Skandinavų gelžbetonio gamybos technologijos lietuviškam produktui
Sąlygas diktuoja poreikis bei ES standartai
AB „Ukmergės gelžbetonis“ specialistų teigimu, iš Šiaurės Europos atkeliavęs naujas kiaurymėtųjų gelžbetonio perdangų gamybos būdas pelnytai gali būti vadinamas revoliucija tokio tipo gaminių rinkoje. Dauguma mūsų šalies gelžbetonio gaminius gaminančių įmonių pradėjo veikti dar tarybiniais laikais, kai taikytos rusiškos gamybos technologijos − visi gaminiai buvo gaminami tam tikromis formomis, jiems armuoti naudoti armatūros strypai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pradėta domėtis Vakarų šalių patirtimi ir pasirodė, kad Vakarų Europoje susiklostė visiškai kitokios gelžbetonio gamybos tradicijos, taikomos kitokios technologijos. Šiose šalyse netaikomas suvirinimas − vietoj armatūros strypų gaminiams armuoti naudojami plieniniai lynai. Taikant tokias technologijas atsiranda galimybė pasiūlyti gerokai lankstesnius sprendimus.
Bendrovės specialistų teigimu, rinkdamiesi gelžbetonio gaminius mūsų šalies užsakovai vis dar neretai pagrindiniu kriterijumi laiko kainą, todėl senojo tipo gaminių poreikis neišnyko. Jų kaina mažesnė, nes gaminant pastaruosius taikomos pigesnės medžiagos – žemesnės klasės betonas, prireikia mažiau cemento, naudojama mažiau kainuojanti armatūra. Tačiau taip gaminami produktai nėra tokie kokybiški, jų matmenys ne tokie įvairūs, o techniniai duomenys ne tokie geri. Na, o šie reikalavimai keliami vis dažniau.
Gaminant kiaurymėtąsias perdangos plokštes remiantis rusiškomis gamybos technologijomis, praeityje galima buvo pagaminti ne ilgesnę nei 7,2 m plokštę, o jos maksimali apkrova galėjo būti tik 14 kPa. Tačiau ilgainiui architektai pradėjo projektuoti gerokai didesnes erdves, atsirado įvairesnių matmenų bei geresnių ypatybių gaminių poreikis, o remiantis senosiomis gamybos technologijomis to padaryti nebuvo galima.
Todėl ir Lietuvos gelžbetonio gaminius gaminančios įmonės pamažu pereina prie naujų gamybos būtų. AB „Ukmergės gelžbetonis“ specialistų teigimu, viena priežasčių, paskatinusių pereiti prie modernių skandinaviškų gamybos technologijų, ta, kad šis gamybos būdas leidžia pasiūlyti daug lankstesnius sprendimus. Naudojant šiuos gaminius architektams bei konstruktoriams suteikiama didesnė projektavimo laisvė. Dar viena pokyčius paskatinusi priežastis − įstojus į
ES, Lietuvai pradėjo galioti visai Europai bendri standartai. Šiuo metu yra priimtas kiaurymėtųjų plokščių gaminio standartas „LST EN 1168 Surenkamieji betono gaminiai. Kiaurymėtosios plokštės“. Pastarasis draudžia ES teritorijoje sertifikuotigaminius,pagamintussuišanksto įtemptais armatūros strypais. Bendrovės specialistų įsitikinimu, tokie pokyčiai teigiami − sukuriama daugiau projektavimo galimybių ir skatinamas šios srities progresas.
Kiaurymėtosios perdangos plokštės PKU
Kiaurymėtosios plokštės Lietuvoje taip pat ne naujiena, tokie sprendimai buvo populiarūs ir tarybiniais laikais, tačiau šiandien taikomi kitokie gamybos principai. Verta paminėti, kad surenkamojo gelžbetonio karkaso konstrukcijų atgimimas prasidėjo atkeliavus naujoms surenkamojo gelžbetonio karkaso elementų gamybos technologijoms. Buvo suvokti tokio tipo konstrukcijos pranašumai: patvarumas, atsparumas ugniai, didelė matmenų įvairovė, preciziškas jų tikslumas, nesudėtingas bei greitas montavimas ir, be abejo, ekonomiškumas. Nenutrūkstanti naujesnių ir geresnių gamybos technologijų paieška bei jų taikymas nulėmė šiandienį surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų universalumą ir populiarumą.
Modernios surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos itin vertinamos dėl jų patvarumo, ekonomiškumo ir nesudėtingo bei greito montavimo statybos vietoje. Architektūriniu požiūriu tai universali konstrukcija. Specialistų teigimu, būtent surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos labiausiai tinka mūsų klimato sąlygomis.
Palyginti su monolitinėmis perdangomis, naujosiose plokštėse PKU gali būti pasiekiamas itin didelis, net 43–55 proc., tuštumų tūris, todėl gamybos metu perdengiant pastatus tokiomis plokštėmis sutaupoma nemažai betono. Palyginti su monolitinėmis perdangomis, tokioje plokštėje esančios armatūros kiekis gali būti sumažinamas net iki 50 procentų. Plokštės gali būti 200 mm, 220 mm, 265 mm, 320 mmir 400 mm storio. Joms gaminti naudojami septynių vijų plieniniai lynai gabenami iš Vakarų Europos, jų skersmuo – 9,3 mm ir 12,5 mm.Plokštės gaminamos iš C 40/50 klasės betono, jų atsparumas ugniai − iki 2 val. (REI 120). Visų kiaurymėtųjų perdangos plokščių tipinis plotis – 1,20 cm, tačiau pagal užsakovo pageidavimus gali būti pagamintos ir siauresnės plokštės. Moderni įranga leidžia plokštes pjaustyti visomis kryptimis, tai reiškia, kad jų galai gali būti bet kokios konfigūracijos. Plokštėse galima formuoti įvairias vėdinimo kanalams, kaminams bei kitoms pastato sudedamosioms dalims skirtas angas. Pjovimo bei kietinimo metu besikaupiančiam vandeniui nutekėti plokštėse gręžiamos 10 mm angos, plokštės PKU ilgis priklauso nuo užsakovo pageidavimų, paskirties ir apkrovų.
Pagal projektuojamas apkrovas apskaičiuojamas reikiamas plieninių lynų kiekis perdangoje. Įprastai plieniniai lynai būna išdėstyti apatiniame plokštės PKU sluoksnyje, tačiau plokštė gali būti papildomai armuojama ir viršutinėje dalyje, tuomet tokios perdangos galas gali likti pastato išorėje. Iš kelių tokių išsikišusių plokščių galima suformuoti balkoną.
Padidintas gaminių asortimentas
AB „Ukmergės gelžbetonis“ jau keletą metų gamina ir briaunotąsias TT profilio perdangos plokštes. Anksčiau, gamindama tarybinių laikų technologijomis, bendrovė galėjo pasiūlyti iki 12 m ilgio perdangas su armatūros strypais, o šiandien galima pagaminti net iki 22 m ilgio gaminius. AB „Ukmergės gelžbetonis“ specialistų teigimu, tokių gaminių rinka specifinė, oobjektų, kuriems prireikia tokių sprendimų, ganėtinai nedaug, tačiau tikėtina, kad ir šios produkcijos paklausa ilgainiui didės.
Šis „Ukmergės gelžbetonio“ gaminys − TT profilio perdangos plokštės, naudojamos pramoniniuose ar visuomeniniuose pastatuose: ten, kur tenka perdengti dideles erdves, sukurti retesnį kolonų tinklą ir pan., pavyzdžiui, tokiuose objektuose kaip Šiaulių prekybos centras „Saulės miestas“, prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ Vilniuje ar naujasis futbolo stadionas Šeškinėje. Vakarų Europoje vertikaliai sumontuotos tokios plokštės naudojamos ir kaip sieninės plokštės. TT profilio perdangos plokščių ilgis gali siekti net 22 m, plotis – 3 m, todėl jomis galima taip pat uždengti labai didelius plotus. Toks sprendimas gana lankstus, gali kisti tiek plotis, tiek ilgis. Jose, kaip ir PKU plokštėse, gali būti formuojamos įvairios ertmės, angos ir panašiai. Jų pranašumas – didelis atsparumas ugniai (180 min.).
Moderni įranga užtikrina precizišką kokybę
Taikant skandinaviškas gamybos technologijas bei modernią įrangą, gamyba maksimaliai automatizuota, todėl užtikrinama nepriekaištinga produkto kokybė. Žmogaus įtaka gamybos procesui sumažinama iki minimumo. Be to, pagerinamos darbo sąlygos – triukšmo lygis gamybos patalpose ne tik neviršija, bet ir nesiekia leistinų sanitarinių ir higieninių normų.
Visi gaminių konstrukciniai skaičiavimai atliekami pasitelkiant suo-miškas skaičiavimo programas, informacijos bazę bei daugiau nei 20 metų suomių specialistų patirtį. Pasak AB „Ukmergės gelžbetonis“ specialistų, pereiti prie naujo gamybos būdo nebuvo sunku – pagrindinės medžiagos tos pačios, teko perprasti tik keletą niuansų, o visa kita užtikrina nauja technologinė įranga.
Modernios surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos tinka beveik bet kokios paskirties pastatams ir statiniams. Tokių statinių statybos laikas trumpas, o projektai ekonomiški ir kartu išsiskiriantys aukšta kokybe. Tokiomis konstrukcijomis galima perdengti dideles erdves, denginių betono paviršius itin lygus, todėl jis tinkamas dažyti.