Šiandien ši miesto dalis neretai apibūdinama kaip „mažasis Manhatanas“. Tai vienas didžiausių, kryptingai kuriamų Europos verslo pastatų rajonų, pradėtas dar intensyviau vystyti Prancūzijos prezidento Fransua Miterano iniciatyva 1989 m. Pagal šio rajono plėtros planą netolimoje ateityje čia turėtų išdygti bent trys už „Maine-Montparnasse“ bokštą aukštesni dangoraižiai – įskaitant praeitais metais pradėtą renovuoti „Tour AXA“ (po renovacijos sieks 225 m), „Tour Phare“ (300 m), „Tour Signal“ (301 m) ir „Tour Geneali“ (318 m).
Dangoraižių rajono vardas – „La Defense“ (liet. gynyba) kilo nuo skulptūros – „La Defense de Paris” (liet. Paryžiaus gynyba) pavadinimo. Skulptūra buvo pastatyta 1883 m., norint pagerbti karius, gynusius miestą Prancūzijos–Prūsijos karo metu (1870–1871). Iki tol Prūsijos kariuomenė ne vieną kartą bandė prasiveržti į Prancūzijos sostinę, buvo surengta daugybė žygių, kurių metu miesto rytinėje bei šiaurinėje dalyse vyko nuožmios kovos. Šiose miesto dalyse buvo sutelktos didžiulės prancūzų pajėgos ir įrengti gigantiški fortai bei pilys, todėl ilgainiui pro juos prasibrauti buvo vis sunkiau. Prancūzijos–Prūsijos karinio konflikto metu prūsų kariuomenė nusprendė pulti Paryžių iš vakarų pusės, kur miesto įtvirtinimai nebuvo tokie stiprūs. Prancūzams toks priešų ėjimas buvo netikėtas, todėl nepaisant Prancūzijos kariuomenės pastangų, 1871 m. sausio 28 d. Paryžiui teko kapituliuoti.
1958 m. šis rajonas pradėjo pastebimai keistis, jau tuomet šio Paryžiaus priemiesčio fabrikus, lūšnas bei fermas pradėjo keisti modernūs statiniai. Tuo metu buvo pastatytas ir pirmasis „La Defence“ dangoraižis – „Tour Esso“, Pramonės bei technologijų centras – „CNIT”, o 1966 m. ir pirmasis biurų dangoraižis „Tour Nobel“. Buvo sudarytas rajono plėtros planas, kvartalą numatyta apstatyti dangoraižiais aplink visuomeninę erdvę – aikštę, kuri būtų iškelta virš magistralės. Įdomu tai, kad anuomet čia buvo perkama ne žemė, ant kurios ketinta statyti, o oro tūris kubiniais metrais, kurie vėliau virto įstaigų, butų, prekybos patalpų kvadratiniais metrais. Dėl šio rajono plano formos „La Defence“ iškart žaismingai buvo paramintas „kriauše“.
Šiame rajone šiandien glaudžiasi net keturios dangoraižių kartos. Pirmieji statiniai, pastatyti XX a. septintajame dešimtmetyje. Pastariesiems buvo draudžiama viršyti 100 m aukštį, kad nemestų šešėlio ant kaimynystėje esančių gyvenamųjų pastatų. Antrajai dangoraižių kartai priskiriami iki 1974 m. iškilę du gigantai – „GAN“ (214 m) ir „Framatom“ 236 m. Jų statybos metu apšvietimui buvo madinga naudoti dienos šviesos šviestuvus, todėl didžiulėse salėse įkurdintos darbo vietos atsidūrė toli nuo langų. Pasikeitus darbo sąlygų bei architektūros reikalavimams, bendrovės ėmė statyti trečios kartos modernesnius dangoraižius. 1990 m. pradėti įgyvendinti moderniausi ketvirtos kartos dangoraižių projektai.
Tarp futuristinių stiklo dangoraižių „La Defence“ savo vietą atrado ir daugiau nei 60 garsių menininkų skulptūrų iš viso pasaulio („Plieninis paukštis“, „Nykštys“ ir kt.) bei muzikos ir šviesos fontanai, kuriais bandoma pagyvinti architektūrinę šio rajono monotoniją.
Tačiau labiausiai lankoma šio rajono įžymybė – danų architekto Johanno Otto von Spreckelseno sukurta „Grand Arcade“ (Didžioji arka), pastatyta menamoje istorinėje Paryžiaus ašyje, besitęsiančioje išilgai Luvro karuselės arkos, Santarvės aikštės, Triumfo arkos bei Eliziejaus laukų, simbolizuojančių skirtingus Prancūzijos istorijos periodus. Tarp dviejų šios arkos sienų esančioje didžiulėje erdvėje galėtų tilpti garsioji Paryžiaus katedra. Čia kabo stiklo audinio audeklas, uždengtas teflonu, neleidžiantis po arka kauptis vandeniui, o jos viduryje sumontuotos stiklinės širmos apsaugo „arkoje“ įsikūrusių biurų darbuotojus nuo stipraus vėjo.
Šiandien „La Defense“ – didžiausias Europoje verslo centras, kuriame biurus turi net 18 iš 50 pirmaujančių pasaulio įmonių. Iš viso šiame rajone savo centrinius biurus yra įkurdinę nei 1 700 bendrovių, o šis skaičius sparčiai auga. Kvartalas nuolatos atnaujinamas, vykdoma senųjų dangoraižių renovacija, dalį pasenusių pastatų keičia nauji, gerokai modernesni bei aukštesni.
Be „Tour Signal“ dangoraižio iki 2012 m. pabaigos čia iškils du Thomo Mayne bei „Valode&Pistre arhitectes“ suprojektuoti 300 m aukščio dangoraižiai, neskaitant dešimties kitų – sukurtų pagal žymių prancūzų bei užsienio architektų projektus. Be to nebus pamiršti ir kitų „Singnal“ dangoraižio projektavimo konkurso dalyvių (N. Fosterio, J. Ferriero, D. Libeskindo, J. M. Wilmotte) darbai.
Beje, atrodo, kad netrukus bus atsisakyta ir griežto draudimo nestatyti dangoraižių istoriniame Paryžiaus centre. Neseniai paskelbta apie naujo projekto „Mažojo Paryžiaus“ teritorijoje pradžią – priešingoje, nei liūdnai pagarsėjęs „Montparnasse“, miesto dalyje, netoli Paryžiaus ekspozicijų centro (Parc des Expositions) planuojama statyti šveicarų architektų „Herzog & de Meuron“ suprojektuotą 180 m aukščio piramidę. Šiuo dangoraižiu planuojama pagyvinti šalimais esantį „Paris-Expo“ parką.