIV amžiuje prieš Kristų, per Aleksandro Didžiojo užkariavimus.
Tarp geriausių vietovės radinių – auksinės laidojimo kaukės, kurios buvo dedamos į Makedonijos kilmingųjų ir garsių karių kapus.
Tokios kaukės bei kiti XVI amžiaus prieš Kristų auksiniai radiniai iš kapų spalį aptikti pas kontrabandininkus.
Archeologų komitetas, vertinęs lobį, mano, kad jo vertė gali siekti daugiau kaip 11,3 mln. eurų, teigė P. Chrysostomou.
Į didžiules skolas įklimpusi Graikija, verčiama Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo, turėjo smarkiai sumažinti savo išlaidas.
Prasidėjus taupymui, šalies muziejai jau du kartus smarkiai nukentėjo nuo vagių.