Dvigubi fasadai − kitokia stiklo estetika

Viduramžiais simbolizavęs šviesą bei dieviškąją paslaptį, stiklas nuo seno masino architektus kaip viena paveikiausių, išraiškingiausių medžiagų. Skaidrumas, nesvarumas, tvirtumas ir visiškas laidumas šviesai − šios stiklo ypatybės suteikė naują impulsą architektų vaizduotei XIX a., o XX a. stiklo ir plieno dangoraižiai tapo įprastu klestinčio miesto atributu. Tačiau per palyginti trumpą laiką, atrodytų, suradę jau visas stiklo kaip vienos pagrindinių architektūrinių medžiagų estetines ypatybes, architektai nenurimsta – nauji sprendimai vis dar teikia vizualių naujovių.

Stiklo kelias

Maždaug prieš 4 tūkst. metų rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje buvo atrastas stiklas. Maždaug dar po pusės tūkstantmečio Egipto amatininkai ištobulino jo gamybos technologijas, o Romos imperijos ekspansija sudarė sąlygas stiklui išplisti visoje Europoje. Tik praėjus 2 tūkst. metų nuo stiklo atradimo, buvo sukurta stiklo pūtimo technologija, leidusi gaminti ploną stiklą. Tada jis pradėtas naudoti pastatų langams dengti – didžiuliai, brangakmenių spalvomis žėrintys gotikinių katedrų vitražai, įkomponuoti tarp pastato griaučius primenančių sienų, buvo pirmasis žingsnis šiuolaikinių stiklinių pastatų estetikos link ir žymėjo konceptualų architektūrinės raiškos lūžį.

Kitas ryškus stiklo naudojimo architektūroje pokytis įvyko XIX a., kai pastatų konstrukcijas imta daryti iš metalo, plieno ar tvirto betono. Industrinė revoliucija bei inžineriniai atradimai sukūrė visai naują pastato tipą, modernus mąstymas diktavo naujus estetinius sprendimus. Atsisakant ankstesniems amžiams būdingo smulkmeniškumo, sentimentalumo, pomėgio skaidyti stiklo plokštumas, imta gaminti bei taikyti to meto akimis ypač didelius stiklo lakštus – iki 1x1,3 m. Oranžerijos, pasažai, didžiulės stiklo stotys ar parodų rūmai – tipiški tų laikų statiniai, iš kurių bene ryškiausias – sero Josepho Paxtono 1851 m. vos per dešimt dienų suprojektuoti Krištolo rūmai Londone, kuriuos statant panaudota daugiau nei 300 tūkst. stiklo lakštų. To laikotarpio metalo, betono ir stiklo technologijos sukūrė naują architektūros estetiką, savotišką etaloną, kurio įtaka juntama net dabar.

Absoliutus dvigubų fasadų skaidrumas ir saulės kontrolė

Pastaraisiais dešimtmečiais architektai, inžinieriai ir gamintojai neretai, siekdami formos grynumo, kuria pastatus, kurių fasadai atrodo kaip vientisa ar minimaliai skaidyta stiklinė „oda“. Tačiau būtent stiklo skaidrumas, taip vertintas viduramžiais, dabar sukelia įvairių sunkumų. Norint patalpas apsaugoti nuo per didelio saulės energijos kiekio, nuo perkaitimo, stiklą tenka tonuoti, o tai lemia veidrodžio efektą. Ant tokio fasado atsispindi aplinka, tačiau „išnyksta“ stiklo medžiagiškumas, pranyksta šviesos ir šešėlių žaismo formuojama tradiciškai suvokiama architektūros raiška. Dvigubas fasadas kompensuoja veidrodžio efektą – pastatas įgauna gylio, atsiskleidžia natūralus stiklo grožis, fasadas išlieka permatomas.

Viena iš geriausių galimybių išlaikyti skaidrų fasado stiklą – įrengti dvigubą fasadą. UAB „Schüco Vilnius“ tokį sprendimą pasiūlė prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ (Vilnius) aukštuminės dalies – biurų pastato – fasadui. Pasirinkti dvigubą fasadą ir taip išspręsti saulės kontrolės, šilumos izoliacijos problemas – vienas labiausiai paplitusių būdų, padedančių išlaikyti stiklą maksimaliai skaidrų. Tokio tipo fasadas sudarytas iš išorinio fasado, vidinio fasado ir menamo trečiojo fasado – tarp išorinio ir vidinio sumontuotų specialių žaliuzių. Fasadinės „Schüco“ žaliuzės yra nuo 50 iki 100 mm pločio. Šiuo atveju naudotos 80 mm pločio žaliuzės, skirtos būtent tokiems fasadams ir saugančios nuo saulės. Šiomis žaliuzėmis reguliuojamas šviesos, saulės energijos, patenkančios į pastatą per vidinį fasadą, laidumas, jomis galima atsitverti nuo vasarą epageidautinų, šilumos efektą sukeliančių spindulių, reguliuoti šviesos kiekį darbo vietoje.

Dvigubi fasadai pagal savo sandarą skiriami į keturis tipus: dėžės – dėžės tipas, dėžės – šachtos tipas, priešais pakabintas fasadas ir dvigubas koridorių sistemos fasadas. Būtent dvigubas koridoriaus tipo fasadas naudotas „Akropolio“ biurų pastate. Šiuo atveju kiekvienas aukštas atskiriamas lengvomis konstrukcijomis, todėl galima efektyviai spręsti garso izoliacijos tarp aukštų problemą, maksimaliai vėdinti dvigubo fasado erdvę. Koridorių sistemos fasado vidinę erdvę, esant palankioms oro sąlygoms, galima naudoti kaip uždarą balkoną ar kaip papildomą koridorių tarp gretimų patalpų.

Natūrali ventiliacija bei vėsinimas

Naujų stiklu dengtų pastatų trūkumas – žmogui tinkamą aplinką pastato viduje išlaikyti gana sunku. Dvigubų fasadų pranašumas – galimybė natūraliai vėsinti bei ventiliuoti patalpas. Priekiniame fasade, kuris yra stabilus,
nejudinamas ir nevarstomas, įmontuojamos horizontalios grotelės orui cirkuliuoti (pastato perdangoje). Grotelės padeda efektyviai ventiliuoti vadinamąją dvigubo fasado erdvę.

Visos vidinės „Akropolio“ biurų pastato konstrukcijos varstomos, tad patalpas galima vėsinti nakties metu. Nors šiuo metu Lietuvoje tai dar gana neįprasta, tokio tipo pastatuose Vakarų Europoje šaldymo sistemų dažnai nebūna. Pastatas vėdinamas ir vėsinamas labai paprastai – vasaros vakarais darbuotojas tiesiog atidaro varstomas arba slankiojamas vidinio fasado dalis. Per naktį pro išoriniame fasade įmontuotas ventiliacijos groteles į vidaus patalpas patenka lauko oras, kuris vėsina pastato konstrukcijas, baldus, įrangą. Ryte į darbą atėjęs žmogus rankiniu ar elektroniniu būdu nuleidžia žaliuzes, esančias dvigubo fasado erdvėje, uždaro varstomas vidinio fasado dalis ir patalpos visą dieną vėsinamos vidaus konstrukcijų, baldų ir daiktų per naktį sukaupta vėsa.

Žinant, kad tokius pastatus reikia vėsinti, kuriant interjerą stengiamasi saugoti natūralų betoninįsienų ir lubų paviršių, jo nedengti apdailos plokštėmis ar dengti minimaliai. Taip sudaromos sąlygos vidaus patalpose geriausiai kaupti nakties vėsą. Vasaros naktį vidutinė lauko temperatūra – apie 18 °C, todėl natūraliai vėsinamose patalpose dieną temperatūra būna normali, apie 20–25 °C. Visa tai priklauso nuo konstrukcijos dvigubo fasado tipo, pastato gylio, ventiliacijos grotelių aukščio, pastate esančių paviršių, vidinio fasado varstymo tipų ir t. t.

Kiti dvigubų fasadų pranašumai

Dvigubi fasadai puikūs ir daugeliu kitų atžvilgių. Pirmiausia jie itin gerai sulaiko garsą, todėl dažnai montuojami pastatuose, esančiuose šalia judrių gatvių. Koridoriaus tipo dvigubas fasadas tinkamas įrengti biurų pastatuose, o gyvenamuosiuose objektuose galimas tik tada, kai išorinis fasadas varstomas. Kita labai svarbi dvigubų fasadų ypatybė – pagrindinė saulės šviesą kontroliuojanti dalis, t. y. žaliuzės, įrengta už išorinio fasado stiklo, todėl maksimaliai apsaugoma nuo galimų kritulių, vėjo. Pučiant net labai stipriam vėjui, nereikia rūpintis žaliuzių saugumu, galvoti, kaip jas pakelti. Vidinis fasadas taip pat apsaugotas nuo kritulių, vėjo ir dulkių. Visi šildymo, šaldymo, vėdinimo, saulės kontrolės klausimai, rengiant dvigubus fasadus, turi būti sprendžiami kompleksiškai. Norint užtikrinti optimalų pastato funkcionavimą bei atsižvelgti į jam keliamus reikalavimus, būtina laiku išanalizuoti, nustatyti galimas problemas ir rasti sprendimus. Taigi dvigubi fasadai ne tik teikia galimybę natūraliai ventiliuoti ir vėsinti biurų patalpas, yra idealus sprendimas triukšmingoje aplinkoje, puikiai išsprendžia saulės kontrolės problemą, bet ir suteikia pastatams tai, ko labiausiai tikimasi iš stiklo, – perregimumą.

UAB „Schüco Vilnius“
Lentvario g. 7, LT–02241, Vilnius
Tel.  (8 5) 268 3230
Faks. (8 5) 264 0609
El. paštas [email protected]
Svetainė www.schueco.lt

2005 m. Ruduo