Inžinerinių ir elektroninių sistemų diegimo klausimai

Šiuolaikiniame pastate diegiama daug sudėtingų šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, apsaugos, apšvietimo ir kitokių sistemų. Vyraujant taupymo režimui, naujose statybose dažnai diegiamos tik būtinosios ir reglamentuojamosios (pavyzdžiui, gaisro saugos, šildymo ar vėdinimo) sistemos. Manoma, kad kitų sistemų įrengimą galima atidėti vėlesniam laikui – pastatui pradėjus funkcionuoti neva aiškesni bus poreikiai. Tačiau baigtame ir ypač jau naudojamame pastate tokio pobūdžio darbai sukelia ne tik nepatogumų. Brangsta instaliacijos darbai, dažnai reikia ardyti inžinerinius kanalus, pertvaras, naujai atlikti apdailos darbus. Skirtingu metu įdiegtų sistemų valdymas sunkiai suderinamas. Tai gali lemti sistemos valdymo nepatogumus, dalinį ar neteisingą atskirų sistemų naudojimą.

Optimalių sprendimų paieškos

Vartotojui nelengva orientuotis informacinių technologijų gausoje. Todėl planuojant statybas verta kreiptis į šios srities specialistus. Jie gali ne tik suprojektuoti pageidaujamas sistemas, bet ir nustatyti esamų, rekonstrukcijos reikalaujančių, sistemų problemas, rekomenduoti optimalius, ekonominiais skaičiavimais paremtus sprendimus, išanalizuoti investicijų pagrįstumą. Bendraujant su specialistu labai svarbu įvardyti numatomo pastato veiklos specifiką,galimusveiklos pakitimus. Taip bus sutaupyta laiko, pinigų bei užtikrinta sklandi sistemų veikla net keičiant pastato veiklos pobūdį. Vienu metu ir apgalvotai įdiegtų inžinerinių ir elektroninių sistemų valdymas bus paprastesnis ir efektyvesnis.

Inžinerinių ir elektroninių sistemų grupės

Inžinerines ir elektronines sistemas, dar vadinamas „silpnosiomis srovėmis“, galima suskirstyti į kelias grupes.

Pastatų automatikos ir valdymo sistemų pagrindinis tikslas – eksploatacinių išlaidų taupymas ir komforto sukūrimas. Šiuolaikiniuose pastatuose, diegiant gausybę inžinerinių sistemų (gesinimo, apšvietimo, šildymo, šaldymo, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, įeigos kontrolė, vaizdo stebėjimas) kyla sistemingo ir integruoto valdymo poreikis. Įjungus signalizaciją, automatiškai sumažinamas šildymas ar išjungiamas oro kondicionavimas, pagal apšviestumo lygį reguliuojamos žaliuzės ir dirbtinis apšvietimas, užtikrinamas elektros energijos tiekimas ir laiku pateikiamas pranešimas apie gedimo vietą ir priežastį. Asmeniui išėjus, patalpoje išjungiamas dirbtinis apšvietimas, prognozuojami galimi sistemos gedimai, sukuriamos skirtingos teisės naudotis sistema – tai tik keletas pastato automatikos ir valdymo pavyzdžių. Ne tik pastatas, bet ir jo šeimininkai yra skirtingi, todėl sistemos retai gali būti tipinės. Jos turi optimaliai atitikti poreikius, bet kartu turėti plėtimo galimybę. Juk tiek vartotojas, tiek eksploatacijos sąlygos gali kisti.

Apsaugos ir kontrolės sistemos skirtos netekimų prevencijai. Nuo šių sistemų kokybės priklauso tiek materialaus, tiek ir informacinio turto saugumas. Teritorijos apsauga gali būti užtikrinta įdiegus perimetro bei įeigos kontrolę. Perimetro apsaugos sistema fiksuojanepageidaujamus patekimus į teritoriją, o įeigos kontrolė gali ne tik fiksuotipatekimus, bet ir padėti organizuojant darbo režimų kontrolę ir apskaitą. Naudojant šias abi darniai veikiančias sistemas galima organizuoti darbuotojų, lankytojų, transporto priemonių, krovinių judėjimą. Apsaugos sistemų grupei priskirtina ir gaisrinės signalizacijos įranga – jutikliai, sistemos kontrolė bei valdymas. Svarbi apsaugos dalis – vaizdo stebėjimas. Vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos ten, kur reikalinga vaizdinė kontrolės informacija. Jei tokia informacija nereikalinga, apsauga gali būti užtikrinta paprastesnėmis priemonėmis – judesio, smūgio davikliais ir panašia įranga. Šios sistemos gali būti derinamos.

Duomenų perdavimo sąvoka apima balso ir vaizdo informacijos apdorojimą, paskirstymą ir transportavimą. Duomenų perdavimo sistemos įdiegimas suprantamas kaip vietinių vielinių ir bevielių tinklų įrengimas, toliau esančių objektų tinklų sujungimas, informacijos apsauga.

Telekomunikacijos sistema turi optimaliai atitikti įmonės poreikius, turi būti įvertinta investicijų grąža. Sprendžiant, kokių telekomunikacinių paslaugų reikia, padės specialistas. Tačiau reikia nepamiršti, kad telekomunikacijos jau seniai suprantamos daug plačiau, nei „turėti telefoną“. Tai – žinybinis (vidinis) telefoninis ryšys ir telefonų stotys. Pastarosios ne tik užtikrina sklandų vidaus ir išorės ryšį, bet ir apdoroja, paruošia, paskirsto visus gaunamus skambučius. Telefoninis ryšys nebeatsiejamas ir nuo balso pašto, naktinio darbo režimo, įvairių pranešimų sistemų. Sparti informacinių technologijų plėtra dabar jau leidžia skambučius perduoti naudojant kompiuterinį tinklą ir IP (Internet Protocol) kanalus. Tai labai sumažina naudojimo sąnaudas. Pagalbos tarnybų darbas sunkiai įsivaizduojamas be balso duomenų saugojimo įrangos. Skirtingai nuo rašytinės informacijos, balso duomenų išsaugojimas yra daug sudėtingesnis, tam reikia sudėtingos įrangos.

Tai tėra dalis galimų inžinerinių ir elektroninių sistemų. Lieka neapžvelgti infrastruktūrinių, įgarsinimo, konferencijų, nepertraukiamo elektros maitinimo, gaisro gesinimo ir daugybė kitų sistemų. Tai tik įrodo, kokie platūs ir klaidūs nagrinėjamų sistemų įtakos ir galimybių laukai.

Dėmesio verti klausimai

Kaip jau minėta anksčiau, dažnai planuojant statybas apie „silpnųjų srovių“ sistemas užmirštama, tai atidedama vėlesniam laikui ar neskiriama pakankamo dėmesio. Apžvelgus įvairias inžinerinių sistemų galimybes aiškėja, kad neverta jų savarankiškai studijuoti – tam yra specialistai. Tačiau kai kuriuos dalykus reikia turėti omenyje. Pastato inžinerines sistemas reikia projektuoti lygiagrečiai su architektūrine bei konstrukcine projekto dalimi. „Silpnosios srovės“ – lygiavertė projekto dalis kaip ir šildymas, vandentiekis ar konstrukcijos. Todėl vykdant projekto pakitimus reikia nepamiršti ir aptariamosios projekto dalies, lygiai kaip konstruktorius yra informuojamas apie architektūrinių sprendimų kaitą. Inžinerinių ir elektroninių sistemų specialistai turi būti informuoti ir apie specifiniusbūsimo pastato ypatumus, tokius kaip planuojamas pastato eksploatacijos laikas – juk jei po dvejų ar trejų metų pastatas bus griaunamas, tai turi atsispindėti ir projektiniuose sprendimuose (parenkant medžiagas pagal jų ilgaamžiškumą). Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad šildymo ar vėdinimo sistema ir jų valdymas yra skirtingų specialistų darbo baras. Lygiai kaip ir telekomunikacinės sistemos įdiegimas nėra tiesiogiai susijęs su telekomunikacines paslaugas tiekiančiu operatoriumi. Pastebėtina, kad nagrinėjama tema yra aktuali ne tik stambiems verslo ar prekybos centrams, bet ir smulkiems biurams ar butams. Juk kompiuterinė ar telefoninė įranga jau seniai įprasti dalykai ne tik nedideliame biure, bet ir bute. Žinoma, jei toks objektas neturi išskirtinių eksploatacijos bruožų, neverta kreiptis į sudėtingas sistemas siūlančias bendroves. Čia gali pakakti ir profesionalaus elektriko ar telekomunikacijų instaliavimo meistro konsultacijų ir rekomendacijų. Tačiau planuodami stambaus objekto statybą nepamirškite, kad aptariamos sistemos nėra vienadienės. Atidžiai pasirinkite specialistus, įvertinkite jų atliktus darbus. Vargu ar verta tokiose situacijose remtis dažna konkursų praktika, kai laimi pigiausias. Juk neretai mažiausiai sumokėjusiam netrukus tenka mokėti dar kartą ir gerokai daugiau.

Daugumai projektuotojų šie klausimai nėra naujiena, tačiau jei šiuo tekstu užkirsime kelią bent vienai statybų klaidai, tai reikš, jog tikslą pasiekėme.

Ieva Siminonytė-Putriuvienė
Liutauras Nekrošius

2005 m. Pavasaris