Pasaulyje vis garsiau kalbama apie efektyvų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, ekologiją ir, žinoma, gyvenimo komfortą. Viena iš tokių galimybių, vienijančių visus minėtus veiksnius, – akumuliacinių katilinių, kurių pagrindą sudaro ketinis kietojo kuro katilas ir akumuliacinė talpa, naudojimas.
Pagal ketinių kietojo kuro katilų pardavimą didžiausios Lietuvoje UAB Efektyvaus šildymo centras direktorius Darius Jurgaitis dalijasi mintimis apie akumuliacinę šildymo sistemą.
Kiek toks sprendimas ekologiškas?
Pamažu vartotojai suvokia, kad reikia naudoti atsinaujinančius išteklius – vandenį, saulės energiją ar medienos atliekas. Katilinės su akumuliacine talpa gali sujungti net kelis energijos šaltinius: kietąjį kurą, saulės energiją, geoterminę energiją, pigesnę naktinę elektros energiją. Ši sistema taip pat labai tinka baseiną turintiems gyventojams – norint prišildyti jį elektra prireikia nemažų lėšų, o kur dar chemija ir kiti dalykai, o naudojant akumuliacinę sistemą išlaidos gerokai sumažėtų, nes galima naudoti saulės energiją, taip pat malkas ar medienos atliekas. Saulės energija daugiausia naudojama ne šildymui, o vandeniui ruošti vasaros ar pereinamuoju laikotarpiu, kai šildymo dar nereikia, o karštas vanduo juk reikalingas nuolat.
Tiesiog paprastai kūrenti kietuoju kuru nepatogu. Prijungtą katilinę su akumuliacine talpa (dydį galima pasirinkti, atsižvelgiant į paskirtį) užtenka kūrenti vieną arba du kartus per keletą dienų. Kuriam laikui išvykus – įsijungs elektra ir sistema funkcionuos toliau. Ji sukonstruota taip, kad optimaliai naudotų visus įjungtus energijos šaltinius.
Akumuliacinei sistemai pritaikant katilus „Viadrus“ su ketiniais šilumokaičiais išnaudojamos tokios jų ypatybės kaip patvarumas, atsparumas blogam kurui ir universalumas.
Bene dešimt metų akumuliacinių katilinių montavimu užsiimančios IĮ „Vandentiekio ir šildymo sistemos“ direktorius Rimantas Stankovskis teigė, jog svarbiausia akumuliacinės katilinės sistemą sukonstruoti taip, kad per minimalų laiką užkrovus kietojo kuro katilą užsikrautų ir akumuliacinė talpa. „Taip sumontavus sistemą, vakare tereikės du ar tris kartus pridėti į katilą malkų ir eiti miegoti. Tai vėlgi priklauso dar ir nuo to, koks pastatas šildomas, kokia lauke temperatūra ir pan. Taip pat labai svarbu tinkamai sureguliuoti sistemą. Yra trys šio reikalo pusės – užsakovas (jo finansinės galimybės); pastatas (jo techniniai duomenys) ir suformuota katilinė. Reikia rasti optimalų sprendimą – skiriant nepernelyg daug lėšų gauti kiek įmanoma daugiau patogumo.“
Specialistas taip pat pabrėžė, kad visų mediena kūrenamų katilų „liga“ − degimo proceso metu pagaminamos dervos, užkemšančios kaminus ir pačius katilus. Naudojant akumuliacines katilines, dervų sėdimas praktiškai sustabdomas. Lietuvoje vidutinė temperatūra apie 0 ºC, vadinasi, katilai veikia ne visu pajėgumu. Pasak R. Stankovskio, kai katilas naudoja tik 20 proc. savo galios, malkos kaista naudodamos labai mažai oro. Dervos tuomet patenka į katilo šilumokaitį, dūmtraukį, ten kaupiasi ir gali užsidegti. Akumuliacinės talpos nuo to apsaugo, nes katilas nuolat dirba visu pajėgumu, o sistema tam tikrą šilumos kiekį reikiamu metu tiekia į pastatą.“
Patogus šildymo būdas
Ne paslaptis, kad tokios katilinės, palyginti su kitomis šildymo sistemomis, gana brangios. Bet jeigu vartotojas neturi laiko sėdėti namuose ir nuolat į katilą krauti malkų, toks sprendimas idealus. Nereikėtų pamiršti, kad tokiai katilinei reikia daugiau vietos, tačiau kartu tai ir daug patogiau. Paprastai kurui pas mus naudojamos malkos, tai reiškia, kad praėjus 2–10 valandų paprastą katilą reikia vėl papildyti, o sumontavus akumuliacinę katilinę kuro vėl papildyti reikės tik po 12–72 valandų. Jeigu bus naudojami kiti energetiniai šaltiniai, jie papildomai užkraus talpą, taigi natūraliai kietojo kuro sąnaudos sumažės.