Energijos naudojimo intensyvumo pokyčiai namų ūkio sektoriuje

Didėjantis vartojimas ir vartojimo kultūros plitimas yra vienas iš veiksnių prisidedantis prie aplinkos degradacijos. Nepaisant 2002 m. Johanersburge atnaujintos globalinės darnaus naudojimo ir gamybos politikos siekių, namų ūkis išlieka problematišku darnaus vystymosi požiūriu [European Communities, 2005]. EEA duomenimis 1992 – 2002 m. vartojimas namų ūkiuose išaugo trečdaliu ir prognozuojama, kad iki 2030 m. Europos Sąjungoje vartojimas išaugs dvigubai [EEA, 2005].

Auganti ekonomika, didėjančios pajamos sąlygoja didesnį energijos naudojimą. Namų ūkiai smulkėja, tampa prabangesni, juose daugėja elektroninių prietaisų, įrangos (TV, DVD, kompiuteriai, muzikos centrai ir kt.), tam pačiam skaičiui žmonių tenka didesnis plotas, sunaudojama daugiau šiluminės energijos ir elektros [Haas ir Schipper, 1998, EEA, 2005, European Communities, 2005]. Net 70 % visos namų ūkyje sunaudojamos energijos tenka pastatų apšildymui. Augantis energijos naudojimas, nepaisant technologijų efektyvumo ir kainų didėjimo [Hass ir Schipper, 1998], lemia ir namų ūkio sektoriaus šiltnamio dujų augimą. 2002 m. ES namų ūkiai sąlygojo 10 % visų CO₂ emisijų. Todėl didžiausias dėmesys skiriamas atskirti ekonominį augimą nuo išteklių naudojimo, didinti išteklių naudojimo ir ekologinį efektyvumą [European Communities, 2005]. Iš kitos pusės, išaugęs efektyvumas dažnai yra nustelbiamas dar didesnio energijos poreikio [Haas ir Schipper, 1998, EEA, 2005, European Communities, 2005].

Šio darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti energijos naudojimo intensyvumo pokyčius Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių senbuvių (ES₁₅) namų ūkio sektoriuje 1991 – 2002 metais.

</div>

Kategorija: Kita