Didžiosios piramidės kampe slypi jos statybų galvosūkio įminimas

„Didžiosios piramidės statybų paslaptis atskleista“ – tokios antraštės pasirodo spaudoje du tris kartus per metus. Ir kiekvieną kartą sensacija pamažu blėsta, pasimeta neatsakytų klausimų fone ir nugr...

„Didžiosios piramidės statybų paslaptis atskleista“ – tokios antraštės pasirodo spaudoje du tris kartus per metus. Ir kiekvieną kartą sensacija pamažu blėsta, pasimeta neatsakytų klausimų fone ir nugrimzta į šešėlį spaudžiama prieštaravimų. Todėl į dar vieną „triuko“, egiptiečių taikyto prieš 4500 m., atskleidimą reiktų žvelgti atsargiai. Tačiau paskutinieji atradimai Egipte šiai hipotezei suteikė naują kvėpavimą.

Cheopso piramidė buvo statoma 20 metų. Skirtinguose jos statybų etapuose dalyvavo iki 40 tūkst., tačiau nuolat dirbo apie 14 tūkst. žmonių.

Specialistų tarpe jau seniai suformavusi galutinė nuomonė apie tai, kaip būtent buvo statomos didžiosios Egipto piramidės. Tačiau didelė tyrinėtojų kariuomenė nesiruošia šioje istorijoje padėti taško. Tiesiog šie senovės architektūros šedevrai sukelia pernelyg didelį įspūdį, kad būtų patvirtintos pačios paprasčiausios versijos. Pvz., prancūzų architektas Jean-Pierre Houdinas skyrė daug jėgų ir laiko, siekdamas patvirtinti savąją piramidžių statybų technikos versiją. Pasak architekto, viršutinę piramidės dalį (apie 70 proc. piramidės aukščio) statė iš vidaus.

Kaip būtent? Ir kodėl apie jo hipotezę šiandien vėl kalbama ?

Visas piramidžių statybos versijas, iškeltas skirtingais laikotarpiais, sudėtinga būtų vien tik išvardinti. Apie baugiuosius ateivius bei jų antigravitacinę techniką, dėl akivaizdžių priežasčių, kalbėti neverta. Tačiau net XXVI a. pr. Kr. galimybių ribose buvo daugybė galimų statybos variantų.

Schema, kuri laikoma viena realiausių, kartu yra ir pati paprasčiausia. Tai išilgi pylimai, kuriais darbininkai, pasitelkę virvę ir blokus, užtemdavo kalkakmenio luitus. Šis paprastumas, beje, virsta nenusakomos apimties žemės darbais. Tų pačių „pasvirųjų principų“ variacija – spiralinė ar kitokios formos akmeninė „trasa“, suformuota ant pačios piramidės sienos. Ja, neva, akmenys buvo tempiami į viršų. Abiem atvejais šių versijų autoriai patvirtina ir didelį keliamųjų mechanizmų skaičių – medinių svertų su virvėmis, padėjusių egiptiečiams daugiatonius blokus pastatyti į reikiamą vietą ar net perkelti nuo vieno aukšto į kitą.
 

Apie kelis šiuos įrenginius pasakojo dar Herodotas. Tiesa, istorijos tėvas, manė, kad egiptiečiai naudojo būtent kranus, palaipsniui keldami blokus nuo vieno aukšto ant kito. Tačiau tik rampų bei svertų derinimas daugeliui egiptologų atrodo įtikinamiausias.

Yra ir alternatyvių hipotezių. Pavyzdžiui, kad piramidė buvo pagaminta iš betono, todėl akmenų pakėlimo problemos visai nebuvo. Kita versija teigia, kad akmeninių blokų kėlimui buvo naudoti mediniai šliuzai, išdėstyti ant nuolat kylančių sienų, ir, be abejo, Archimedo jėga. Na ir taip toliau... paprasta mechanika ir „baziniai“ fizikos dėsniai, leidžiantys kurti stebuklus.

Deja, nei viena iš šių hipotezių neišvengia „silpnųjų vietų“. Taip, tiesaus pylimo suformavimas reikalauja darbų prilygstančių pačios piramidės statyboms, be to, tokio pakilimo ilgis turėtų viršyti pusantro kilometro (statybų pabaigoje), o jos pagrindas taip turi būti akmeniniai blokai. Long Island universiteto egiptologo Bobo Brierio teigimu, „tai tas pats kaip pastatyti dvi piramides, o ir tokios rampos liekanų niekur nerasta.“ Visgi kažkokios buvusių pandusų liekanos buvo aptiktos. Tačiau pagal paskaičiavimus, piramidės statyboms jo nebūtų užtekę. Būtent todėl oficialieji egiptologai ir yra linkę tikėti minėtąja pandusų ir medinių keliamųjų mechanizmų derinimo schema.

B, Brierio teigimu, jei būtų naudojama kita – „spiralinio kelio“ technologija, statybos metu paslėptų statinio kampus ir ribas, kurių nuolatinis matavimas buvo būtinas (visiems žinomas Didžiosios piramidės linijų ir proporcijų tikslumas). Vadinasi tokiu atveju „geodeziniai matavimai“ būtų negalimi.

Prancūzų architektas J.-P. Houdinas piešia visiškai kitokį paveikslą. Apatinis piramidės trečdalis, kurioje yra didžioji jos masės dalis, buvo pastatyta remiantis anksčiau minėtojo išorinio panduso metodu, kuris tokiame aukštyje dar nebuvo pernelyg gremėzdiškas. Tačiau vėlesniuose statybos etapuose taktika buvo iš esmės pakeista. Architekto manymu, kalkakmenio blokai iš, kurių buvo sudarytas žemutinio Cheopso piramidės statinio trečdalio pandusas, buvo didžia dalimi demontuoti ir vėliau panaudoti viršutinių tos pačios piramidės aukštų statybai – būtent todėl ir nėra rasta pirminio panduso pėdsakų.

O svarbiausia tai, kad statant naujus aukštus darbininkai sienų viduje suformavo didžiulį koridorių, kuris spirale kilo į viršų. Pasak architekto, būtent jais ir buvo užtempiami naujieji blokai į statinio viršų, o kai pastaroji konstrukcija buvo baigta – tunelis liko viduje. Taigi šio „kelio“ vėliau išmontuoti ir neprireikė. Teisybės dėlei, reikia priminti, kad pirmasis panašią hipotezę iškėlė dar J.-P. Houdino tėvas.

2007 m. su įmonės „Dassault Systemes“ pagalba architektas sukūrė kompiuterinį piramidės statybų metodo modelį ir įrodė, jog šis būdas tikrai veikia. Tačiau gerokai įdomesnis tas faktas, kad tiesioginiai įrodymai, jog tai – viena arčiausiai tiesos „prisikasusių“ versijų, po kurio laiko atkeliavo būtent iš Egipto. Maždaug 90 m aukštyje, Cheopso piramidės šiaurės rytų pusėje, netoli kampo yra landa, kurią archeologai atrodo jau prieš kurį laiką. Egiptologai, be abejo, apie šį radinį yra informuoti, tačiau apie patalpas esančias jo viduje jie iki šiol negali pasakyti nieko konkretaus.

Neseniai B. Brieris, tapęs prancūzų architekto versijos šalininku, buvo įsiropštęs į šios landą kartu su „National Geographic“ operatoriais (pirmą kartą buvo atliktas išsamus filmavimas). Viduje tyrinėtojai aptiko L raidės formos salę, kuri, kaip manoma, yra vieno iš buvusio „kelio“ posūkių liekana. Ir ji yra kaip tik toje vietoje, kurią nuspėjo prancūzų architekto kompiuterinis modelis. Viduje turėtų būti du užmūryti portalai, išdėstyti 90º kampu vienas kito atžvilgiu. Už jų galėtų būti tie patys tuneliai, nutiesti ne itin giliai nuo išorinių sienų paviršiaus. „Gali būti, jog viskas, kas stovi tarp mūsų ir tūkstantmečio paslapties įminimo, – tai masyvūs blokai, kuriais prieš daugelį amžių buvo „užantspauduoti“ tuneliai“, – spėja J.-P. Houdinas.

Kodėl ši piramidės kampe esanti tuštuma ankščiau nesulaukė deramo egiptologo dėmesio? Atsakymas paprastas – sumanymai kyla tik tuomet, kai galvoje turite bendrą vaizdą. „Jei jūs niekuomet nebūtumėte pagalvojęs apie vidinius pandusus ir užsiropštumėte į šią landą – ji jums nieko nereikštų“, – įsitikinęs prancūzų architektas.

Šis esminis posūkis ir gali būti ta trūkstama Didžiosios piramidės statybų galvosūkio grandis. Juolab, kad yra dar vienas pėdsakas, leidžiantis patikėti šios teorijos realumu. 1986 ir 1998 m. Gizoje lankėsi prancūzų archeologai, kurie pasitelkę mikrogravimetrijos metodą atliko Cheopso piramidės paslėptų ertmių tyrimą. Jų metu buvo nustatyta, jog po „karalienės kamera“ yra tuštuma, kuri, kaip mano architektai, yra koridoriaus, vedančio į tikrąją Cheopso palaidojimo vietą, pradžia. Tačiau šiuo atveju mums įdomus kitas jų atradimas. Šis radinys nepritapo prie jokių egzistuojančių teorijų, taigi tyrinėtojai ir nesivargino jo paaiškinti.

Prieš keletą metų, vienoje, piramidėms skirtoje, konferencijoje tas pats J.-P. Houdinas pasiteiravo vieno iš „gravimetrininkų“ komandos nario Hui Duong Bui ar negalima būtų peržiūrėti tyrimų rezultatų. Inžinierius parodė schemas, rodančias medžiagų plokštumų svyravimus piramidės viduje. Viename piešinių buvo aiškiai matyti spiralės formos struktūra, besitęsianti išilgai išorinių sienų tam tikrame aukštyje. „Jei aš nebūčiau matęs tos schemos apie statybas, pasitelkus juosiantį tunelį, tikriausiai būčiau galvojęs, jog tai tiesiog dar viena teorija“, – sakė B. Brieris, kurį prancūzų architekto atrasti įrodymai privertė pereiti į jo pusę.

Pasak prancūzų architekto, norint rasti naujų šią teoriją patvirtinančių įrodymų, visiškai neprireiks „griauti“ piramidės ar patekti į jos vidų. Pradžioje pakaks parodyti šiuos „nematomus“ koridorius šiluminėse piramidės nuotraukose. Tačiau siekiant po tokiomis storomis sienomis išryškinti koridorius būtini ne tik nuodugnūs, bet ir iki šiol analogų neturintys tyrimai. Architekto teigimu, užtektų tik, kad Kairo valdžia suteiktų „žalią šviesą“ tyrimams ir piramidės paslaptis būtų atskleista.

Kategorija: Kita