Prie saugos sistemų integracijos eita skirtingais keliais. Dažniausiai gamintojai kaip pagrindu rėmėsi patekimo kontrolės sistema – prie jos nesunku prijungti vaizdo stebėjimo sistemos sudedamąsias dalis ar iš dalies perimti kai kurias patalpų apsaugos sistemos funkcijas. Tačiau tokiu pagrindu sukurta integruota sistema turi trūkumų – čia kitos apsaugos sistemos naudojamos tik kaip pagalbinė priemonė patekimo kontrolės funkcijoms vykdyti, nėra duomenų keitimosi tarp atskirų jos dalių. O esminis trūkumas tas, kad patekimo kontrolės pagrindu sukurtos integruotos sistemos dažniausiai netenkina pagrindinių apsaugos sistemoms keliamų reikalavimų, nes jos sukurtos sistemos vartotojams, o ne apsaugos funkcijoms valdyti ir kontroliuoti.

Kiti gamintojai pasirinko kitokį sprendimo būdą. Tai apsaugos nuo įsilaužimų sistemos pagrindu sukurtos integruotos sistemos. Tokioms sistemoms suteikiant daugiau galimybių, jose buvo įdiegtos ir patekimo valdymo funkcijos, susijusios su apsaugos sistemos vartotojų poreikiais. Šiuo atveju abi sistemos dalys susietos funkcijomis ir tarpusavyje keičiasi informacija, o pačios sistemos veikimas nepriklauso nuo vartotojų skaičiaus, tipo ar jų teisių.

Šie sistemų integracijos būdai kurį laiką konkuravo, tačiau galų gale pranašesnės pasirodė apsaugos nuo įsilaužimo pagrindu sukurtos sistemos. Šiandien integruotų saugos sistemų rinkoje vyrauja būtent tokio tipo sistemos, gaminamos ir žinomų bendrovių, tokių kaip „GE Security“, „Bosch“, „Honeywell“, „Siemens“, „Schneider Electric“, ir mažiau žinomų gamintojų, dažnai lengviau galinčių pritaikyti savo sprendimus konkretiems užsakovo pageidavimams. Tačiau rinkoje nestinga ir kitą sprendimo būdą pasirinkusių gamintojų produktų, bet jų galimybės nėra didelės, o tokie sprendimai dažniau pritaikomi specifiniams ribotiems užsakovų poreikiams.

Praktika – efektyvu ir finansiškai naudinga

Mažiems butams ar biurams integruoti apsaugos sprendimai dažniausiai netaikomi ar net negali būti taikomi, nes tai nėra pigus malonumas, o siūlomų gausių funkcinių galimybių nėra kaip ir kur realizuoti. Sujungtos saugos sistemos naudojamos ir geriausiai pasiteisina dideliuose objektuose – prekybos ar verslo centruose, tinkliniuose verslo dariniuose, tokiuose kaip degalinių ar nedidelių parduotuvių tinklai, valstybinėse įstaigose, įsikūrusiose teritoriškai atskirtuose padaliniuose, medicinos ir akademinėse švietimo įstaigose, finansinėse institucijose, kariniuose objektuose ir pan. Saugos sistemos sudedamųjų dalių integravimas leidžia sukurti vientisą sistemą visuose to paties užsakovo objektuose, nors juos ir skiria atstumas. Šiuo atveju visuose nutolusiuose padaliniuose galima įgyvendinti tą patį tipinį saugos sprendimą, vėliau visas vietines saugos sistemas sujungiant į vieną bendrą sistemą, valdomą iš vieno stebėjimo centro. Diegiant tokią teritoriškai išplitusią sistemą sukuriama vientisa duomenų bazė, kurioje saugoma informacija apie visas sistemos sudedamąsias dalis, visus sistemos vartotojus ir įvykius. Tokia duomenų bazė leidžia visiškai valdyti padėtį, susieti atskiras sistemos dalis, kurti vartotojų posistemes, lanksčiai kontroliuoti vartotojų duomenis ir su jais susietus parametrus.

Bendra integruota saugos sistema ypač naudinga labai didelėse verslo struktūrose, tokiose kaip verslo ar prekybos centrai, kur didelį plotą dalijasi daug skirtingų vartotojų. Jei kiekvienas vartotojas saugos sistemas įsirengs pagal savo galimybes ir išmanymą, atsiras didelė tikimybė, kad tokių mažų sistemų gausa ims viena kitai trukdyti, nes visoms joms vienu metu reikėtų daug ryšio sąnaudų savo būsenai į centrinį stebėjimo pultą perduoti. Nors šiandien galima naudotis įvairiais ryšio kanalais, eteris vis tiek užteršiamas, atsiranda ryšio problemų, tad galimi klaidingi pavojaus signalai ar tikrų pavojaus signalų neperdavimo į stebėjimo pultą atvejai. Šiuo atžvilgiu integruota sistema ne tik techniškai efektyvesnė, bet ir pranašesnė finansiškai–vartotojui tenkantis mokestis už naudojimąsi tokia vientisa sistema nėra didesnis nei autonominės sistemos atveju, o galimybių ir paslaugų galima gauti daug daugiau, įskaitant apsaugą nuo gaisro ir vaizdo stebėjimo paslaugas (jų ypač reikia prekybos vietose). Be to, pačiam nereikia rūpintis sistemos įrengimu ir priežiūra. Tai dar vienas labai svarbus veiksnys, nes atskirai veikiančias saugos sistemų sudedamąsias dalis dažniausiai prižiūri skirtingos įmonės ar tarnybos. Įvykus incidentui ar sugedus, vartotojui tenka pačiam spręsti, kur kreiptis. Tai mažina saugos efektyvumą – ne ten pranešus apie įvykį prarandama laiko. Ir pati problemų sprendimų procedūra nėra greita ar efektyvi, ypač jei gedimas kompleksinis ir sprendimą turi priimti ne viena, bet kelios priežiūros tarnybos. O naudojantis integruotos apsaugos sistemos paslaugomis, visas techninio aptarnavimo problemas sprendžia sistemos administratorius ar operatorius.

Dar vienas integruotos sistemos pranašumas – patogi vartotojo sąsaja. Kaip sakoma, viskas viename – visų integruotos sistemos sudedamųjų dalių stebėjimas ir valdymas iš vienos darbo vietos. Atsižvelgiant į tai, ką sistema fiksuoja–gaisrą,judėjimąsaugomosepatalpose – sistemos operatorius gali imtis reikiamų veiksmų, t. y. iškviesti reikiamą tarnybą. Gavus signalą iš autonomiškai veikiančios sistemos, saugos tarnybos ekipažas visų pirma turi vykti į objektą, kad išsiaiškintų, kas vyksta, o tik tada priimti tinkamą sprendimą. Savaime suprantama, taip gaištamas brangus laikas – kuo ilgiau delsiama, tuo didesnių nuostolių galima patirti. Integruotos sistemos leidžia programuoti pačią sistemą ir su ja susijusias kitas pastatų gyvybinę veiklą užtikrinančias sistemas – pavyzdžiui, kilus gaisrui, ji išjungs vėdinimo įrenginius, taip pristabdydama ugnies plitimą, atidarys visas duris žmonėms evakuotis skirtuose keliuose ir pan. Gaisro atveju greita reakcija ypač svarbi.

Saugos sistemų komponavimas pagal pastatų tipus, paskirtį ar kitas ypatybes – susitarimo reikalas. Kompromisai negalimi tik parenkant ir įrengiant priešgaisrines apsaugos sistemas – jų naudojimą griežtai reglamentuoja įstatymai ir taisyklės. O apsaugos nuo įsilaužimų ar patekimo kontrolės sistemų sudėtingumą ir apimtis lemia konkretaus objekto paskirtis, jo svarba, užsakovo reikalavimai ir kiti panašūs veiksniai. Tas pats pasakytina ir apie vaizdo stebėjimo sistemos sudėtingumą bei apimtis. Tačiau apsaugos nuo įsilaužimų, patekimo valdymo, vaizdo stebėjimo ir priešgaisrinės apsaugos sistemų sujungimas į vieną struktūrinį darinį suteikia galimybę lanksčiai derinti sudedamąsias dalis nedidinant bendrų sistemų įrengimo išlaidų.

Ateitis – daugiafunkcė vaizdo stebėjimo kamera

Akivaizdu, kad techninė pažanga vyksta ne tik sistemų, bet ir atskirų prietaisų funkcijų integravimo kryptimi. Saugos sistemose naudojami prietaisai – judesio ir priešgaisriniai detektoriai, vaizdo kameros, patekimo sistemos elementai – nuolat tobulinami, diegiamos naujos funkcijos, didinančios veikimo patikimumą ir mažinančios klaidingų pavojaus signalų tikimybę. Taip pat pastebima funkcijų sinergijos tame pačiame prietaise tendencija, t. y. skirtingus jutiklius viename prietaise stengiamasi integruoti pamažu. Jau dabar galima teigti, kad toks daugiafunkcis detekcijos prietaisas bus sukurtas vaizdo stebėjimo kameros pagrindu – ji atliks ne tik tiesioginę vaizdo stebėjimo ir saugojimo funkciją, bet ir veiks kaip judesio ar gaisro metu pasirodančių dūmų ir temperatūros pokyčius fiksuojantisdetektorius.Pirmieji veikiantys tokie prietaisai jau sukurti, tačiau laukia dar ilgas tobulinimo kelias, kol šios naujos technologijos taps tokios pat patikimos kaip dabartiniai atskirai veikiantys detektoriai.

Kitas tokių tendencijų atsiradimo aspektas – duomenų perdavimo skaitmenizavimas. Naujos informacinės technologijos sudarė galimybę perduoti daug didesnius informacijos srautus tais pačiais ryšio kanalais. Kuo toliau, tuo efektyvesnis tampa ir integruotų saugos sistemų duomenų perdavimas, o sparta ir kokybė čia ypač svarbu.

Dr. Arūnas Kazlauskas