Kopenhagos zoologijos sode, pačioje populiariausioje Danijos kultūrinėje įstaigoje, pagal Normano Fosterio architektų biuro projektą pastatyti „Dramblių namai“: erdvus statinys su stiklinėmis perdango...
Kopenhagos zoologijos sode, pačioje populiariausioje Danijos kultūrinėje įstaigoje, pagal Normano Fosterio architektų biuro projektą pastatyti „Dramblių namai“: erdvus statinys su stiklinėmis perdangomis, apsuptas teritorijos su vandens telkiniais bei kalvomis. Tuo tarpu Frankfurte prie Maino vokiečių architektams begalei beždžionių teko sukurti kone visas džiungles.
Būstas azijiniams drambliams pagal naujus zooarchitektūros kriterijus
Architektams buvo iškelta užduotis sukurti kuo natūralesnes gyvenimo sąlygas zoologijos sodo pasididžiavimui – sparčiai nykstantiems Indijos drambliams. Šis „Foster and partners“ projektas jau nuo pat pradžių pripažintas naujais zoologinės architektūros standartais, nykstantiems gyvūnams sukariantis stimuliuojančias sąlygas.
Iš bendro pagrindo kylantys du skirtingo dydžio, vienas šalia kito esantys, aptvėrimai integruoti į bendrą zoologijos sodo kraštovaizdį ir yra uždengti šviesą praleidžiančiais stiklo kupolais. Paprasta jų geometrija ir aiškiai suprantamos formos ryškiai kontrastuoja su šalia esančiais kampuotais senųjų, dar 1914 m. statytų „Dramblių namų“ fasadais.
Aplink abu kupolus ir tarp jų sumontuota bendra plati terasa, apjungianti visą kompleksą į vieną statinį. Iš čia lankytojai gali stebėti pastato viduje besiglaudžiančius bei aplink vaikštinėjančius dramblius. Didesnysis iš dviejų kupolų, pirmą kartą zoologijos sodų istorijoje, dramblių patelėms sukurs sąlygas nelaisvėje miegoti atskirai nuo patinų kaip tai įprastai vyksta laukinėje gamtoje, išskyrus poravimosi metą. Pastatas natūraliai vėdinamas bei aprūpinamas lietaus vandeniu, o stiklo kupolai leidžia dienos šviesai patekti į jų vidų (karštuoju metų laiko stiklas bus specialiai apsaugotas nuo perkaitimo), o čia augantys medžiai sukuria natūralų pavėsį.
Dramblių būsto sienos pagamintos iš terakotos spalvos betono, grindys ir voljerų reljefas suformuotas iš smėlio sluoksnio. Architektų sumanymu, kompleksas gyvūnams turėjo sudaryti atviros erdvės įspūdį bei priminti jų natūralią gamtinę terpę: šalia tropinio miško esančius sausus upės krantus.
Kaprizingosios beždžionės
Dar reiklesni užsakovai teko vokiečių architektų biurams „fay architekten“ ir „liquid architekten“ suprojektavusiems Frankfurto prie Maino zoologijos sodo „beždžionių narvą“. Jiems čia teko įkurdinti skirtingas primatų rūšis, nuo mandridų iki gorilų. Galų gale 10 000 m² ploto, maišyto reljefo sklype buvo pastatytas 2,7 tūkst. m² pastatas, kuriame sukurti ne tik vienas į kitą pereinantys voljerai, pritaikyti skirtingoms beždžionių rūšims, bet ir erdvė lankytojams. Pastariesiems siūloma „ekspedicija“ per visą „Borgoriwaldą“: siauru vingiuotu praėjimu, besileidžiančiu žemiau pirmo aukšto, kylančiu virš medžių vainikų, vedančių pro krioklį, „gorilų tunelį“ bei „orangutangų galeriją“. Statinys su stiklinėmis sienomis perdengtas lianos lapo formos betoniniu stogu su keturiomis kupolo pavidalo įstiklinimo zonomis. Jo viduje bei aplink esančioje teritorijoje kraštovaizdžio įvairovė maksimaliai atitinka gyvūnams įprastas gamtinės sąlygas: čia įrengti upeliai, tvenkiniai, uolos, kalvos, vešli augmenija bei pelkynas.