Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), asociacija Lietuvos mediena (LM) ir Lietuvos miškų savininkų asociacija (LMSA) kviečia į išvažiuojamąją diskusiją "Darnią plėtrą stabdantys ir skatinantys veiksniai miškų sektoriuje", kuri vyks liepos 22 d. Trakų rajone (programa pridėta). Diskusijoje dalyvaus miškų savininkai, nekilnojamojo turto plėtotojai, medienos produkcijos gamintojų bei atsakingų valstybinių institucijų atstovai, ekonomistai, laisvosios rinkos ekspertai.
Pasak LNTPA direktorės, dr. Dalios Bardauskienės, išvykos tikslas - įvertinti darnią plėtrą ribojančius veiksnius privačių miškų valdose, aptarti su specialistais kaip egzistuojančias problemas paversti naujomis galimybėmis, rasti balansą tarp žmogaus ūkinės veiklos nuosavoje žemėje, miško valdoje ir valstybės reguliavimo, kuris šiandien daugiausia nukreiptas į draudimus. „Susidaro įspūdis, kad voverė miške turi daugiau teisių, nei miško savininkas", - kalba dr. Dalia Bardauskienė. Ji sako, kad valstybėje vis plačiau įsigali ydinga praktika drausti ir bausti, kurios jau seniai atsisakyta Vakarų šalyse, įgyvendinančiose darnios plėtros principus. „Pažangiose Vakarų šalyse saugoma - taupiai naudojant, tačiau Lietuvoje iki šiol saugojimas ir naudojimas yra tarsi priešingose stovyklose. Saugojimas tampa - „aklu" ir tiesmukišku, neįvertinant aplinkos, neįvertinant, kad aplinka ir darni plėtra apima socialinius, ekonominius ir ekologinius aspektus, o ne vieną iš jų. Paradoksalu, tačiau Lietuvoje jau 83 proc. teritorijos yra saugoma, dažnai neatsirenkant ką tikrai reikėtų tinkamai prižiūrėti ir saugoti. Šiandien jau saugomi net pievų grioviai....", - teigia dr. Dalia Bardauskienė. Su tuo sutinka ir medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena" prezidentas Sigitas Paulauskas teigdamas, kad nesubalansuota aplinkosaugos bei valstybės turto panaudojimo miškų ūkyje politika žlugdo viso šalies medienos sektoriaus konkurencingumą, užkerta kelią investicijoms ir medienos pramonės modernizavimui.
Kritišką poziciją dėl valstybės vykdomos politikos privačių miškų savininkų ir darnios plėtros politikos atžvilgiu išsako ir LMSA pirmininkas Algis Gaižutis. Jis teigia, kad Lietuvoje miško žemė aplinkosaugininkų laikoma „šventesne už šventą karvę". „Nors miškų plotai kasmet didėja vidutiniškai 6,8 tūkst. ha, miškingumas jau pasiekė 32,7% šalies teritorijos, tačiau ir toliau miško savininkams valdų neleidžiama naudoti kompleksiškai, sukuriant būtiną gyvenimo ir poilsio kokybei infrastruktūrą, žmonės negali pilnaverčiai kurtis, plėtoti verslus. Paradoksas, tačiau plynai iškirsti mišką galima, o ten pat įsikurti - neleidžiama, nors tai būtų šimtaprocentinė garantija aplinkui augančio miško išsaugojimui. Be kompleksinės ūkinės veiklos nėra darnios plėtros į šalies regionus, nes aktyviems žmonėms instituciniai draudimai nesudaro galimybių kurti gerovę sau ir aplinkiniams", - pabrėžia LMSA atstovas. Jo teigimu, nelanksti ir nepažangi radikalios aplinkosaugos politika stabdo investicijas, naikina etnokultūrą kaime, neskatina jaunų žmonių verslumo regionuose, menkina miško valdų vertę.
Vertė krenta ne tik finansine išraiška. Liūdniausia, kad nesukuriama pridėtinė vertė, kelianti gyvenimo kokybę - infrastruktūra, naujos paslaugos, darbo vietos, pajamos, įplaukos į biudžetą, investicijos ir kt.", - ūkinės veiklos privalumus dėsto Algis Gaižutis. Jo teigimu, aplinkosauginių draudimų mastai yra stulbinantys. Remiantis Vilniaus regiono detaliųjų planų organizatorių ir rengėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu tokioms teritorijoms priskiriama apie 70 proc. Lietuvos ploto, o kai kuriuose rajonuose - virš 80 proc. Į apskaitą įtraukus žemės ūkio paskirties teritorijas, žemė su įvairiais apribojimais sudarytų 95 - 98 proc.
LNTPA direktorė dr. Dalia Bardauskienė sako, kad dabartinė susiklosčiusi situacija teritorijų planavime reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir veiksmų. Ji teigia, kad prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė urbanistikos klausimais jau pateikė Vyriausybei pasiūlymus kaip sustiprinti už teritorijų planavimą ir urbanistinę plėtrą atsakingą instituciją, kaip pertvarkyti teritorijų planavimo ir įgyvendinimo sistemą, kaip skirti deramą dėmesį teritorijų planavimo ir urbanistikos mokslui. Ji viliasi, kad Vyriausybei pateikti pasiūlymai padės išspręsti ir opius miškų savininkams klausimus.
Tam pritaria ir LMSA pirmininkas Algis Gaižutis, kuris įsitikinęs, kad pokyčiai taip pat reikalingi ir miškų bei kaimo vietovių planavime. „Planuojame pasinaudoti LNTPA patirtimi vystant darnios plėtros idėjas ir neurbanizuotose teritorijose", - pažymi LMSA pirmininkas.
LNTPA