Vilniaus arkikatedros fasado atnaujinimo darbai: kokybė ir kruopštumas

Vilniaus arkikatedros fasado atnaujinimo darbai: kokybė ir kruopštumas Vilniaus arkikatedra, didingai stūksanti Senamiesčio širdyje, Gedimino aikštės vakariniame pakraštyje, – tai svarbiausia Vilniaus...

Vilniaus arkikatedros fasado atnaujinimo darbai: kokybė ir kruopštumas

Vilniaus arkikatedra, didingai stūksanti Senamiesčio širdyje, Gedimino aikštės vakariniame pakraštyje, – tai svarbiausia Vilniaus arkivyskupijos ir visos šalies šventovė, didžiųjų krikščioniškųjų, tautinių ir valstybinių iškilmių vieta. Dabartinė Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – tai paminklas Lietuvos krikštui. Tačiau dar iki krikščionybės priėmimo ši vieta buvo svarbus tautos dvasinio gyvenimo centras – ten degė amžinoji ugnis, buvo Perkūno šventykla. Arkikatedra ir jos pietinėje pusėje stovinti varpinė yra sunykusio Vilniaus Žemutinės pilies statinių bei Vilniaus katalikų vyskupijai nuo seno priklausiusių pastatų komplekso dalis.

Svarbiausias klasicistinio stiliaus pastatas Lietuvoje

Dėl dažnų gaisrų, miesto niokojimų, karų bei po pamatais esančio nepatvaraus grunto katedra buvo ne kartą perstatinėjama. Šiandien regime klasicistinio stiliaus pastatą, kurio mūruose slypi gotikos (pagrindinės pastato dalies mūras), renesanso ir baroko (Šv. Kazimiero ir Valavičiaus koplyčios) pėdsakai. Klasicistinio stiliaus katedrą, išlaikydamas ir ankstesnių stilių bruožus, XVIII a. pabaigoje suprojektavo architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Katedra yra pailgo stačiakampio plano, halinė, joje yra 11 šoninių koplyčių, 3 navos, zakristija, o pagrindinį fasadą puošia portikas iš šešių dorėninių kolonų.

Valstybės dvasinio ir istorinio paveldo centras

Vilniaus arkikatedros svarba valstybės gyvenime labai didelė, juk pirmiausia tai – šalies dvasinio gyvenimo centras. Vieta, kurioje gerbiamos ir saugomos svarbiausios Lietuvos katalikų bažnyčios relikvijos, taip pat Lietuvos globėjo didžiojo kunigaikščio šv. Kazimiero palaikai. Arkikatedros požemiuose palaidotas ne vienas katalikų bažnyčiai ir LDK nusipelnęs asmuo bei jo artimieji. Prie Vilniaus katedros veikė pirmoji mokykla, joje buvo iškilmingai karūnuotas Žygimantas Augustas. Taigi šis istorinis paminklas atspindi Lietuvos praeitį ir padeda išlaikyti ryšį su ja, juo labiau kad požemiuose yra įrengta ekspozicija, atspindinti jo statybos ir rekonstrukcijos etapus nuo XIII a. karaliaus Mindaugo statytos pirmosios Lietuvos katedros iki paskutinės jos rekonstrukcijos.

Tinkama architektūrinio paminklo priežiūra

Siekiant katedrą apsaugoti nuo aplinkos poveikio ir kitų neigiamų veiksnių, labai daug dėmesio skiriama jos priežiūrai. Šiuo metu vykdomi katedros fasado tvarkymo darbai, siekiant atnaujinti tinką ir smiltainį. Tvarkant istorinius paminklus labai svarbu pa-rinkti tinkamas technologijas ir gaminius, specialiai pritaikytus tokio tipo objektams. Arkikatedros bazilikos fasadui tvarkyti buvo pasirinkti įmonės „Caparol“ dažai ir dažymo technologijos. Pagrindinis šį pasirinkimą lėmęs veiksnys buvo tai, kad bendrovė savo klientams gali pasiūlyti specialią kalkinių produktų liniją „Histolit“, pritaikytą istoriniams objektams restauruoti ir renovuoti. Naudojantis šios bendrovės produktais buvo atlikti ne vieno istorinio pastato atnaujinimo darbai, tarp jų ir Žiemos rūmai Sankt Peterburge, Brandenburgo vartai Berlyne, Petro Vileišio rūmai Vilniuje ir dar daugybė kitų.

Parengiamųjų tyrimų atradimai

Įmonės „Caparol“ paminklosaugininkai atliko parengiamuosius visos išorinės dalies tyrimus, leidžiančius sužinoti, kokio tipo dažai buvo naudojami anksčiau. Atliekant tyrimus nustatyta, kad anksčiau katedra buvo nudažyta dispersiniais dažais, kurie visiškai netinka tokio tipo pastatams, kadangi mažai praleidžia vandens garus į išorę ir anglies dvideginį iš oro į tinko vidų. Tai labai svarbu objektams, kuriems tinkuoti buvo naudoti grynai kalkiniai mišiniai, nes pastarieji, uždengti polimerine CO2 nelaidžia, pradeda smėlėti, t. y. nutrūksta karbonatizacijos procesas ir tinkas pradeda virsti smėliu. Taigi prieš pradedant vykdyti Vilniaus arkikatedros dažymo darbus, visų pirma teko nuo viso ploto mechaniškai pašalinti dispersinius dažus. Visa tai teko atlikti rankiniu būdu, siekiant nepakenkti po dažais esančiam minkštam tinko sluoksniui.

Fasado atnaujinimo darbai

Siekiant išlyginti paviršiaus nelygumus bei pažeidimus ir atsižvelgiant į paminklosaugininkų reikalavimus buvo naudojamas vietinės gamybos kalkių mišinys, analogiškas naudotajam senaisiais laikais. Atlikus fasado išlyginimo darbus, sienų paviršius padengtas silikatinio grunto be organinių priedų „Silitol-Fixativ“ sluoksniu. Tinko paviršiaus smulkiems nelygumams išlyginti buvo naudotas mineralinis šlamas (su plastiniu smėliu trinti kalkiniai dažai), įtrinamas į paviršių šepečiu. Atlikus visus paviršiaus parengimo darbus, fasadas padengiamas dviem sluoksniais kalkinių dažų. Šie „Caparol“ dažai iš konkurentų siūlomų prekių išsiskiria tuo, kad juos gaminant naudojamas ypač smulkiai sumaltas užpildas. Tai svarbu, nes dažuose esančios smulkios dalelės labai sutankėja ir geriau atstumia vandenį. Palyginti su anksčiau pastatams dengti naudotais kalkiniais dažais, tai daug veiksmingesnė apsauga nuo lietaus.

Papildoma portiko kolonų apsauga

Vykdant fasado atnaujinimo darbus, daug dėmesio buvo skirta arkikatedros pagrindinį fasadą puošiančio portiko kolonoms, kadangi šie architektūriniai elementai labiausiai kenčia nuo nuolatinio lietaus. Taigi buvo nuspręsta kolonas papildomai padengti vandeniui atsparia medžiaga ir taip užtikrinti didesnį jų atsparumą lietui bei patvarumą.

Speciali sanuojančio tinko sistema

Cokolio tvarkymo darbai atnaujinant fasadą atliekami vėliausiai. Arkikatedros cokolis bus dengiamas specialia įmonės „Caparol“ sanuojančio tinko sistema. Dengiant pastatą paprastu kalkiniu cementiniu tinku drėgmė keliauja į paviršių, galiausiai išgaruoja, o visos vandenyje ištirpusios druskos lieka tinko paviršiuje. Sanuojančio tinko sistema daug patrauklesnė dėl to, kad vandens garavimo zona yra ne tinko paviršiuje, o sanuojančio tinko sluoksnio viduje. Taigi vanduo pradeda garuoti ne nuo paviršiaus, o iš giliau esančio sluoksnio, tokiu būdu druskos neišryškėja pastato išorėje. Taip atsitinka dėl specialaus korėto sluoksnio, turinčio daugybę smulkių ertmių, kuriose ir nusėda druskos. Padengus fasadą sanuojančio tinko sluoksniu, jis dažomas kalkiniais dažais ir padengiamas specialiu vandeniui atspariu skysčiu.

Paminklosaugos reikalavimus atitinkantys gaminiai

Vykdant Vilniaus arkikatedros rekonstrukciją visi dažymo darbai atliekami naudojant ne volelius, o dažymo šepečius, atkartojant senąją dažymo techniką. Taip pat atsižvelgiant į paminklosaugos reikalavimus visos dažų sudedamosios medžiagos turi būti natūralios. Įmonės „Caparol“ siūloma paminklosauginių projektų produktų serija „Histolit“ kaip tik ir atitinka šiuos reikalavimus, kadangi siūlomi produktai sudaryti iš kalkių neorganinių pigmentų mineralinių užpildų bei priedų. Išskirtinės produktų „Histolit“ ypatybės padeda išsaugoti ir apsaugoti senuosius istorinius paminklus.

 

UAB „Caparol Lietuva“
Kirtimų g. 41, LT–02244 Vilnius
Tel.: (8 5) 260 2014, 260 2015
Faks. (8 5) 263 9284
El. p. [email protected]
Svetainė www.caparol.lt
 

2007 m. Vasara

Kategorija: Kita