Žalias vejos kilimėlis

Dotnuva nuo seno garsėja sėklininkystės tradicijomis. Čia buvo įkurtos pirmosios selekcijos ir sėklų tyrimo stotys, iš čia kokybiškos naujausių veislių sėklos pasiekdavo kiekvieną Lietuvos ūkį. Todėl nenuostabu, kad 1996 m. įsteigta UAB „Dotnuvos projektai“ kaip pagrindines veiklos krytis pasirinko lauko augalų sėklininkystę ir prekybą nauja bei naudota Vakarų Europoje pagaminta žemės ūkio technika. Šios įmonės specialistai, sudarantys populiarius žolių mišinius, tinkamiausius auginti mūsų klimato sąlygomis, pataria, kaip suformuoti ir prižiūrėti naują veją.

Grunto paruošimas

Gruntas ruošiamas pašalinant akmenis ir šiukšles iš būsimosios pievelės ploto. Kuo tinkamiau paruošta dirva, tuo geresnė išauga pievelė. Jei dirva sunki, į ją rekomenduojama pridėti šiek tiek smėlio, jei lengva ar smėlinga – nemažą kiekį durpių, kurios dirvai suteiks reikiamą konsistenciją, neleis jai išdžiūti, užtikrins, kad čia išsilaikys maisto medžiagos.

Atliekant grunto lyginimo darbus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad viršutinio nebūtų pašalintas per didelis dirvos sluoksnis.

Dirva sukasama ir paruošiama vejai sėti. Žemė voluojama, grėbstoma arba plūkiama ir grėbstoma tol, kol dirva tampa vientisa. Galiausiai į dirvą įmaišoma specialių trąšų, skirtų dirvai tręšti prieš sėją, ir žemė dar kartą sugrėbstoma.

Kada sėti?

„DLF Trifolium“ žolės sėklų mišiniai gali būti sėjami bet kuriuo metu – nuo ankstyvo pavasario iki ankstyvo rudens, užtikrinant, kad sausringuoju laikotarpiu dirva bus nuolat drėkinama purkštuvu, kol žolė visiškai subręs (paaugs iki 5 cm aukščio).

Kaip sėti?

Kad pievelė tinkamai formuotųsi, rekomenduojama 100 m² skirti 3–4 kg sėklų. Norint tinkamai pasėti, visą reikiamą plotą ir atitinkamą sėklų kiekį reikia padalyti į mažesnes dalis. Pusė vienai ploto daliai skirtų sėklų sėjama iš kairės į dešinę, pusė – skersai užsėtosios dalies. Taip užtikrinama, kad sėklos visame plote bus paskirstytos vienodai. Tada sėklas reikia įterpti į dirvą metaliniu grėbliu.

Dirvos tręšimas

Keletą dienų prieš sėją arba tą pačią dieną dirva tręšiama specialiomis trąšomis. Vėliau pievelė turi būti tręšiama bent po vieną kartą ankstyvą pavasarį, vasaros viduryje ir paskutinį kartą – rudenį. Ankstyvą pavasarį ir vasaros viduryje barstomose trąšose turi būti pakankamai azoto, užtikrinančio žolės augimą ir spalvą. Rudenį azoto reikia mažiau, tačiau trąšose turėtų būti didesnė kalio karbonato, skatinančio šaknų augimą bei atsparumą šalčiui, drėgmės trūkumui ir ligoms, koncentracija.

Pievelės pjovimas

Pirmą kartą pjaunama 6–8 cm aukščio pievelė. Pjaunama iš lėto, po truputį nuleidžiant pjaunamuosius ašmenis, siekiant išlaikyti idealų – 3–3,5 cm – nupjautos žolės aukštį. Pievelė pjaunama reguliariai, tačiau kiekvieną kartą reikia stengtis nenušienauti daugiau kaip vieno trečdalio naujai užaugusios žolės. Pjaunant pievelę paskutiniuosius keletą kartų (rudenį), pjaunamieji ašmenys pamažu keliami aukščiau. Tai atlikti rekomenduojama ir sausringaisiais vasaros laikotarpiais. Jei pievelė dažnai pjaunama, nupjautą žolę galima palikti ir nesugrėbtą. Keletą kartų taip nupjovus pievelę, žolę siūloma pašalinti ir naudoti kompostui ar mulčiui gaminti.

Laistymas

Tiek naujai suformuotas, tiek ir senas pieveles sausringuoju laikotarpiu būtina laistyti. Planuojant naują pievelę, turi būti užtikrinama, kad ji bus tinkamai laistymą purkštuvu: laistoma tiek, kad vanduo pasiektų šaknis, t. y. vieno liejimo metu vanduo turi įsigerti į dirvą maždaug 3–4 cm, tai apsaugo giliau dirvoje esančias augalų šaknis.

Grėbstymas

Grėbstymas – palyginti ne toks svarbus, tačiau sudėtingas pievelės priežiūros etapas. Paprastai grėbstoma vieną kartą per metus – pavasarį. Grėbstyti naudojama specialiai pavasario darbams skirta grėbstyklė, o ne įprastas daržo grėblys.

Grėbstant iš vejos šalinama nudžiūvusi žolė, trukdanti tinkamai nutekėti vandeniui ir stabdanti žolės augimą. Sugrėbsčius į žolės kupstelius lengviau patenka oras, skatinamas naujų daigų formavimasis. Grėbstant pakeliamos ir vijoklinės piktžolės – jos taip paruošiamos nupjauti.

Smaigstymas

Smaigstoma gali būti tik vieną kartą per metus, siekiant atnaujinti pievelę arba tada, kai į dirvą prastai susigeria vanduo ar ji pernelyg suslėgta. Pievelę rekomenduojama smaigstyti rudenį. Smaigstyti galima paprastomis daržo šakėmis, specialiomis akėčiomis ar profesionaliomis smaigstymo mašinomis, labai palengvinančiomis darbą.

Smaigstant žolės šaknys aprūpinamos oru, pagerinamas vandens nutekėjimas, skatinamas naujų šaknų formavimasis, o vasarą pievelė tampa atsparesnė sausrai.

Viršutinio sluoksnio užpylimas

Norint suformuoti aukščiausios kokybės pievelę, kasmet pavasarį ar rudenį reikia užpilti naują 3–5 mm viršutinį sluoksnį (geriausia tai atlikti susmaigsčius pievelę). Užpilamasis mišinys paprastai ruošiamas iš durpių, priemolio ir smėlio. Šiuo mišiniu išlyginami susidarę nedideli nelygumai ir pamažu gerinamas viršutinis dirvos sluoksnis. Užpylus viršutinį sluoksnį, skatinamas naujų daigų formavimasis ir krūmijimasis, todėl žolė tampa tankesnė.

Esamos pievelės gerinimas papildomai užsėjant

Esama pievelė gali būti pagerinta ją papildomai užsėjant. Naujai sužėlusi žolė, turėdama geresnę šaknų sistemą, sausringaisiais laikotarpiais ilgiau išlaiko žalią spalvą negu sena veja. Kadangi tokia veja tankesnė, mažiau želia piktžolės.

Žolė gali būti papildomai užsėjama pavasarį ir ankstyvą rudenį. Pirmasis žingsnis norint papildomai užsėti žolę – kiek galima trumpiau nupjauti pievelę. Pjauti geriausia tada, kai pievelė sausa. Prieš pjaunant nuo paviršiaus reikia pašalinti šiukšles.

Vėliau pievelė išgrėbstoma akėčių pavidalo grėbstykle, pašalinant nudžiūvusios žolės bei šieno sluoksnį. Šis procesas vadinamas purenimu, jį lengviau atlikti naudojantis specialiu padargu. Išpurenti reikia suslėgtą žemę. Purenant šakėmis pievelę galima smaigstyti iki 15 cm gylio. Didesnė pievelė gali būti purenama ir specialiu padargu.

Svarbu pasirinkti tinkamą žolės sėklų mišinį. Jis turi būti tos pačios rūšies, kaip ir pagrindinė veja, kitaip žolė vizualiai skirsis. Sumaišytos sėklos sėjamos rankomis ar mašina. Sėklos dalijamos į dvi dalis, viena sėjama viena kryptimi, kita – jai priešinga. Prieš sėjant sėklas galima sumaišyti su smėliu, taip užtikrinama, kad sėklos pasiskirstys vienodai. Sėjama santykiu – 2,5 kg sėklų 100 m2 dirvos. Tikslingiausia sėti po lietaus ar prieš tai gerai palaisčius dirvą.

Po sėjos pievelė turi būti tręšiama kokybiškomis vejoms skirtomis trąšomis (kurioms būdinga didelė azoto koncentracija – pavasarį, maža – rudenį).

Vėliau veja užpilama 3–5 mm smėlio, durpių ir priemolio mišinio sluoksniu, kurio sudedamųjų dalių proporcijos priklauso nuo dirvos tipo. Tada žolė suželia tankiau ir užpildomi nedideli paviršiaus nelygumai. Užsėtas plotas išgrėbstomas, kad sėklos gautų pakankamai drėgmės ir užpiltasis sluoksnis susilygintų su žole. Tai gerina sėklų dygimą.

Kai žolė paauga iki 5–8 cm aukščio, ją galima pirmą kartą trumpai nupjauti. Pjaunama iš lėto, nuosekliai žemiau leidžiant pjaunamuosius ašmenis, išlaikant idealų – 3–3,5 cm – nupjautos žolės aukštį. Pjauti reikia reguliariai, tačiau stengiantis nenušienauti daugiau kaip vieno trečdalio naujai išaugusios žolės.

UAB „Dotnuvos projektai“
Parko g. 6, LT-58351 Akademija, Kėdainių r.
Tel.  (8 347) 37030
Mob. 8 698 18872
El. paštas [email protected]
Svetainė www.dotpro.lt