Nuo 2005 m. Vilniuje veikiančios UAB „Dotra“ specialistai įmonės gyvavimą skaičiuoja pagal įgyvendintų projektų skaičių. Tai pavyksta dėl to, kad įmonėje dirba daug patyrusių specialistų, ne tik puikiai išmanančių savo sritį, bet besitobulinančių, besilankančių populiariausiose pasaulinėse parodose. Įmonė gali pasigirti ne tik kvalifikuotais specialistais, patraukliomis kainomis, bet ir labai plačia paslaugų įvairove: kuria individualių ir komercinių patalpų vidų, projektuoja ir tvarko aplinką, užsiima apželdinimo darbais, teikia floristikos paslaugas, dekoruoja vidų bei išorę, kuria regimas reklamas, teikia konsultacijas vidaus ir aplinkos tvarkymo klausimais. Bendrovė taip pat pasiruošusi padėti įgyvendinti ir netradicinius projektus. Kaip antai, šiuo metu dirbama su UAB „Baltijos filmų paslaugos“, Lietuvoje filmuojančia Holivudo vaidybinį filmą „Iššūkis“. Kadangi filmo veiksmas vykstamiške, „Dotros“ užduotis – įrengti filmavimoaikšteles bei prižiūrėti, kad per filmavimą nebūtų nuniokota gamta, o esant reikalui ją atkurti. Apie bendrovės veiklą ir teikiamas paslaugas pasakoja komercijos direktorė Rita Jonušienė ir agronomė Jolanta Jasevičienė.

Kada tinkamiausias laikas rūpintis apželdinimo projektu?

R. Jonušienė: Jei nenorite darbų atlikti paskubomis, apželdinimo projektą geriausia užsisakyti tada, kai namas dar statomas, norint, kad harmoningai susijungtų vidaus ir išorės elementai, patartina žinoti, kokiomis apdailos medžiagomis jis bus dekoruojamas. Tuomet ir reikėtų rengti apželdinimo projektą, kurį įgyvendinti bus galima tam tikrais etapais, neskubant, nes gana dažnai pasitaiko, kad žmonės, pasistatę namus, nebeturi lėšų. Svarbiausia nekelti sąmyšio! Skubėjimas ir žinių stoka geruoju nesibaigs. Buvo atsitikimų, kai žmonės, patys pradėję painius ir netvarkingus apželdinimo darbus, kreipėsi pagalbos, nes nebežinojo, ką daryti toliau. Geriausia turėti parengtą projektą ir tada žiūrėti, kiek ir ką šiuo metu galima įgyvendinti.

Kokius darbus reikėtų atlikti pirmiausia?

R. Jonušienė: Užbaigus statybas, pradedamas planuoti sklypas. Turi būti įrengta lietaus surinkimo sistema, pagal gruntą žiūrima, ar reikia drenažo. Po to vykdomos kasybos: išvedžiojami laidai sklypo apšvietimui ir įrengiama laistymo sistema. Pirmiausia reikia atlikti visus inžinerinius darbus, kad vėliau, pasėjus veją, nebereikėtų jos ardyti ar kasinėti. Galutinį darbą, juodžemio pylimą, mes atliekame tada, kai viskas padaryta: visiškai baigta namo apdaila, sudėtos trinkelės. Skubėti tikrai nereikia. 

J. Jasevičienė: Vejos sėjimo darbai pradedami nuo tinkamo dirvos paruošimo. Geriausias laikas žemę paruošti vejai − nuo ankstyvo pavasario iki birželio vidurio. Žemės paruošimo darbai gali užsitęsti ir iki rugpjūčio vidurio ar net rugsėjo. Nuo ankstyvo pavasario iki birželio vidurio sėjama veja. Tačiau, kaip ir atliekant bet kuriuos darbus, būtina atsižvelgti į oro sąlygas.

Ar visuomet užsakovo norai dera su jūsų žiniomis?

R. Jonušienė: Mes glaudžiai bendradarbiaujame su architektais. Suprojektavę namą, aplinkos tvarkymo darbus jie perduoda mums. Nepriekaištingas namo ir aplinkos suderinimas – tai mūsų darbas. Jei sklype auga seni medžiai, užsakovams rekomenduojame išsaugoti juos, o patys savo projektus stengiamės derinti prie jų. Tačiau pasitaiko ir tokių kuriozų, kai pušyne esančiame sklype užsigeidžiama prie aplinkos visai nederančių krioklių arba, atvirkščiai, molingame dirvožemyje pageidauja pušų, kurios paprasčiausiai negali augti tokioje vietoje. Pasirinkimas turi atitikti esamą aplinką.

Mes visuomet atsižvelgiame į užsakovo pageidavimus, bet juos stengiamės derinti su savo patirtimi ir žiniomis, o prireikus visuomet ieškome kompromiso. Kad galėtume vieni kitus geriau suprasti, mūsų įmonėje dirbanti architektė parengia ne tik patį aplinkos projektą, bet ir pateikia kelis regimus sprendimus, kad užsakovas aiškiai matytų, kas jam patinka labiau. Pirminiuose variantuose nurodomos tik išankstinės augalų spalvos, rūšys, formos ir aukščiai, o tik po to, jei žmogų toks projektas tikrai tenkina, tiksliname jį. Tuomet sudaromas konkrečių augalų sąrašas, kuriame nurodomi augalų pavadinimai, spalvos, formos, aukščiai ir kt. Be to, atsižvelgiant į sklypo paskirtį, pastatų stilių, naudojimosi intensyvumą ir žmogaus finansinesgalimybes,skaičiuojama, kokių ir kiek prireiks trinkelių bei kokia bus laistymo sistema. Kadangi laistymo sistema − sudėtingas mechanizmas (galima pasirinkti vejos laistymo sistemą ar purškiamąjį laistymą augalams), konkretus sprendimas vėliau turės didelės įtakos vejos ir kitų augalų būklei bei priežiūros darbų krūviui. Atsižvelgiant į tam tikrų zonų paskirtį ir estetinį vaizdą, sukuriamas sklypo apšvietimo projektas. Pagal tam tikrą funkciją parenkami skirtingos paskirties šviestuvai: apšviečiantys takelius ar išryškinantys augalų lapiją ir t. t. Parenkamos ir tvoros. Visi šie kiemo elementai derinami prie namo.

Kokios jūsų projektų įgyvendinimo ribos?

R. Jonušienė: Mes įgyvendiname projektą nuo A iki Z. Viską darome dėl užsakovų, kurių dauguma − gaunantys vidutines ir didesnes pajamas, užsiimantys savo darbais ar verslu. Todėl dažniausiai jie ieško įmonės, kuri įgyvendintų viską. Jei atsiranda darbų, kurių mes patys dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalime atlikti, tuomet kreipiamės į savo užsakovus, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujame (kalvius ar medžio apdirbėjus). Kartais pasitaiko, kad užsakovas kai kurias medžiagas ar augalus turi pats, tuomet mes viską sujungiame.

Pasitaiko tokių situacijų, kai žmogus turi jau paruoštą projektą, ir mums tenka jį įgyvendinti. Žmonės randa įmonę, užsiimančią tik aplinkos projektavimu, ir galvoja, kad to pakanka. Tačiau tai tik bereikalingas pinigų švaistymas, nes projektavimas bei įgyvendinimas kainuos visuomet mažiau. Nebent namus projektavęs architektas jau būna parengęs trinkelių išdėstymo planą, apšvietimą (be žaliosios dalies). Įgyvendinę projektą, dažniausiai jo nepaleidžiame, nes daugelis žmonių pageidauja, kad mes ir prižiūrėtume namus. Taip pat yra užsakovų, gyvenančių kitoje šalyje, o Lietuvoje turinčių sodybą, į kurią sugrįžę visuomet nori rasti gražią ir tvarkingą aplinką.

Ar šiuolaikiniai želdynai ne pernelyg nutolę nuo natūralios aplinkos?

J. Jasevičienė: Šiuo metu galima išskirti du apželdinimo tipus: tradicinį ir modernų. Pastebime, kad pastaruoju metu stiprėja natūralios gamtos poreikis. Žmonės vis labiau derinasi prie esamos aplinkos: buvo keli pageidavimai, kad pievoje žydėtų pienės; vis dažniau įprastinės trinkelės keičiamos natūraliu akmenų grindiniu ar medinėmis trinkelėmis.

Kokios augalų grupės vyrauja lietuvių aplinkoje?

J. Jasevičienė: Atvežtiniai augalai sunkiau prisitaiko mūsų aplinkoje. Todėl juos reikia labiau prižiūrėti, skiepyti. Tačiau tai žmonėms patinka – neįprastos formos ar spalvos abejingų nepalieka. Pavyzdžiui, vietoj tradicinio didžiulio serbentų krūmo ant stiebo gali augti miniatiūrinis medelis, neįprastos formos lazdynų ar agrastų krūmas. Tai gražu, populiaru, originalu ir šiuolaikiška.

Šiuo metu, kai žemės kaina vis auga, pastebima nedidelių sklypelių kryptis. Todėl norima ir glaudesnių augalų. Žmonės vėl pamėgo vaismedžių sodus, kurie buvo jau beveik išnykę. Visai neseniai niekam nieko nereikėjo, o dabar tenka paruošti vis daugiau projektų, kuomet žmonės pageidauja šiek tiek vaismedžių ar krūmų. Tačiau tradicinius vaismedžius keičia naujos rūšys, dėl nedidelio sklypo ploto pasirenkami žemaūgiai vaismedžiai. Skirtingos rūšies augalai užauga 1–1,5 m, gyvena iki 10–15 metų. Žemaūgių obelų galima pasisodinti daugiau nei įprastinių, be to, vaisių gali nusiskinti ir vaikai. Savo užaugintas vaisius ar daržovė yra ne tik maistas, bet ir vaistas.

Lietuvoje dar įprasta tais pačiais puošiniais puošti aplinką metų metus, tačiau pasaulyje kiekvienais metais reikia naujo požiūrio, atsižvelgiant į konkrečių metų simbolius, spalvas ir kryptis. Todėl kiekvienais metais, sausio mėnesį, aplankome Frankfurte vykstančią parodą, kad susipažintume su naujausiomis kitų metų kryptimis. Ateinančiais, žiurkės, metais dekore karaliaus prislopinta auksinė, pilkšvų atspalvių turinti rožinė bei žydra spalvos.