Ekologų išvados pristatytos Vilniaus miesto savivaldybėje dirbusiems įvairių sričių ekspertams iš Europos miestų, perplanuojančių pramoninius rajonus, – Belfasto, Dublino, Drezdeno, Turino, Sevilijos ir kt. Apie pusšimtį ekspertų Vilniuje dalyvavo tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą B-TEAM ir ketvirtadienį pristatė savo darbo grupių išvadas dėl pramoninės Užupio teritorijos konversijos (perplanavimo) galimybių.
Vilniuje perplanuojama sovietmečiu pramoniniais pastatais užstatyta senamiesčio dalis nuo Užupio iki Belmonto miško, užimanti 78 ha plotą, kurioje dabar stūkso neveikiančių „Skaitekso“ ir „Audėjo“ bei dar veikiančių „Markučių“, „ Vilniaus kailių“ gamyklų pastatai.
Vykdant vidinę Vilniaus miesto plėtrą, ateityje šioje Užupio teritorijoje numatoma statyti gyvenamosios ir viešosios paskirties pastatus, siekiant pritraukti gyventojus iš sostinės priemiesčių ir Vilniaus universiteto studentus. Siūloma planuojant viešuosius pastatus, pagalvoti apie Vilniaus seniai laukiama koncertinę salę arba mokslo centrą, taip pat planuoti studentų bendrabučius.
Pasak vienos iš kūrybinių dirbtuvių darbo grupių vadovo, architekto Mindaugo Pakalnio, įgyvendinant „Architektūros parko“ projektą, norima pasiūlyti alternatyvą į užsienį emigruojančiam jaunimui ir į Vilniaus pakraščius ar sodų namelius išsikėlusiems gyventojams. Vienoje gražiausių Vilniaus senamiesčio teritorijų iškiltų neaukšti gyvenamieji namai, jaukios parduotuvės, kavinės, restoranai, kultūros objektai, sukuriant visą infrastruktūrą, išsaugant viešąjį transportą. Neatmetama galimybė čia kurti ir švarią tradicinę mažąją pramonę, taip išlaikant istorinį Tymo kvartalo, kuriame veikė įvairios manufaktūros, tęstinumą.
Kadangi ši teritorija yra Vilnelės žemumoje, joje planuojama atkurti seniau buvusius vandens telkinius, kanalus, atgaivinti Kūdrų parko teritoriją, Misionierių sodą.
Pirmieji darbai naujai planuojamoje teritorijoje turėtų prasidėti jau kitąmet. Pirmiausia numatoma sukurti visuomenei teigiamą šios apleistos teritorijos įvaizdį įrengiant pėsčiųjų ir dviratininkų taką palei Vilnelės krantus, vedantį į Belmonto mišką. Verslininkų teigimu, tai ilgalaikis projektas, kurio nebus įmanoma įgyvendinti vien privataus sektoriaus lėšomis.
Pasak verslo interesus kūrybinėse dirbtuvėse pristačiusios Architektų sąjungos atstovės, norima atverti priėjimą prie Vilnelės upės pakrančių, kurį lankytojams dabar esą užtveria išlikusio Markučių kaimo gyventojai. Skatinti visuomenės susidomėjimą šiuo rajonu padėtų ir laikinas kūrybinių industrijų įsikūrimas prieš pradedant brangiausiai kainuosiančius šio, pasak verslininkų, sudėtingo ir rizikingo investicinio projekto darbus.