Nėra lietuvio, nesvajojančio apie nuosavą pakrantę, o šią vasarą žadami rekordiniai karščiai vandens pakrantėms suteikia dar daugiau svarbos. Vis dėlto ribota pakrančių pasiūla ir kasmet kylančios kai...
Nėra lietuvio, nesvajojančio apie nuosavą pakrantę, o šią vasarą žadami rekordiniai karščiai vandens pakrantėms suteikia dar daugiau svarbos. Vis dėlto ribota pakrančių pasiūla ir kasmet kylančios kainos verčia ieškoti alternatyvų. Specialistai tikina, kad konservatyviems lietuviams dar reikės laiko suvokti, kad dirbtiniai vandens telkiniai – kūdros ir tvenkiniai – gali tapti ne tik puikia natūralių vandens telkinių pamaina, bet ir protinga finansine investicija.
„Žinoma, dirbtinumas niekada nepakeis natūralumo, tačiau šiuo metu žemės sklypas su priklausančia pakrante vidutiniškai 10 kartų viršija sklypo vaizdingoje vietovėje kainą. Net ir mokant už profesionalią pagalbą, žemės sklypas su iškastu ir sutvarkytu tvenkiniu, kurio dydis apie 50 arų, nesiekia žemės sklypo su pakrante kainos. Be to, kokybiškai įrengtas tvenkinys ne tik gerokai padidina žemės sklypo patrauklumą ir vertę rinkoje, bet ir suteikia žymiai didesnę veiksmų laisvę. Susikūrus vandens telkinį galima be apribojimų prie pat kranto statyti statinius, veisti žuvis, žvejoti, reguliuoti augmeniją. Tuo tarpu ežerų ir upių pakrančių savininkams specialių leidimų prireiks viskam - nuo statybų iki krūmų genėjimo ar pakrantės tvarkymo“, - teigia nekilnojamojo turto projektų vystymo kompanijos „City Estate“ generalinis direktorius Žygimantas Talaikis.
Pasak Ž. Talaikio, kol kas sunkiausia sunaikinti tarp lietuvių labai gają tvenkinio ar kūdros sąsają su stovinčiu vandeniu, užžėlusia ir ne itin malonų kvapą skleidžiančia vandens bala. Tačiau gerai atlikus parengiamuosius darbus ir prižiūrint tvenkinį to niekada neatsitiks.
Vandens telkinį nuosavybės teisėmis priklausančiame sklype gali įsirengti kiekvienas žemės savininkas. Aplinkosaugos dokumentuose numatyta, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimas gali būti laikomas nesudėtinga statyba, jei kasama iki 3 arų ploto kūdra. Ją nuosavoje žemėje būtų galima įsirengti be jokių leidimų. Tačiau net ir įsirengiant mažą kūdrą, rekomenduojama apsilankyti pas savivaldybės pareigūną, atsakingą už melioracijos ūkį. Jis garantuos, kad numatytoje kūdros vietoje nėra drenažo linijų. Jeigu gilinant kūdros duobę drenažas būtų pažeistas, tektų jį ne tik remontuoti, bet ir sumokėti baudą. Jei planuojama kasti didesnį nei 3 arų tvenkinį, būtinas su savivaldybe ir aplinkos apsaugos institucija suderintas leidimas.
UAB „VŽV kasyba“, teikiančios tvenkinių kasimo paslaugas, direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Bagdonas pataria, kad bet kokius kūdros kasybos darbus reikia pradėti nuo grunto bei vandens lygio tyrimų. „Šie tyrimai kainuoja apie 300 litų, tačiau jie suteikia garantiją, kad tvenkinys bus pilnas vandens ir vanduo jame nebus stovintis, o gyvas ir cirkuliuojantis. Tvenkinys paprastai vandens prisipildo dėl gruntinio vandens gyslos ar šaltinio. Šių vandens šaltinių tėkmę, esant jiems toliau nuo suplanuotos tvenkinio vietos, galima nukreipti tiek žemės paviršiumi, tiek po žeme. Įrengus tvenkinį su natūralia vandens cirkuliacija išvengsite tikimybės, kad stovintis vanduo po 5 metų pradės gesti“, - teigia V. Bagdonas.
Jei nėra galimybės išnaudoti šaltinių ar vandens gyslų, galima efektyviai rinkti kritulių vandeni ir jį nukreipti į tvenkinį. Apskaičiuota, kad vien nuo namo stogo per metus galima surinkti ir į kūdrą nukreipti apie 30-40 kubinių metrų vandens. „Tokį vandenį verčiau išleisti ne į telkinį, o šalia jo, kad kūdrą jis pasiektų gerdamasis per pakrantės gruntą. Vis dėlto sulaikyti kūdroje viso vandens nepavyks – nereikėtų pamiršti, kad per vasarą bet kuris vandens telkinys, kurio nepapildo nuolatinė tėkmė, neteks tiek vandens, kad jo lygis sumažės apie pusę metro“, - primena „VŽV kasyba“ direktoriaus pavaduotojas.
Specialaus dėmesio reikalauja tvenkinio dugno paruošimas. Kasant kūdrą ar valant teritoriją tvenkiniui, būtina iškasti durpes. Jei durpių sluoksnis bus užlietas vandeniu, po kelerių metų durpės ims kilti į paviršių, vanduo taps tamsus ir drumstas. Taip pat negalima užlieti žemės ploto, kuriame likę medžiai, krūmai, šakos ar kelmai. Augmenijos liekanos pūva, naudodamos vandenyje esantį deguonį, todėl teks dažniau valyti telkinį. Maudymosi vieta turi būti užpilta žvyro ir smėlio sluoksniu, o pakrantėse būtina pasėti mažiausiai metro pločio apsauginę žolės juostą. Žolė atliks ir sanitarinį vaidmenį – į kūdrą patenkantis lietaus vanduo apsivalys, nesuplauks jo nešami teršalai.
Tvenkinio kaina priklauso nuo tvenkinio dydžio, žemės sklypo, tvenkinio vietos. Taip pat kaina kinta, jeigu yra papildomai pagal specialistų rekomendacijas tvarkomas tvenkinio dugnas, tvenkinio šlaitai, augalija, veisiamos žuvys. Tvenkinių kasimo specialistai UAB „VŽV kasyba“ kaip orientacinę tvenkinio kainą nurodo 1000 - 1500 litų už arą. Į šią kainą įskaičiuojamas tvenkinio iškasimas ir pakrančių suformavimas. Vienas didžiausių pastaruoju metru bendrovės šioje srityje įgyvendintų projektų – 36 arų tvenkinio iškasimas ir suformavimas naujos kartos vienkiemių tipo sodybų kaime „VIP kaimas“, kurį vysto UAB „City Estate“.
Naudinga informacija
Sklypų kainų palyginimas. Trakų rajone sklypas su pakrante vidutiniškai kainuoja 10 000 - 30 000 Lt už 1 arą, sklypas vaizdingoje vietoje - vidutiniškai 1 500- 3 000 Lt už 1 arą. Molėtų rajone sklypo su pakrante aras vidutiniškai kainuos nuo 5 000-10 000 Lt, sklypas vaizdingoje vietoje – nuo 700 iki 1500 Lt už arą.
Natūralių vandens pakrančių apsauga. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų dydis skiriasi nuo 200 iki 500 m. Griežčiausi reikalavimai numatyti pakrantės apsaugos juostos teritorijai (apsaugos juostos dalis prie pat vandens), kurių dydžiai yra nuo 2,5 m. iki 25 m. Zonų plotis skiriasi priklausomai nuo vandens telkinio (upė, ežeras, tvenkinys) ir jų kranto reljefo. Draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).
Dirbtinių vandens telkinių pakrančių apsauga. Tvenkiniai, kurių dydis neviršija 50 arų, pakrantės neturi vandens apsaugos juostų. 10 m apsaugos juosta turi tik tvenkiniai ar kūdros viršijančios 50 arų dydį.