Darbo saugumas – galimybės ir ypatumai

Pastaruoju metu Lietuvoje suintensyvėjus statyboms padaugėjo ir skaudžių nelaimingų atsitikimų darbe. Tad apie galimybę jų išvengti, taip pat apie Lietuvoje ir Europos Sąjungoje keliamus reikalavimus asmeninėms apsaugos priemonėms kalbamės su nepriklausomu verslo konsultantu ne maisto prekių ženklinimo ir sertifikavimo klausimais Ramūnu Paškevičiumi ir asmenines apsaugos priemones tiekiančios UAB „Sabelijos prekyba“ direktore Dale Egle Šatkauskiene.

Kas atsakingas už darbuotojo saugumą?

D. E. Šatkauskienė. Svarbu žinoti, kad už saugumą ir tinkamą aplinką darbe atsakingas darbdavys, nes nelaimingo atsitikimo atveju būtent įmonės vadovas, priėmęs į darbą darbuotoją, turi prisiimti visą atsakomybę.

R. Paškevičius. Lietuva priklauso bendrajai ES prekių rinkai ir mūsų šalyje jau nuo 1999 metų galioja bendrojo pobūdžio ES direktyvų reglamentas. Todėl pas mus, kaip ir visoje ES, jei nelaimingo atsitikimo metu nebuvo naudotos reikalavimus atitinkančios asmeninės apsaugos priemonės (toliau − AAP), atsakomybė tenka darbdaviui.

Kokie yra esminiai skirtumai tarp ES AAP ir daugeliui buvusių įprastų tarybinių AAP?

R. Paškevičius. Pagrindinis skirtumas − ES taikomų reikalavimų asmens apsaugos priemonėms pragmatiškumas. Kiekviena čia sukurta apsaugos priemonė daug geriau saugo nuo konkretaus pavojaus, šios priemonės tikslingesnės nei atitinkančios sovietinį GOST standartą. Be to, dabar, skirtingai nei anksčiau, išskirtinis dėmesys kreipiamas į AAP ergonomiškumą. Visos priemonės suskirstytos į tris apsaugos lygius ir skirtos apsaugai nuo konkrečių pavojų. Svarbiausia tai, kad reikia rinktis tik tokią apsaugą, kurios tikrai reikia, nes kuo didesnė apsauga, kuo universalesnė priemonė, tuo sunkiau su ja dirbti. Viskas orientuojama taip, kad darbuotojui būtų patogu.

Pripratusiems prie senųjų apsaugos priemonių dar sunku patikėti, kad, pavyzdžiui, suvirintojo darbo drabužiai gali būti patogūs ir lankstūs. Pagrindinis rusiškų ir europinių apsaugos priemonių skirtumas tas, kad pastarųjų funkcionalumas ir patogumas suderintas su sauga, kuri lemia ir didesnį darbo našumą.

Kaip klasifikuojamos AAP ir kokiose įmonėse jos aktualios?

R. Paškevičius. AAP yra trijų kategorijų. Pirmosios kategorijos priemonės saugo nuo mažiausių pavojų. Ši kategorija taikoma bene visiems darbo rūbams bei tokioms priemonėms kaip daržininkų pirštinės ar akiniai nuo saulės. Trečiosios kategorijos AAP – tai priemonės, saugančios nuo mirtino pavojaus. Tai yra bet kokia kvėpavimo, kritimo iš aukštai apsauga, taip pat priemonės, saugančios nuo ekstremalaus karščio arba šalčio, elektros poveikio ir katastrofų atveju nuo jonizuojančios spinduliuotės bei panašių dalykų. Visos likusios AAP priskiriamos antrajai kategorijai. Tai yra didžiausia AAP dalis, sauganti nuo tokių sužalojimų ir nelaimių, po kurių žmogus išgyvena. Antrajai kategorijai priskiriami šalmai, apsauginiai batai ir kt.

D. E. Šatkauskienė. Galima sakyti, kad nėra tokios įmonės, kurios darbuotojams nereikėtų AAP. Šių prekių paklausa rinkoje nuolat auga. Pramonės, statybos įmonėse naudojami apsauginiai diržai, šalmai, specialūs batai, veido, galvos apsauga, taip pat apsauga nuo triukšmo ir kenksmingo oro, siuvamos specialios uniformos ir daugybė kitų priemonių. Be to, mūsų specialistai teikia konsultacijas įmonėms renkantis tai, ko iš tikrųjų reikia atitinkamoje darbo vietoje.

Kokie kriterijai yra svarbiausi renkantis AAP?

D. E. Šatkauskienė. Pagrindinis kriterijus − prekės patikimumas, t. y. kiek ji atitinka deklaruojamas ypatybes. ES reikalavimus atitinkančios apsaugos priemonės užtikrina tą apsaugą, kurios tikimasi. Šios AAP galbūt ir nėra pačios pigiausios, bet už atitinkamą kainą gaunamas ir atitinkamas kokybės rodiklis. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į ergonomiškumą ir patogumą. Šios ypatybės irgi yra vienas iš pagrindinių ES reikalavimų, taikomų AAP. Pavyzdžiui, darbuotojas, avintis paprastus, pigius batus, dienos pabaigoje jausis pavargęs, o avėdamas specializuotą, kokybišką avalynę jis darbingas bei žvalus jausis net ir darbo dienos pabaigoje. Konkurencinėje aplinkoje laimi ir darbdavys, nes didėja darbo našumas, ir darbuotojas, kadangi auga jo pasitenkinimas.

R. Paškevičius. Kiekvienas gaminys turi atitikti vadinamųjų darniųjų standartų reikalavimus. Jei gaminys atitinka visų jam keliamų darniųjų standartų reikalavimus, jis laikomas atitinkančiu privalomuosius reikalavimus ir yra ženklinamas ženklu „CE“. Tokiu ženklu gamintojas patvirtina, kad gaminys atitinka šiuos reikalavimus. Ženklu „CE“ pažymėti gaminiai rodo, kad gamintojas surinkęs visą gaminio techninę dokumentaciją, paruošęs techninę bylą, naudojimo instrukcijas, atlikęs gaminiui įvertinti reikalingą procedūrą.

D. E. Šatkauskienė. Gera, patogi ir kokybiška AAP yra ir papildoma motyvacinė priemonė darbuotojui. Dabar, kai nemažai darbuotojų migruoja ir iš Lietuvos, ir iš vienos įmonės į kitą, saugi darbo aplinka ir patogūs darbo drabužiai rodo rūpinimąsi darbuotoju. Be to, geros AAP kelia darbo našumą ir kokybę bei motyvuoja darbuotoją eiti dirbti būtent į tą įmonę, kurioje jis jausis saugus ir galės patogiai dirbti.

Kokių garantijų suteikia AAP taikymas?

D. E. Šatkauskienė. Visos AAP tam tikra prasme yra vienkartinės. Kadangi pagrindinė AAP paskirtis apsaugoti žmogų, visos jos galioja iki pirmo nelaimingo atsitikimo.

Po bet kokio išorinio, net ir nematomo pažeidimo prekė yra netinkama naudoti.

Kalbant apie prekės patvarumą, jaučiamas pačių darbdavių supratimas, kad tai priklauso nuo darbo aplinkos ir sąlygų, darbuotojo požiūrio į jam skirtą daiktą. Vienaip darbo batai laikys nešiojami kontoroje, kitaip statybų aikštelėje, dar kitaip metalo pjovimo ceche. Vis dėlto svarbiausia AAP funkcija – apsaugoti žmogų.

R. Paškevičius. Lietuvoje šiuo klausimu yra tam tikrų nesusipratimų. 1998 metais išleistame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakyme buvo numatyta, kad ant kiekvienos AAP privaloma parašyti tinkamumo terminą, kuris turi būti suprantamas kaip galiojimo laikas. Tai buvo klaidinga nuostata. Tam tikrų prekių, pavyzdžiui, kvėpavimo filtrų, šalmų (dėl plastiko senėjimo) ir pan., galima nustatyti tik sandėliavimo laiką. Tačiau iš esmės visos tokios prekės galioja iki pirmo sugadinimo, pirmo smūgio.

Kitas labai svarbus aspektas − naudojimo instrukcijos. Jose turi būti pateikta visa informacija, kaip naudotis produktu. Jei naudotojas neperskaito instrukcijos ir priemonę naudoja netaisyklingai, nelaimės atveju kaltas lieka jis pats. Instrukcijoms taikomas reikalavimas – jos turi būti parašytos tos šalies, kurioje gaminys bus naudojamas, valstybine kalba ir, norint išvengti nesusipratimų, anglų kalba. Tokios naudojimo instrukcijos išaiškina gaminio apsaugos kategoriją, jo naudojimo sritis, būdus, taip pat nusako jam taikytiną priežiūrą. Naudojimo instrukcijų reikalavimų laikymasis labai svarbus asmens apsaugai užtikrinti.

Ar yra kokių nors neatitikimų ar nesusipratimų Lietuvoje AAP taikant ES standartus?

R. Paškevičius. Pirmą kartą išleidus įsaką dėl AAP taikymo, viskas, kas naudojama darbe, buvo įvardyta kaip AAP. Ne kiekvienas darbo rūbas kartu yra ir apsaugos priemonė. Apsauginiais laikomi tik tie drabužiai, kurie saugo nuo konkrečių pavojų – suvirintojų apranga, profesionalūs drabužiai, skirti dirbti šaltyje, su cheminėmis medžiagomis ar saugantys nuo radiacijos. Prie staklių dirbančios moters skarelei tikrai netaikomi jokie standartai, todėl negalima darbo drabužių painioti su apsaugos drabužiais.

Kitas neatitikimas – jau minėtas galiojimo termino reikalavimas, kartais dar pasitaikantis ir rengiant viešuosius pirkimus. Taip pat svarbu nuolat iš AAP pardavėjų reikalauti atitikties dokumentų ir sertifikatų. ES direktyva ir reglamentas aiškiai nusako, kad šiuos dokumentus turi turėti gamintojas, į kurį nelaimės atveju ir yra kreipiamasi. Antra vertus, gamintojo sąvoka ES yra kiek kitokia – juo laikomas ir gaminio importuotojas iš ne Bendrijos šalių, todėl tokiu atveju jis privalo prisiimti visus gamintojui taikomus įsipareigojimus.

Ar AAP taikomi standartai dažnai keičiasi?

R. Paškevičius. Žinoma, taip. Kai, naudojant standartizuotą gaminį, įvyksta nelaimingų atsitikimų, reaguojama labai aktyviai. Nors deklaruojama, kad standartai nėra privalomi ir savanoriškai taikomi darbo rinkoje, vis dėlto gaminys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jei atitinka standartus. Jeigu gamintojas yra sukūręs gaminį, neatitinkantį standartų, bet nori jį naudoti kaip AAP, jis turi įrodyti, kad gaminys saugus. Taip palikta galimybė nuolat tobulinti AAP ir tuo europietiški gaminiai labai skiriasi nuo atitinkančių GOST standartus.

Dėkoju už pokalbį.

Elena Nekrošienė