Šviečiantis televizorius Ekranai, praėjusiame amžiuje iš esmės pakeitę žmonijos elgesį, pastaruoju metu užima vis daugiau vietos ir mūsų gyvenime – per dieną prie televizoriaus, kompiuterio, vaizdo ža...
Šviečiantis televizorius
Ekranai, praėjusiame amžiuje iš esmės pakeitę žmonijos elgesį, pastaruoju metu užima vis daugiau vietos ir mūsų gyvenime – per dieną prie televizoriaus, kompiuterio, vaizdo žaidimų, mobiliųjų telefonų ir GPS ekranų mes praleidžiame vis daugiau laiko. Šiuo metu vidutinis darbingas žmogus statistiškai 60 proc. dienos laiko žiūri į kokį nors ekraną. Numatoma, kad ši dalis tik didės.
Be abejo, mums ne visada patinka toks dienos režimas. Žmones labiausiai erzina nenatūrali ekrano šviesos sklaida. Be to, beveik visi žmonės, iš prigimties matantys ryškias pasaulio spalvas ir formas, nepatenkinti dėl prastos vaizdo kokybės ekranuose. Nors televizijos technologijos nuo tada, kai buvo sukurtos (1926 m.), jau gerokai pažengusios į priekį, vaizdo atkūrimo technologijos dar nėra iki galo ištobulintos: vaizdai ekranuose vis dar „plokšti“, dviejų dimensijų, dideliems ekranams reikia didelės ir erdvios vietos, o mažieji vis dar neatkuria idealios vaizdo kokybės.
Tačiau iš esmės reikia pripažinti, kad ekranai vis dėlto suteikia mūsų gyvenimui papildomos vertės, plečia akiratį, didina darbingumą. Ir ateityje naujos vaizdo technologijos vis didins žmonijos galimybes bendrauti − privačioje ar darbo aplinkoje. Todėl šiuolaikiniai vaizdo technologijų kūrėjai siekia, kad ekranas būtų kuo natūralesnis ir kuo mažiau kenktų žmogaus sveikatai.
Tebūnie šviesa
Ar pamenate, kai mama liepdavo žiūrint televizorių įsijungti kambaryje šviesą? Šiandien tą patį sakote savo vaikams? Ir jūsų mama, ir jūs, be abejo, esate teisūs.
Jau seniai nustatyta, kad žiūrint televizorių tamsoje kenkiama akims. Taip yra todėl, kad, keičiantis tamsiems ir šviesiems vaizdams, mūsų akių vyzdžiai reaguoja – susitraukia arba išsiplečia. Kai vaizdai keičiasi itin greitai (pavyzdžiui, žiūrint kovinį filmą), vyzdžiai derinasi prie jų kitimo greičio ir, savaime suprantama, greičiau juda, todėl greičiau pavargsta ir silpsta. Pabandykite visiškai tamsiame kambaryje nusisukti nuo veikiančio televizoriaus ir pamatysite, kaip kaitaliojasi šviesumo intensyvumas ir dažnis. Tokiu režimu mūsų akių vyzdžiai dirba kur kas greičiau, todėl greičiau ir pavargsta.
Problemą gali išspręsti nedidelis papildomos šviesos srautas kambaryje. Dėl to sumažės akies vyzdžio raumens judėjimas ir akys mažiau pavargs. JAV Kino ir televizijos inžinierių asociacijos atstovų teigimu, optimalus kambario apšvietimas turi būti 10 proc. ryškesnis už ekrane rodomus vaizdus.
Tačiau... Papildomas šviesos šaltinis neišvengiamai atsispindi ekrane, jame taip pat matyti kambaryje esantys objektai, o tai kelia papildomų nepatogumų. Be to, tenka pripažinti, kad televizoriaus ekrano apšvietimas dažniausiai būna atsitiktinis. Tiksliau, buvo ligi šiol.
Sukurti apšvietimo šaltinį, pritaikytą būtent televizoriui žiūrėti, buvo bandyta jau prieš 50 metų, pasaulyje išpopuliarėjus spalvotiems televizoriams. Tada amerikiečių konstruktoriai siūlė apšvietimą įmontuoti televizoriaus ekrano apvade, buvo manoma, kad toks apšvietimas „minkština“ vaizdą ekrane ir ne taip vargina akis. Tačiau ši technologija neprigijo. Bet nebuvo ir užmiršta.
Ekrano apšvietimo technologija „Ambilight“
Prieš dvejus metus didžiausia Europos buitinės elektrotechnikos gamintoja Nyderlandų bendrovė „Philips“ pristatė naujo tipo plokščiaekranį televizorių su unikalia ekrano apšvietimo technologija „Ambilight“. Tai buvo visiškai nauja technologinė koncepcija, išeinanti už paties televizoriaus ribų, – „Ambilight“ ne vien gerina ekrane rodomą vaizdą, bet ir sukuria ypač estetišką interjero įspūdį. Tai, žinoma, turi ir praktinės naudos − mažiau kenkiama akims ir matomas ryškesnis vaizdas.
„Philips“ konstruktoriams kadaise kilo mintis papildomą šviesos šaltinį įmontuoti kitoje televizoriaus pusėje, apšviečiant už jo esančią sieną. Kuriant naują technologiją dalyvavo ne tik televizijos, bet ir apšvietimo bei medicinos ekspertai. Projekto rezultatas − „Philips“ konstruktoriai sujungė ekrano vaizdą su televizorių apgaubiančia šviesos aureole, mažinančia akies vyzdžio darbą ir sukuriančia geresnį vaizdą ekrane. Technologijos „Ambilight“ esmė – apšviečiama už televizoriaus esanti siena, vizualiai „suliejanti“ ekraną su sienomis, todėl matomas vaizdas daug ryškesnis, spalvingesnis ir aiškesnis.
Technologija „Ambilight“ skleidžia šviesą iš galinės televizoriaus dalies, slopindama ekrano spindesį ir sumažindama akių nuovargį − tyrimais įrodyta, kad naudojant technologiją „Ambilight“ akių ragenos raumenų judesių amplitudė mažesnė. Sukuriamas išorinis šviesos fonas sutampa su tam tikru momentu televizoriaus ekrane dominuojančiomis spalvomis atskirai visuose televizoriaus šonuose.
Apsaugotas regėjimas
Žinoma, kad žmogaus akis ekrano viduryje mato aiškesnį ir ryškesnį vaizdą, o jo kraštuose vaizdas išplaukęs, nors kaip tik ši dalis ir lemia „realybės“ pojūtį. Technologija „Ambilight“ būtent ir yra skirta šiam periferiniam regėjimui – foninis apšvietimas, skleidžiantis „minkštą“ šviesą už ekrano rėmų, praplečia vaizdo ir regėjimo lauką
Aišku, galima paklausti, ar ne paprasčiau pastatyti lempą už televizoriaus ir pačiam sukurti papildomą paslėptą šviesos šaltinį? Tačiau apšvietimas irgi privalo būti reguliuojamas. „Ambilight“ davikliai patys reguliuoja savo apšvietimą, nustatydami reikalingą šviesos srauto stiprumą, spalvas ir intensyvumą. Praktiškai apšvietimas keičiasi kiekvieną sekundę, keičiantis vaizdams ekrane. „Ambilight“ davikliai automatiškai nustato, kiek šviesos yra kambaryje, ir pagal tai patys kontroliuoja šviesos srauto intensyvumą. Be to, „Ambilight“ taip pat siejasi ir su išorinio apšvietimo davikliu, kuris automatiškai nustato ekrano ryškumą. Tamsioje patalpoje veikiančio televizoriaus ryškumas mažesnis, šviesioje – didesnis. Taip slopinami papildomi šviesos šaltiniai, mažinant kambaryje esančių objektų atspindžius televizoriaus ekrane. Arba apšvietimas gali būti pritaikytas kambariui bendrai −kai televizorius išjungtas, „Ambilight“ tiesiog tampa stilinga kambarine lempa.
</DIV>
„Philips“ televizoriuose su technologija „Ambilight“ taip pat yra įmontuoti keturi fiksuotiirduaktyviejirežimai, automatiškai besikeičiantys pagal kambario ir ekrano apšvietimą ar šviesos intensyvumą. Net jei televizorius išjungtas, automatiškai veikianti ir sklindanti „Ambilight“ šviesa kuria jaukumo atmosferą – taip taupoma šviesa, saugomos kambaryje esančių žmonių akys. Be to, gaunamas geresnis vaizdas, kontrastas, sodresnės spalvos. Pagaliau „Ambilight“ itin dera prie bet kurios svetainės interjero.
Šiuose televizoriuose taip pat montuojamos naujausio tipo NXT nepastebimos garso kolonėlės, iš esmės visas televizoriaus plokštumas paverčiančios garsiakalbio membrana. Naujovė yra ir technologija „Magic Tech Top“ – davikliai įjungia ir apšviečia paprasta akimi nematomus kontrolės mygtukus, kai prie jų artinasi žiūrovas.
Šiais metais „Philips“ taip pat pristatė naujausios kartos serijos „Aurea“ televizorius, kurių visame korpuse įmontuotos LED (didelio ryškumo) lempos sukuria dar stipresnę šviesos aureolę, sukeliančią nepakartojamą įspūdį bet kuriam žiūrovui.
Kaip veidrodžiai atrodantys, ant sienų kabantys ekranai, televizoriai su aureole, piršto dydžio vaizdo kameros ir belaidės namų kino sistemos – tokios naujausios „Philips“ pramoninio dizaino koncepcijos. Bendrovė, išradimams ir tyrimams kasmet skirianti 14 proc. savo milijardinių pajamų, užtikrintai žengia į natūralių ekranų pusę.
Šios koncepcijos pagrindas jau trejus metus iš eilė pelno prestižinį Europos vaizdo ir garso technikos asociacijos (angl. European Imaging and Sound Association – EISA) apdovanojimą už vaizdo perdavimo technologijų inovacijas.
PHILIPS electronics representative office B.V. atstovybė
Kareivių g., LT-6 09117 Vilnius
Tel.: (5) 2737691, faks.: (5) 2760937
</SPAN></SPAN></SPAN>
