Neseniai Egipto archeologai aptiko prieš daugiau nei du šimtmečius prarastą piramidę, kurios amžius siekia apie 4 tūkst. metų. 1842 m. žymus vokiečių archeologas, lingvistas bei egiptologas Karlas Ric...
Neseniai Egipto archeologai aptiko prieš daugiau nei du šimtmečius prarastą piramidę, kurios amžius siekia apie 4 tūkst. metų.
1842 m. žymus vokiečių archeologas, lingvistas bei egiptologas Karlas Richardas Lepsijus paskelbė apie savo atradimą. Sakaros nekropolyje, esančio apie 30 km nuo Kairo. Kasinėjimų metu K. R. Lepsijus aptiko vadinamąją „begalvę piramidę“, tačiau tuomet ji nepasirodė kažkuo ypatinga ir archeologas kaip ir visiems kitiems radiniams suteikė jai tik eilės numerį – „radinys Nr. 29“. Tačiau vėliau ją dėl to, kad buvo išlikę tik pamatai nuspręsta pervadinti „begalve piramide“. Savo užrašuose jis išsamiai aprašė piramidę ir pažymėjo, kad yra išlikę tik piramidės pamatai. Vėliau ją užpustė smėlis ir archeologams ilgai nesisekė surasti prarastosios piramidės.
„Nuo pat K. R. Lepsijaus laikų niekas daugiau nieko nežinojo nei apie piramidės konstrukciją, nei apie tai kur jos ieškoti“, – pasakojo Egipto paveldo tarybos (Supreme Council of Antiquities) generalinis direktorius Zahis Hawassas. Todėl, kuomet jo vadovaujami archeologai pradėjo „begalvės piramidės“ paieškas, patys nežinojo, ko ir kur ieškoti. Manyta, kad piramidė galėjo būti pasislėpusi net aštuonių metrų gylyje. Nežiūrint to, Z. Hawasso vadovaujamai archeologų komandai vis tik pavyko aptikti piramidės įėjimą ir jos pamatus. Kokia šio statinio griuvimo priežastis vis dar lieka paslaptimi.
Be to, nebuvo ir jokių aiškių nuorodų kuriam faraonui ji galėjo priklausyti ši konstrukcija. Tačiau susumavę radinius archeologai iškėlė dvi hipotezes. Pagal pirmąją – piramidė galėjo būti pastatyta vadinamosios Vidurinės karalystės laikotarpyje, apie 1975–1640 m. per. Kr. Antrosios hipotezės šalininkai mano, jog ši piramidė priklauso Senosios karalystės laikotarpiui ir galėjo būti pastatyta 2575–2150 m. pr. Kr.. Išstudijavę piramidės projektavimo ypatybes, mokslininkai išsiaiškino, kad viduje nebuvo labirintų sistemos, būdingos Vidurinės karalystės laikotarpiui, todėl pirmoji hipotezė vėliau atmesta. Be to, pastato vidaus dekoras itin kuklus: nėra nei tapybos, nei išraižytų hieroglifų (net nėra parašyta faraono vardo), o pastatyta ji iš raudonojo granito. Visa tai būdingi Senosios karalystės laikotarpio tokio tipo statinių bruožai. Dar viena aplinkybė, bylojanti tokio datavimo teisingumą, piramidės viduje esanti kamera, kurioje kadaise buvo sarkofagas, pagaminta iš juodojo skalūno – medžiagos, itin populiarios tuo laikotarpiu.
Galiausiai, ši piramidė labai primena pirmojo Senosios karalystės, VI dinastijos faraono Teti, valdžiausio 2355–2343 m. pr. Kr., piramidę.
Atsižvelgę į kai kurias kitas kapavietės ypatybes, mokslininkai pranešė, esą yra įsitikinę, jog piramidė priklausė V dinastijos faraonui Menkauhorui, apie kurio kapavietę iki šiol nieko nebuvo žinoma. Šis faraonas Egiptą valdė tik aštuonerius metus (2421–2413 m. pr. Kr.).
Be to, ta pati archeologų grupė netoli Anubio šventyklos komplekso aptiko vadinamosios „Sfinksų alėjos“ dalį. Spėjama, kad ši alėja vedė į požeminę galeriją, kur dideliuose granitiniuose sarkofaguose buvo laidojami balzamuoti buliai, garbinti senovės Egipto sostinėje Memfyje.
Nors mokslininkai Egiptą tyrinėja jau maždaug 200 metų, Z. Hawassas, Egipto paveldo tarybos vadovas, mano, jog šiuo metu aptikta tik trečdalis Sakaros turtų. „Mes nežinome, kokie turtai slepiasi po Egipto smėliu, – teigė jis. – Esu įsitikinęs, kad mūsų laukia galimybės atrasti daugelį kitų piramidžių“.