Asmeninės apsaugos priemonės ir jų naujovės Lietuvoje

Ne paslaptis, kad, iš Lietuvos išvykus ne vienai dešimčiai tūkstančių darbingo amžiaus žmonių, gerų, profesionalių darbuotojų vis sunkiau rasti. O radus juos, dar reikia išlaikyti darbo vietoje, motyvuoti nekeisti darbovietės. Darbuotojo motyvacija susijusi su keliais pagrindiniais veiksniais. Ir vienas iš jų gali būti įvardytas kaip saugios darbo sąlygos, ypač tose srityse, kur dirbti palyginti pavojinga, pavyzdžiui, statybų aikštelėse ar medžio apdirbimo įmonėse. Tačiau sukurti kuo saugesnes darbo sąlygas – tai ne tik didinti darbuotojo motyvaciją. Sukurti saugias darbo sąlygas šiais laikais yra būtina sąlyga, norint dirbti efektyviai ir produktyviai, sukurti gerą vardą ir pasiekti optimalių rezultatų.

Apie visa tai ir pirmiausia apie naujausias asmenines darbuotojo apsaugos priemones (toliau – AAP) kalbamės su Ryčiu Šatkausku, UAB „Sabelijos prekyba“ Plėtros departamento direktoriumi, ir su Ramūnu Paškevičiumi, IĮ „Baltoji knyga“, teikiančios konsultacijas ne maisto prekių ženklinimo ir sertifikavimo,cheminiųproduktųklasifikavimoirkt.klausimais,direktoriumi.

Gal daugiau papasakotumėte apie atskiras AAP srities naujoves, kurios galėtų būti įdomios Lietuvos darbo rinkoje?

R. Š.: Kadangi šiuo metu viena sparčiausiai besiplėtojančių sričių Lietuvoje – statybos, norėčiau pradėti būtent nuo AAP naujovių statybininkams. Visą dieną dirbant stovint labai svarbu batai, kurie turi būti ne tik patogūs, tvirti, bet ir apsaugoti nuo galimų traumų. Anksčiau naudotus švediškus kareiviškus batus dabar galima pakeisti ypač lengvais ir tvirtais kevlariniais batais. Kevlaras – tai labai plonas sintetinis pluoštas, atsparus pjovimams, dūriams ir smūgiams, anksčiau naudotas kosmonautų; iš jo gaminamos neperšaunamos liemenės. Bato pade įklota priekį sutvirtinanti kevlarinė juostelė atstoja metalinę plokštelę – tokių batų nepradursi, neperpjausi, bet jie daug lengvesni ir labai patogūs. </DIV>

Panašios naujienos ir guminių batų lentynose – anksčiau visų dėvėti batai buvo gaminami iš paprasto PVC, jie buvo sunkūs, lengvai įplėšiami ir neatsparūs šalčiui. Dabar guminiai batai gaminami iš poliuretano – jie penkis kartus lengvesni, atsparūs plyšimui ir gali būti dėvimi iki -30 °C temperatūros.

Vis daugiau darbdavių ir darbuotojų supranta, kad šalmas yra būtina priemonė. Šalmas turi būti dėvimas tam, kad užkritus daiktui amortizuotų smūgį, apsaugotų nuo smegenų sutrenkimo ar kitų padarinių. Gaminami specialūs šalmai ir kitos priemonės, saugančios ne tik nuo smūgių, bet ir nuo elektros srovės.

Norėčiau atkreipti dėmesį ir į kritimo saugos priemones (KSP). Dar prieš keletą metų tikrai kokybiškos KSP buvo naudojamos tik profesionalų, o eiliniai statybininkai apsiribodavo elementariomis ir ne visada saugiomis priemonėmis, tokiomis kaip ant juosmens dėvimas diržas ir virvė. Tačiau juk praktinės naudos iš tokio diržo – jokios; ja neva „apsisaugojęs“ žmogus iš tiesų dėl laisvo kritimo tiesiog perlūžtų pusiau. Dabar, jei yra pavojaus kristi laisvai, naudojami specialūs diržai.

R. P.: Akcentuoti reikia ir tai, kad pagal Europos Sąjungos standartus AAP srityje svarbiausia atsižvelgti į ergonomiką, t. y. kad AAP būtų kuo patogesnės, kad su jomis būtų lengva judėti, dirbti, kvėpuoti ir pan. Pagrindinius reikalavimus AAP nustato bendri ES darnieji standartai, tačiau bendro AAP kokybės standarto nėra, darbdaviai nėra įpareigoti įsigyti tik kokybiškas apsaugos priemones. Todėl ir džiugu, kad auga ir darbdavių, ir darbuotojų sąmoningumas, ir kad jie renkasi brangesnes ir patvaresnes, bet daug kokybiškesnes AAP. </DIV>

Minėjote, kad Lietuvoje laikomasi ES bendrų darniųjų standartų. O kokius dar svarbesnius įstatymus, direktyvas galėtumėte paminėti?

R. P.: Svarbiausia galbūt, kad pernai Lietuvoje įsigaliojo griežtesni vadinamosios ATEX (pranc. ATmosphere EXplosive – sprogiosios atmosferos) direktyvos reikalavimai. Tai reiškia, kad darbo vietose prie potencialiai sprogiųjų atmosferų, pavyzdžiui, degalinėse, naudojama tik itin griežtai patikrinta įranga. Taikomi ir specialūs reikalavimai aprangai – ji turi nesielektrinti, nes sprogimą gali sukelti ant įsielektrinusios medžiagos atsiradusi kibirkštis. </DIV>

O kokios naujienos kvėpavimo takų apsaugos priemonių (KTAP) srityje?

R. Š.: Svarbiausia, kad pastarųjų priemonių pradėjo reikalauti patys dirbantieji, vadinasi, jie tapo sąmoningesni, labiau išprusę, vertina savo sveikatą. O juk anksčiau vyravo požiūris, kad respiratoriai ir kitos KTAP trukdo dirbti, yra labai nepatogūs, buvo paprasčiausiai apsieinama be jokios apsaugos. Dabar darbuotojai suvokia, kuo rizikuoja, ir rūpinasi savimi. Kita vertus, technologijos taip pat labai patobulėjusios, šiuolaikinės KTAP daug lengvesnės, patogesnės, oda po jomis mažiau prakaituoja. </DIV>

R. P.: Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad KTAP, kaip ir kitos priemonės, skiriamos į kelias kategorijas pagal rizikos laipsnį, todėl perkant jas, reikia tiksliai žinoti, nuo ko ir kaip turi būti saugomasi. Per žemos kategorijos priemonės bus neefektyvios, kaip, beje, ir per aukštos – kuo didesnė apsauga, tuo nepatogiau naudojama ir brangiau kainuojanti priemonė.</DIV>

Kokias dar naujoves, tendencijas pastebėtumėte?

R. Š.: Viena įdomiausių naujienų, tikrai verta įvairių statybų sričių darbuotojų dėmesio, – vienkartiniai darbo kostiumai statybose − tai specialūs kombinezonai, skirti vienai darbo dienai. </DIV>

Ar tai naujiena Lietuvoje, ar visame pasaulyje?

R. Š.: Tik Lietuvoje, Vakarų šalyse tokie kostiumai naudojami jau seniai, nes yra labai praktiški. Įsivaizduokite dažytoją, šlifuotoją ar statybininką – juk po vienos darbo dienos visi jo drabužiai jau nešvarūs, o kasdien skalbti būtų neracionalu. Kita vertus, juk ne visi dažai lengvai išvalomi. Vienkartiniai drabužiai, dėvimi ant įprastų drabužių, išsprendžia šią problemą, apsaugo ir drabužius, ir odą ar plaukus nuo teršalų. Beje, vienkartiniai drabužiai nebūtinai turi būti dėvimi tik vieną dieną – kiek laiko juos darbininkas dėvės, priklausys nuo konkrečių aplinkybių.</DIV>

Minėtina ir tai, kad tokie vienkartiniai drabužiai gali būti naudojami ir kaip specialios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, saugoti nuo ugnies, drėgmės ar cheminių medžiagų poveikio. Visi vienkartiniai kostiumai gaminami iš patentuotų, klijuotų, o ne austinių medžiagų, panaudojus paprasčiausiai išmetami.

Ačiū už pokalbį.

Vitalija Pilipauskaitė

UAB „Sabelijos prekyba“

2007 m. Pavasaris

</DIV>

Kategorija: Kita