Architektūrinis akmens paklusnumas

Akmuo statybose naudotas nuo neatmenamų laikų. Pradžioje ši medžiaga vertinta dėl ypatingo tvirtumo bei atsparumo, vėliau jai buvo priskiriamos magiškos galios ir pagaliau pradėtas vertinti akmens grožis.

Dauguma praeities architektūros šedevrų iki mūsų laikų išliko dėl akmens patvarumo. Vis dėlto kietas akmuo įvairiose kultūrose traktuojamas ne kaip kažkas sustingusio, negyvo, bet kaip suteikiantis gyvybę. Pavyzdžiui, graikų mituose žmonės atgijo būtent iš akmenų, kurių primėtė Deukalionas. Ankstyvojoje antikoje netašytas akmuo simbolizavo žmonių pavidalo dievus. Neolito ir vėlesnėse priešistorės kultūrose plačiai paplito statiniai iš ratu sustatytų plokščių akmenų, senovės keltų vadinti kromlechais, kuriems buvo suteikiamos magiškos galios. Megalitinei kultūrai priskiriamiems akmens dariniams skirti akmenys net tuomet dažniausiai buvo gabenami iš tolimų šalių. Todėl nenuostabu, kad ir šiandien patys neįprasčiausi sprendimai atkeliauja iš svetur.

Į naujoves žiūrima nepatikliai

Mūsų šalyje akmuo iki šiol dažniausiai naudotas tik takams grįsti bei tvoroms mūryti, tačiau pastaruoju metu statantieji namus vis dažniau renkasi akmens apdailą. Iš akmens gaminamos palangės, laiptai, židiniai, klojamos grindys, montuojama fasado apdaila, net pradėti dengti stogai. Natūralus akmuo suteikia namui prabangos bei pastovumo.

Reikia paminėti ir tai, jog renkantis statybines medžiagas dažnai apsiribojama vien įprastu skeltu lietuvišku akmeniu, kai planetoje egzistuoja apie 8 000 rūšių akmenų. Statybose dažniausiai naudojamas marmuras, granitas, labradoritas ir smiltainis. Akmens kaina priklauso nuo jo atsparumo, ilgaamžiškumo, abrazyvinių ypatybių bei retumo. Specialistų teigimu, Lietuvos rinkoje naujos statybinės medžiagos, nesvarbu, tai naujos plytos, akmens rūšys ar kitos neįprastos medžiagos, kol nepastatoma keletas objektų, sunkiai prigyja.

Unikali aplinka

UAB „AIP“ specialistų teigimu, plytos bei akmenys į mūsų šalį pradėti importuoti tada, kai buvo pastebėtas šios rūšies statybinių medžiagų trūkumas. Įmonės sėkmė bei šiandien siūlomų statybinių medžiagų gausa − puikus pavyzdys, kaip sėkmingai įgyvendinama originali idėja ir iki šiol karaliavusi „pilkų“, vienodų statybinių medžiagų rinka gali būti papildyta kokybe bei estetika išsiskiriančiomis medžiagomis.

Bendrovės specialistų teigimu, iki šiol į Lietuvą gabentas ukrainietiškas akmuo dažniausiai neatitinka ne tik estetikos, bet ir ekologijos reikalavimų. Iš Ukrainos gabenami akmenys dėl didelio radiacijos kiekio neigiamai veikia tokio būsto šeimininko sveikatą. Iš Vakarų Europos gabenamas skalūnas, granitas, kvarcitas, kalkakmenis bei kitos akmens rūšys atitinka visus ekologiškumo, patvarumo bei estetikos reikalavimus, o jo kaina ne didesnė nei kitų Lietuvos akmens rinkoje siūlomų medžiagų.

Kuo didesnė pardavėjo pasiūla, tuo mažesnė tikimybė, kad tokį pat interjerą pamatysite dar kur nors. Žinoma, įdomiausias yra margas akmuo. Būtent todėl rekomenduojama pirkti kelių spalvų akmenį, kuris interjerą padarys gyvesnį ir unikalesnį. Specialistų teigimu, šiuo metu nestandartines ir kokybiškas medžiagas dažniau renkasi jaunimas, nors pasitaiko ir vyresnio amžiaus žmonių, besidominčių nestandartiniais sprendimais.

Nereikalauja priežiūros

Akmuo, nereikalaudamas jokios priežiūros, naudojamas ilgus metus, tačiau jei norisi užtikrinti gerą išvaizdą bet kokiu metu, galima naudoti ir specialius impregnantus. Taip net ir drėgnuoju sezono metu akmuo nekeičia spalvos, nelieka dėmių ištekėjus automobilio degalams, tepalui ar pan.

Norint pasirinkti kokybišką statybinę medžiagą reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į jos kilmę, bet ir į sertifikatą.Kiekviena akmens rūšis turi sertifikatą, kuriame nurodomos jo ypatybės. Kiekvienoje šalyje veikia centrai, stebintys ir vertinantys karjerų darbą bei akmens kokybę. Šiuo metu Lietuvoje galioja visoje Europos Sąjungoje priimtos normos.

Viduramžių estetika moderniam būstui

Šiandien UAB „AIP“ Lietuvos statybinių medžiagų rinkai siūlo naujovę − akmeninę stogų dangą. Tokios stogo dangos idėja atkeliavo iš Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Prancūzijos bei kitų šio regiono kalnuotų teritorijų. Čia tokia stogo danga naudojama nuo seniausių laikų ir išlieka itin populiari iki mūsų dienų. Minėtose teritorijose galime pamatyti skelto akmens plokštėmis dengtų ne tik viduramžių pilių, bet ir privačių būstų stogų. Šiose šalyse tokia tradicija puoselėjama ir tobulinama, tačiau tai ne vien prisirišimas prie tradicijų − tai visų pirma praktiškumas ir, be abejo, estetika.

Šiuolaikiniai skalūno stogo dangos gamintojai suteikia net 100 metų garantiją. Tokia stogo danga šiuose regionuose pradėta naudoti dėl didelio temperatūrų svyravimo. Dieną akmuo sulaiko saulės spindulius, absorbuoja šilumą ir apsaugo patalpą nuo karščio, o naktį susikaupusi šiluma neleidžia patalpoms atšalti. Tie patys privalumai vertinami ir šiandien. Be to, skalūnas išsiskiria nepaprastu architektūriniu paklusnumu. Naudojant šį akmenį, galima sukurti neįtikinamiausias stogų formas, ko neįmanoma įgyvendinti stogą dengiant čerpėmis. Nereikėtų pamiršti ir to, jog geros, kokybiškos „prancūziškos“ čerpės kainuoja daugiau, o jų konstrukcija ganėtinai sunkesnė. Svarbu ir tai, kad mūsų šalies statiniams dėl klimato sąlygų labiausiai tinka pilkos spalvos skalūnas.

Trimis sluoksniais dengtas stogas atlaiko bet kokius temperatūros svyravimus. Akmens danga prie stogo tvirtinama specialiais nerūdijančio plieno kabliukais. Kitaip nei tradicinė čerpių danga, ji nereikalauja jokių priedų, montuojama kelis kartus greičiau ir paprasčiau, todėl pasirinkus šią stogo dangą sutaupoma dalis lėšų.

UAB „AIP“
Ateities g. 10, LT–08303 Vilnius
Tel.  (8 5) 270 1557
Faks. (8 5) 270 1557
El. paštas [email protected]
Svetainė www.aipplytos.lt