Tobulėjančios saugos sistemos

Mes gyvename apsupti technikos – greta mūsų daugybė įvairios paskirties buitinių prietaisų namuose, „sumaniųjų“ automobilių, įvairios organizacinės biuro technikos, taip pat tik nedaugeliui suvokiamų naujausių ryšio priemonių ir technologijų. Visa čia paminėta technika nuolat bendrauja tarpusavyje, siunčia ir gauna daugybę informacijos, o mes nuolat skendime informacijos vandenyne. Akivaizdu, kad tokie prietaisai nulemia ir kitų šalia esančių sistemų veikimą. Gerai, jei tai netrikdo pagrindinių funkcijų, bet neretai tokia kaimynystė gali sukelti netikėtų ir nemalonių problemų. Jei iškraipomas tik televizijos signalas, tai pajusime tik tam tikrą diskomfortą. O jei bus sutrikdytas normalus saugos sistemos veikimas? Tuomet jau galime patirti ir labai konkrečių materialinių nuostolių. Kitaip sakant, saugos sistemos turi veikti daug patikimiau nei buitinė ar organizacinė technika.

Deja, net ir patys pažangiausi technologiniai laimėjimai šiandien dar negali garantuoti, kad sistemos veiks visiškai patikimai. Reikia kompleksiškesnio požiūrio siekiant užtikrinti, kad sistemos būtų patikimos, – reikėtų nuolat kontroliuoti ir koreguoti, kaip veikia technika. Tai pasiekti galima naudojant naujausias ryšio technologijas.

Kitas gyvybės ir turto saugos proceso dalyvis visuomet yra fizinės saugos tarnyba, kurios pagrindinė funkcija ir yra garantuoti, kad įrengtoji saugos sistema tinkamai veiktų, suveiktų ir laiku praneštų apie bet kokį bandymą nesankcionuotai pažeisti saugomą erdvę. Tačiau šioje vietoje ir gali kilti problemų, sukurtąją sistemą paverčiančių ne itin patikima investicija. Kalbame apie tai, kodėl atsiranda klaidingų pavojaus signalų. Tokių signalų gali kilti dėl pačių įvairiausių priežasčių – netinkamai suprojektuotos sistemos, blogai parinktų detektorių, įrengimo klaidų ir pan. Šiuo atveju padėtį dar galima ištaisyti (susimokant antrą kartą), blogiau būna, kai tokie klaidingi pavojaus signalai saugos tarnybai nuolat siunčiami dėl kitokių, sunkiau nustatomų priežasčių, susijusių su bendra aplinkos situacija ar ryšio problemomis. Kadangi saugos tarnybos nėra labdaros organizacijos, jos gali paprašyti ir susimokėti už tai, kad buvo per dažnai iškviečiamos dėl klaidingų pavojaus signalų. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad Didžiojoje Britanijoje per 2005 m. saugos tarnybos užregistravo per 750 000 iškvietimų, ir tik 3 proc. (apie 22 000) atvejų buvo susiję su realiu pavojumi. Visi kiti registruoti signalai iš tikrųjų buvo klaidingi, į juos nereikėjo reaguoti. Todėl akivaizdu, kad abu proceso dalyviai – tiek saugojamieji, tiek ir saugotojai – yra suinteresuoti, kad būtų kuo patikimiau teikiama paslauga.

Kaip jau minėta anksčiau, šiuolaikinės saugos technologijos dar negali suteikti 100 proc. patikimumo garantijos, todėl „GE Security“, viena iš pasaulinių saugos technologijų lyderių, pasiūlė galimą problemos sprendimo būdą, išnaudojant naujausius ryšio technologijų laimėjimus. Duomenis perduoti mobiliojo ryšio tinklu ar internetu jau seniai nebe naujiena, tačiau perduodamos informacijos kiekis ir sparta iki šiol nebuvo pakankami, kad šiais ryšio kanalais būtų galima naudotis saugos sistemose, kur greitis ir patikimumas yra itin svarbūs. Saugos tarnybų veiklos efektyvumas tiesiogiai susijęs su gaunamos informacijos patikimumu (žr. ankstesnę statistinę analizę), todėl bet koks papildomas gaunamo pavojaus signalo patvirtinimas didina bendrą veiklos patikimumą ir efektyvumą.

„GE Security“ sukūrė ir rinkai pasiūlė naują unikalų sprendimą − pavojaus signalo saugomame objekte vaizdo patvirtinimą (angl. On-Premise Video Alarm VerificationSolution). Tai keturių skirtingų sprendimų sujungimas į vieną. Prie standartinės patalpų saugos sistemos prijungiama judesio detektoriuje įrengta vaizdo kamera „PIRCAM“, kurios signalą apdoroja specialus mikrovaldiklis „Video IQTM“, galintis patvirtinti, kad kameros nufilmuotamevaizdejudažmogus, ir tokį vaizdo patvirtinimą GPRS ar IP ryšio kanalais nusiųsti saugos tarnybai. Kadangi mikrovaldiklio „Video IQTM“ algoritmas leidžia atpažinti kameros vaizde judantį žmogų, tačiau visai ignoruoja kitokius judančius objektus (naminius gyvūnus, automobilius, saulės blyksnius, vėjo judinamus augalus ir pan.), saugos tarnyba gauna tik patvirtintus pavojaus signalus ir gali greitai ir tinkamai reaguoti. Dėl kitų priežasčių kilęs pavojaus signalas jau nebus siunčiamas į stebėjimo stotį. Tačiau šis sprendimas leidžia gerokai padidinti sistemos galimybes ir išnaudoti vaizdo patvirtinimą kilus, pvz., gaisro pavojui ar nuspaudus užpuolimo mygtuką. Tokiu atveju saugos tarnyba gali iš karto spręsti, kokios pagalbos reikia nelaimės ištiktajam, nes sistema gali nusiųsti ne tik dabar vykstančio veiksmo vaizdą, bet ir prieš pat įvykio pradžią nufilmuotą trumpą epizodą.

Aprašytasis sprendimas kol kas dar yra gana naujas, todėl didžiosiose pasaulio saugos vartotojų rinkose (JAV, Kanados, Vokietijos, Italijos) jis diegiamas kaip bandomasis projektas. Tačiau pirmieji saugos bendrovių vertinimai labai geri, nes rezultatai matomi beveik iš karto, o pačią sistemą įrengti ir prižiūrėti gali beveik visos bendrovės, įrengiančios įvairias saugos sistemas.

Baigiant galima pažymėti, kad šis unikalus sprendimas leis saugos tarnyboms gerokai efektyviau dirbti, o patiems vartotojams garantuos didesnį patikimumą bei santykinai mažesnę paslaugos kainą. Tolesnė perspektyva – vartotojams numatyta ir nuotolinio sistemos valdymo ir stebėjimo galimybė, prisijungus prie interneto ar iš savo mobiliojo telefono.

Dr. Arūnas Kazlauskas

UAB „GE Security Baltic“
Švitrigailos g. 11E–201, LT–03228 Vilnius
Tel.  (8 5) 215 1552
Faks. (8 5) 215 1555
El. paštas [email protected]
Svetainė www.gesecurity.lt