„Da Vinčio kodo“ dėka Luvro Piramidę teks perprojektuoti

2006 M12 6 | Kita

„Da Vinčio kodo“ dėka Luvro Piramidę teks perprojektuoti

Ironiška, tačiau žymioji Paryžiaus stiklo piramidė pati savaime tapo lankytinu objektu, ne tik dalinai užgoždama Luvro („Musee du Louvre“) − vieno didžiausių ir įžymiausių pasaulio muziejų ekspoziciją, bet ir sukeldama didelių nepatogumų patenkant į muziejų. XX a. devinto dešimtmečio pabaigoje kinų kilmės amerikiečių architekto I. M. Pei sukurta stiklo piramidė tapo gausiai lankomu objektu, apsunkindama bilietų pardavimą muziejaus lankytojams, norintiems apžiūrėti apie 300 000 Luvro eksponatų. Iš trijų įėjimų į Paryžiaus labiausiai turistų lankomą objektą, piramidės salė šiandien pritraukia dvi trečiąsias iš 7,5 mln. lankytojų. Miesto valdžia kreipėsi į piramidės autorių, prašydama padėti rasti išeitį iš susidariusios keblios padėties, kurios kaltininke didžia dalimi tapo kultinio romano bei jo ekranizacijos − vaidybinio filmo „Da Vinčio kodas“ scena, vykstanti būtent šios piramidės salėje, kur, pasak romano autoriaus, paslėptas Marijos Magdalenos kapas. „Da Vinčio kodo“ sukelti nepatogumai Paryžiui kainuos apie 48 mln. eurų, būtent tiek atsieis bandymas spręsti problemą.

20 metrų stiklo bei metalo struktūra

Piramidės autorius, architektas Bei Yumingas, pasauliui žinomas, savo pietų dialekto vardu − Ieoh Ming Pei, įprastai sutrumpintai įvardijamas tik inicialais I. M. Pei, gimė Kinijoje Guangzhou mieste, Guangdong provincijoje, vėliau persikėles gyventi ir dirbti į JAV.  Architektui suteiktas prestižinis „The Pritzker Architecture Prize“ apdovanojimas. I. M. Pei žinomas kaip paskutinysis aukštojo modernizmo architektūros stiliaus meistras. Jo kūrybai būdingos apstrakčios formos, akmens, betono, stiklo bei plieno naudojimas.

1989 m. gyvendamas Niujorke architektas jau buvo pelnęs pasaulinę šlovę (tuomet ypač palankiai buvo įvertintas jo „Miho“ muziejaus projektas Japonijoje), kuomet tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterano iniciatyva buvo nuspręsta I. M. Pei patikėti suprojektuoti Luvro piramidę. Luvro piramidė − masyvi metalo ir stiklo konstrukcija, atliekanti pagrindinio įėjimo į  „Musee du Louvre“ vaidmenį. Piramidė kyla į 20,6 m aukštį ir susideda iš 603 rombo bei 70 trikampio formos stiklo elementų. Nenuostabu, kad piramidė netruko tapti vienu pagrindinių Paryžiaus orientyrų.

Nors to meto kritikai teigė, jog tai šiuolaikiniam žmogui svetima forma, nesiderinanti su Liudviko XIV dvaro architektūra, tačiau visi pripažino, jog tai itin praktiškas architektūrinis sprendimas − centrinis įėjimas visada užpildytas natūralia šviesa.

666 stiklo lakštų mitas

Dažnai galima išgirsti tvirtinant, kad stiklo lakštų Luvro piramidėje yra 666, t.y. vadinamasis „žvėries skaičius“, kuris krikščioniškosios tradicijos sekėjams asocijuojasi su šėtonu. Įvairūs sąmokslo teoretikai čia tuojau įžvelgė gilesnes, net grėsmę keliančias šio tariamo fakto prasmes. Pavyzdžiui Dominique Stezepfandto knygoje „François Mitterrand, Grand Architecte de l‘Univers“ teigiama, kad „piramidė iš tikrųjų yra skirta jėgai, „Apsireiškimo knygoje“ apibūdinamai kaip „Žvėris“. Visa struktūra yra paremta skaičiumi 6“, − teigia knygos autorius.

Iš tikrųjų pasakojimas apie „666 stiklo lakštus“ pirmą kartą atsirado, kuomet oficialiame lankstinuke, publikuotame piramidės statymo metu, buvo nurodytas apytikslis stiklo konstrukcijos elementų skaičius − 666, tačiau kuomet piramidė buvo pastatyta, tikslus stiklo elementų skaičius buvo 673. Skaičių 666 netruko pasigriebti spauda. Tačiau perskaičiavus dar kartą išaiškėjo tie patys skaičiai − 673 stiklo lakštai (603 rombo ir 70 trikampio formos) Deja, nei to meto spauda, nei skaitytojai nebuvo linkę tikėti patikslintu skaičiavimu.

Mitas dar labiau sustiprėjo, kuomet Luvro piramidę į bestselerį „Da Vinčio Kodas“ 2003 m. įtraukė amerikiečių rašytojas Danas Brownas. Knygoje pagrindinis herojus suvokia, jog sumanius statyti šią piramidę, prezidentas Fransua Miteranas reikalavo, kad piramidė turi būti sukonstruota tiksliai iš 666 stiklo lakštų. Deja, keistas nurodymas, kurio taip vaikėsi sąmokslo teorijų mėgėjai, norintys įžvelgti čia šėtono ženklą nepasitvirtino. I. M. Pei architektų biuro darbuotoja, paklausta ar teko girdėti panašų reikalavimą atsakė, jog Prancūzijos prezidentas niekada nereikalavo tikslaus stiklo lakštų skaičiaus piramidėje. „Tai tik gandas, paskleistas prancūzų spaudos aštuoniasdešimtaisiais“, − sakė architektė. Jos teigimu, „jei remsimės vien tik šiais senais straipsniais ir niekaip kitaip netikrinsime šio fakto, o taip pat norėsime būti lengvai apgaunami, natūralu, kad galime įtikėti „666 pasaka“.

Tomas Lapinskas