Architektūrinis drakono šuolis

2006 M12 6 | Kita

Architektūrinis drakono šuolis

Tarp septynių pasaulio stebuklų, Kinijoje nėra nei vieno, o tai galima paaiškinti labai paprastai − apie Kiniją antikos pasaulis beveik nežinojo. O štai viduramžių keliautojai savo knygose jau perduoda savo nuostabą Didžiąja kinų siena, paminėdami ir kitus Padangių imperijos statinius. Tačiau klaidinga manyti, kad visi architektūriniai Kinijos stebuklai liko vien praeityje. Kinų architektūra ir šiandien neužleidžia lyderio pozicijų.
 
Pats didžiausias, pats didingiausias, pats...
Aukščiau, didingiau, plačiau, masyviau – toks nuo seniausių laikų Kinijos gyventojų devizas. Neveltui kinai pastatė Didžiąją kinų sieną, kuri matoma net iš kosmoso. Senų įpročių kinai neatsisako ir šiandien. Vos ne kiekvienais metais Kinijoje išdygsta tai pats ilgiausias pasaulyje jūros tiltas, tai kalnų geležinkelis besitęsiantis į pačią Tibeto širdį.
 
Architektūros srityje kinai pranoko patys save ir daugelį labiau išsivysčiusių šalių. Jei kinai sumano statybas, tai lygių joms nėra visame pasaulyje: tiltas per Hang Zhou Wan įlanką − pats ilgiausias jūros tiltas (36 km); prie Pekino universiteto yra pati didžiausia pasaulyje interneto svetainė – 750 sėdimųjų vietų, ten pat Pekine ir pats didžiausias stadionas, skirtas bulių kautynėms, Azijoje – 6400 vietų. O apie Kinijos architektų planus net sunku kalbėti. Kinai ruošiasi statyti pačią didžiausią uždarą čiuožyklą – 1,32 mln. m², didžiausią apžvalgos ratą – 210 m aukščio, didžiausią dangoraižį – tarptautiniame finansų centre Šanchajuje – 510 m.
 
Iš dalies tai galima paaiškinti nacionaline tradicija, juk pirmauti visame kame – kinų kraujyje. Nuo senovės plačiose savo šalies teritorijose jie statė neregėto dydžio architektūros paminklus bei jų kompleksus. Šis kultūrinis įprotis nenutrūko ir socializmo laikais, įsikūnijęs Mao „Didelių šuolių teorijoje“ bei XX a. statybose. Atrodo, šiandien gigantomanija bei daugelio statinių unikalumas iššauktas tiek šalies funkcionalių poreikių statyti didžiulius finansinius centrus bei pramoninius objektus, tiek ir noro pritraukti pasaulio visuomenės bei kasmet didėjančio turistų skaičiaus dėmesį.
 
Grandiozinis „Trijų tarpeklių“ projektas
„Trys tarpekliai“ − projektas svarbus visai Kinijai. Tai hidromazgo „San xia“ Jangdzės upėje, Hubei provincijoje statyba. 185 m aukščio ir 2,3 km užtvanka pertvėrė pačią ilgiausią Eurazijos žemyno upę. Pradinis „San xia“ tikslas – išgelbėti žemupį nuo begalinių potvynių, o taip pat aprūpinti šalies rytus pigia elektros energija. Kompleksas, pradėsiantis veikti jau po trijų metų, savo pajėgumu viršys didžiausios šiuo metu hidroelektrinės (priskiriamos prie šiuolaikinių inžinerinių pasaulio stebuklų) − „Itaipu“ (isp. „Dainuojantys akmenys“) Brazilijoje, užtvenkusios Parajos upę, pajėgumus.

„Sanxia“ hidroelektrinės statyba tęsiasi jau 10 metų. Pradžioje šalia būsimosios hidroelektrinės, kurios vietoje yra trys gražiausi Kinijos kalnų tarpekliai, buvo iškasta dirbtinė vaga, siekiant nenutraukti intensyvios šio rajono laivininkystės. Vėliau Jangdzės slėnyje kinai pastatė užtvanką ir joje įrengė turbinas elektros energijos gamybai. 2003 m. birželį vandens lygis čia pradėjo greitai kilti ir priešais užtvanką susidarė gigantiškas ežeras. Trijų tarpeklių įlankos potvynis tęsis iki 2009 m., kuomet ežeras turėtų pasiekti 1000 m² plotą, bei 175 m gylį. Tuomet bus įjungtos visos 26 gigantiško hidromazgo turbinos.
 
Hidromazgo „San xia“ projektas tiek pat perspektyvus, kiek ir avantiūristiškas, nes rajonas, kuriame yra tarpekliai tiesiog perpildytas istorinių paminklų. Keletas jų, ruošiantis hidroelektrinės statyboms, buvo išardyti ir perkelti aukščiau, kur jų nepasieks vanduo. Tačiau daugelio jų, kaip, pavyzdžiui, žymaus Tangų dinastijos kinų poeto Du Fu (712–770 m.) garbei pastatytos šventyklos, išgelbėti nepavyks. Projekto vykdytojų teigimu, toms architektūros vertybėms, kurios įtrauktos į būtinų saugoti sąrašą joks pavojus negresia, o 1,2 mln. gyventojų, kurių miestai pradėjus veikti hidroelektrinei atsidurs gigantiško ežero dugne, bus suteikti gyvenamieji būstai kitose vietovėse.
 
„Maglev“ ir „Jin mao“
Pietinio Kinijos uosto − Šanchajaus turtai bei reprezentatyvumas atsispindi ir pasaulinio lygio inžineriniuose projektuose, išpildytuose hi tech stilistikos pastatuose. Stebuklai prasideda tiesiog naujajame tarptautiniame Šanchajaus rajone, „Pu dong“ įkurtame oro uoste. Traukinys riedantis magnetinės pagalvės pagalba, taip vadinamo „maglev“ – nuo žodžių junginio „magnetinė levitacija“, lekia 450 km/h greičiu ir nuvažiuoja 30 km atstumą iki miesto centro maždaug per 4 min. Tai pati greičiausia pasaulyje magnetinė monobėginė trasa, atidaryta dar 2002 m. pradžioje.

Šanchajaus verslo centras su jo įmantriais dangoraižiais nusipelnė būti vadinamas šiuolaikinės Kinijos simboliu. Čia visi pastatai unikalūs, tačiau vienas jų nusipelnė išskirtinio dėmesio − karaliaujantis virš aplinkinių pastatų, 420 m aukščio dangoraižis „Jin mao“. 1998 m., kuomet buvo baigtos jo statybos, pastatas buvo aukščiausias visame pasaulyje. Šiandien dangoraižis nustumtas iš lyderio pozicijų, tačiau užima garbingą penktąją vietą. Tėvynėje dangoraižis vis dar lieka lyderiu, o jame, nuo 53 iki 87 aukšto, įsikūrusiam viešbučiui „Grand Hyatt“ suteiktas pačio aukščiausio planetoje viešbučio statusas.
 
Čia pat Pekine, „Pu dong“ rajone kyla ir aukščiausias Azijoje televizijos bokštas – „Rytų perlas“. Jo pagrindą sudaro trys vertikalūs gelžbetonio cilindrai (9 m skersmens), kuriame įkomponuoti 11 iš plieno pagamintų kamuolių (lyg perlai kriauklėje). Tokia konstrukcija statiniui suteikia tvirtumo bei lankstumo, galimybę pasipriešinti stipriems vėjo gūsiams bei žemės drebėjimams. Ir tik „Rytų perlas“ gali suteikti progą pasikelti vieninteliu dviejų aukštų liftu Kinijoje, kuriame vienu metu telpa 50 žmonių.

Paskutinis architekto Remo Koolhaaso projektas Pekine pretenduoja sugriauti požiūrį į dangoraižių statybą. Naujojo Kinijos centrinės televizijos pastato projektas − dvi struktūros išnyrančios nuo platformos, kurios dalis yra po žeme. Kiekviena jų turi skirtingą paskirtį: viena skirta transliavimui, tuo tarpu antroji − tyrimams bei edukaciniams tikslams. Abi susijungia viršūnėje sukurdamos savotišką mansardą, kurioje įsikurs kanalo administracija.
 
„Chek lap kok“ oro uostas
Kuomet senasis Honkongo oro uostas nebeatlaikė apkrovų, kinai sumanė pastatyti naują, 2,5 km nuo miesto Lan tau saloje, kur iki tol net tilto nebuvo. Ūkininkų bei žvejų sala nuo seno garsėjanti kaip unikalių nykštukinių varlių rezervatas. Tačiau niekas nesustabdė naujojo oro uosto statybų. Pirmasis tiltas buvo apstatytas likus tik 9 mėnesiams iki oro uosto atidarymo, kuris trumpą laiką buvo pats ilgiausias kabantis tiltas. Naujojo 550 000 m² ploto tarptautinio oro uosto terminalas „Chek lap kok“ − pats ilgiausias pasaulyje – jis tęsiasi 1,3 km. Šio oro uosto autorius, žymusis britų architektas Normanas Fosteris. Pastato planas primena sklandytuvą, o dėl ypatingos stiklo skliautų stogo konstrukcijos visas oro uostas yra permatomas.

„Didysis projektas“
Dėl ypatingai nepatogios geografinės padėties Tibetas ilgą laiką nebuvo prijungtas prie Kinijos geležinkelio tinklo, ten patekti buvo galima tik lėktuvu arba automobiliu, o tai stabdė šio rajono ekonominį vystymąsi. Ir štai 2001 m. prasidėjo Qinghai – Tibeto magistralės statybos. Jos antrosios dalies ilgis 1142 km nuo Tibeto teritorijoje esančio miesto Golmud iki Lhasos baigtas jau šią vasarą. Iki 2010 m. planuojama baigti kloti geležinkelį iki Shigadze, antrojo didžiausio Tibeto miesto. Dėl statybos mastų bei sunkių sąlygų ši trasa vadinama „Didžiuoju projektu“, besivaržančiu su Didžiąja kinų siena. Magistralėje yra daug garsiausių šalies objektų, tarp kurių ežeras Qinghai, mažai apgyvendintas draustinis Kukushili, didžiausias lamaistų kultūros paminklas – Potalo rūmai. Tačiau svarbiausias šio geležinkelio privalumas tas, jog tai vienintelis geležinkelis, perkirsiantis 5 km virš jūros lygio ribą. Šiuo maršrutu paleisti turistiniai vagonai bus aprūpinti papildomo deguonies kiekio įrenginiais bei apsauga nuo UV spindulių.

Olimpiniai burbulai
Dar vienu didžiuliu projektu Kinijoje, be abejo, taps 2008 m. olimpinės žaidynės. Besiruošiant šiam įvykiui į šalį kviečiami pasaulinio garso architektai, kuriems iškelta užduotis sukurti „niekur nematytą stebuklingą pastatą“. Olimpinį Pekino stadioną suprojektavo šveicarų architektų grupė „Herzog & de Meron“. Dėl neįprasto stogo, sukonstruoto iš susipinančių plieno sijų, autoriai šį pastatą vadina „paukščių lizdu“. Ant stogo ir išorinių sienų sumontuotos saulės baterijos, kurių surenkamos energijos, konstruktorių paskaičiavimais, užteks apšviesti patį stadioną bei tiekti elektros energiją artimiausiems pastatams.
 
Nacionalinį Pekino plaukiojimo centrą projektuoja Australų kompanijos „PTW“ architektai, objektą vadinantys „Vandens kubu“. Ir iš tikrųjų pastatas, kuriame vyks pagrindinės olimpinių varžybų vandens rungtys, primena gigantišką akvariumą. Jo sienos pastatytos naudojant unikalią technologiją iš specialios, į jūros putą panašios, pusiau permatomos medžiagos, todėl jos primena gigantiškus vandens burbulus.

Olimpinio komplekso statybos pradėtos 2005 m., o baigti statyti pastatą reikalaujama jau kitais metais. Tokie griežti terminai užsibrėžti siekiant, jog liktų 12 mėnesių olimpinės arenos bei kitų komplekso statinių sutvarkymui. Norint suspėti laiku objektai nenutrūkstamai statomi 16 valandų per parą, 7 dienas per savaitę, o vienu metu darbuojasi daugiau nei 4 500 žmonių.
 
Modernių technologijų duoklė ekologijai
Kinijai priklausanti sala Chong ming dao – trečia pagal dydį po Taivano ir Hainan − tapo ekologinių miestų statybų, taikant pačias moderniausias technologijas, bandymų vieta. Pelkėtoje 86 km² ploto vietovėje planuojama pastatyti gyvenamuosius kvartalus 50 tūkst. gyventojų. Pagal autorių projektą, dėka kompleksinės sistemos šildymo bei elektros tiekimo, miestas galės egzistuoti visiškai autonomiškai. Atsinaujinančių energijos resursų naudojimas bei visiškai perdirbamos atliekos, leidžia sumažinti kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą, dirvą bei vandenį iki nulio. Toks ambicingas projektas, be abejo, reikalaus nemažų investicijų, tačiau jo šalininkai įsitikinę, kad jis turėtų atsipirkti itin greitai. Pradiniame etape Šanchajaus, šalia kurio ir yra šis miestas, valdžia ruošiasi įsteigti specialų fondą ir surinkti ne mažiau 2 mlrd. JAV dolerių. Jei viskas klostytis sėkmingai − pirmieji ekologiškai švaraus miesto statybų rezultatai bus pristatyti tarptautinėje parodoje vyksiančioje 2010 m. Šanchajuje.
 
Tomas Lapinskas