Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų neketina imtis šilumos taupymo priemonių

Šiais metais rugsėjo–spalio mėnesiais atlikto reprezentatyvaus tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir žinomumą Lietuvoje. UAB „Sostinės namai“ ir UAB „Viessmann“ užsakymu vykdytame tyrime apklausti daugiau nei 1000 gyventojų nuo 15 iki 74 metų. Net 16 proc. jų visiškai nieko nežino nei apie biokurą, nei vėjo, vandens ar saulės energiją, nei apie geoterminį šildymą. Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 69 proc. Lietuvos gyventojų net ir kylant šildymo kainoms neketina investuoti į priemones, padėsiančias taupyti šilumą.

Tokį gyventojų požiūrį galima paaiškinti informacijos apie alternatyvius šildymo būdus ir jų atsiperkamumą stygiumi bei nežinojimu kaip mažinti namo energijos nuostolius. Pavyzdžiui, Lietuvoje naudojantis saulės teikiama energija galima būtų padengti net iki 60 proc. vandens pašildymui reikalingos energijos poreikio. Tačiau vis dar vyrauja stereotipas, jog mūsų šalyje saulės energija negali būti naudojama efektyviai dėl vėsesnio klimato. Pasak UAB „Sostinės namai“ direktoriaus Sauliaus Pavarinio, brangstant šildymui Lietuvos gyventojai neskuba ieškoti alternatyvių šildymo būdų: „nors šildymo kaštai kiekvienais metais didėja, tik nedaugelis Lietuvos gyventojų imasi priemonių, padedančių juos mažinti. Tai lemia keletas priežasčių. Pirmiausia, namus besistatančių gyventojų įsirengti atsinaujinančių energijos šaltinių sistemų neskatina valstybė, tam neskirdama dotacijų. Kita priežastis – žmonės nėra informuoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius ir jų atsipirkimą. Mes paskaičiavome, kad už 200 m² namo šildymą su įrengtomis atsinaujinančiomis šildymo sistemomis gyventojai moka tiek pat kiek gyvenantys 50 m² bute su centriniu šildymu“.

Apskaičiuota, jog senos statybos nerenovuotų namų (nepakeisti nei langai, nei durys) šilumos suvartojimas lyginant su dabar statomais naujais yra net tris kartus didesnis. Pavyzdžiui, senos statybos 150 m² naudingo ploto namas, kuriame gyvena 3–4 asmenys per metus būsto ir karšto vandens pašildymui sunaudoja apie 210 kWh/m² energijos, tačiau yra ir tokių būstų, kuriuose šilumos energijos sunaudojama bene du kartus daugiau. Nuo 2007 m. Lietuvoje pradėti naudoti namų energetiniai pasai, kurie nurodo statinio energijos sunaudojimą. Tačiau tokius pasus privalo turėti tik didesni nei 1000 m² namai. Tad gyventojas įsigijęs individualų namą, nėra informuotas kiek energijos sunaudoja šis namas, t. y. kokios bus jo eksploatacijos išlaidos. Taip pat būstai skirstomi į kategorijas pagal energetinio naudingumo klasės sertifikatą (nuo A (aukščiausia) iki G (žemiausia)). Lietuvoje A klasės energetinio naudingumo namų visai nėra, tik B klasės. Tačiau šios kategorijos yra labai plačios, taigi nesuteikia pakankamai tikslių duomenų apie būsimus namo energijos nuostolius bei nurodo ne būsimas sąnaudas, o tik tai, kokie yra pastato energijos nuostoliai.

Beveik 90 proc. namų ūkyje suvartojamos energijos yra panaudojama šildymui ir karšto vandens pašildymui (likusi dalis – apšvietimui bei buities prietaisams), tad siekiant taupyti šildymą didžiausias dėmesys skiriamas būtent šiai sričiai. Langų keitimas, stogo, fasado, grindų šiltinimas, šildymo sistemos renovavimas, rekuperacinės sistemos įrengimas – tai priemonės padedančios mažinti būsto šilumos nuostolius. Kaip efektyviausios įvardijamos šildymo sistemos renovavimas bei fasado apšiltinimas. Atlikus šiuos darbus galima net ketvirtadaliu sumažinti tokiu būdu prarandamos energijos kiekį. Tyrimo „Lietuvos gyventojų požiūris į atsinaujinančius energijos šaltinius“ duomenimis, 25 proc. respondentų ketina keisti langus, duris, stiklinti balkoną ar su kaimynais šiltinti lauko sienas. Tik 1 proc. Lietuvos gyventojų keis būstą į tokį, kuriame naudos taupesnį šildymo būdą, energijos šaltinį. Šilumos taupymui mažiausiai dėmesio skiria didmiesčių ir daugiabučių gyventojai, o vyresni nei 65 m. žmonės bei tie, kurių būstai didesni nei 90 m², planuoja bandyti mažinti šildymo kaštus.

Didžiausia Lietuvoje gyvenvietė su atsinaujinančiais energijos šaltiniais - „Gulbinų gyvenamieji namai“

Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai prognozuoja, kad po 5–10 metų patraukliausia šildytis bus biokuru (13 proc.). Tačiau populiarūs bus ir šilumos tinklais tiekiamas centrinis šildymas bei geoterminis šildymas. Daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų šiuo metu gyvena būstuose, kurių šildymu rūpinasi šilumos tinklais. Kiek daugiau nei trečdalis gyventojų šildosi malkomis. Turėdami galimybę rinktis būstą su bet kuria galima šildymo sistema, gyventojai mieliausiai atsisakytų šilumos tinklų tiekiamo centrinio šildymo (jį rinktųsi tik 16 proc. respondentų).

Kaip teigia UAB „Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovas Danas Tropa: „Šiandien, brangstant energijai, vis labiau verta investuoti į atsinaujinančias šildymo sistemas, tokias kaip geoterminis šildymas (šilumos siurbliai) ar saulės kolektoriai, nes jų atsipirkimas didėja lyginant su nuolat augančiais energijos kaštais. Namai su atsinaujinančiomis sistemomis ateityje taps gerokai patrauklesniais, nes atėjo laikas, kai buto išlaikymo kaštai tampa svarbesni nei kvadrato kaina. Lietuvoje atsinaujinančios energijos sistemos populiarėja lėtai. Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad valstybės dotacijos gerokai sparčiau paskatintų vartotojų apsisprendimą renkantis efektyvesnes šildymo sistemas“.

Lyginant valstybės teikiamą paramą atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui su kitomis Europos Sąjungos šalimis, labiausiai išsiskiria Vokietija. Pavyzdžiui, šioje šalyje žmogui savo būste įsirenginėjančiam saulės kolektorius valstybė moka po 105 eurus už kiekvieną m² kolektorių. Name įsirengiant šilumos siurblius (geoterminis šildymas) yra skiriama po 20 eurų už kiekvieną m² būsto ploto. Tad 200 m² name įsirengus geoterminio šildymo sistemą valstybė savininkui skiria 4000 eurų paramą. Ši suma padengia daugiau nei pusę šildymo sistemos įrengimo kainos.

27 ES šalyse šiandien veikia viena ar kita paramos programa, kuri skatina gyventojus įsigyjant naują ar renovuojant seną šildymo sistemą rinktis tą, kuri naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. „Pavyzdžiui, Vokietijoje nuo 2004 m. veikia programa, pagal kurią valstybė perka iš gyventojų saulės kolektorių išgaunamą energiją. Ji veikia taip: privatus asmuo ant savo namo stogo įsirengia saulės kolektorių, kuris gamina elektros energiją. Tačiau pats žmogus tos energijos nepanaudoja, o parduoda valstybei. Specialus skaitiklis apskaičiuoja kiek energijos pagaminama. Programos pradžioje už kiekvieną pagamintą kilovatvalandę buvo mokama 2 eurai, šiandien mokestis yra 48 eurocentai. Programą planuojama baigti 2015 m., tačiau jau šiandien gyventojų išgaunamos energijos kiekio pakaktų patenkinti viso Hamburgo elektros energijos poreikiams. Šios programos tikslas yra paskatinti alternatyvių energijos šaltinių pritaikymą. O pasibaigus programai, kai energiją parduoti valstybei taps paprasčiausiai nebe taip naudinga, savininkas savo namuose įsirengs akumuliatorių, kuris kaups energiją ir naudos ją savo reikmėms. Šios programos efektyvumas ir populiarumas lėmė tai, jog neseniai prie jos prisijungė ir Ispanija bei kitos šalys“ – teigė D. Tropa.

kairėje Saulius Pavarinis, UAB „Sostinės namai“ direktorius, dešinėje - Danas Tropa, UAB „Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovas

Atliktas tyrimas atskleidė, jog nepaisant to, kad šildymo kaštai kiekvienais metais didėja, Lietuvos gyventojai vangiai imasi priemonių, padedančių juos mažinti. Kaip teigė S. Pavarinis, „ateityje namai su atsinaujinančiomis šildymo sistemomis turi tapti ir taps tikrai patrauklesni, o įsigyjant naują būstą bus kreipiamas didesnis dėmesys ne tik į jo vietą, kvadratinio metro kainą, bet ir į išlaikymo kaštus. Lietuvos gyventojų požiūris į atsinaujinančius energijos požiūris keisis ir šie populiarės, tačiau masinį požiūrį stipriai lemia valstybės politika, kurios pasyvumas šiuos procesus lėtina“.

Eglė Stočkutė

Kategorija: Kita