Naudojant skalūną − patvarią, tačiau nesunkiai skylančią uolieną − galima išgauti daug puošybos medžiagų. Skalūnas dažnai būna pilkšvai melsvos bei violetinės spalvos, todėl itin vertinamas kuriant modernią sendinto tipo pastatų fasadų apdailą. Pagal tekstūros ypatybes šios rūšies akmenys įprastai skirstomi į dėmėtuosius bei dryžuotuosius, pagal spalvą − į žaliuosius, raudonuosius bei melsvuosius. Be minėtųjų spalvų, jis gali būti intensyvios juodos, šviesesnės juodos, žydros, violetinės ar rūdžių spalvos. Tai priklauso nuo to, iš kur skalūnas gabenamas.

Skalūnas – puiki statybinė medžiaga stogams dengti, pastatų sienų apdailai, grindims, laiptams bei kitoms interjero ir eksterjero detalėms. Tokia apdaila išsiskiria beveik magiško grožio bei natūralaus akmens patrauklumo sinteze. Estetiniai ir eksploataciniai skalūno pranašumai leidžia taikyti juos bet kokiuose, net pačiuose sudėtingiausiuose, projektuose. Didelės šio akmens plokščių dydžių bei dengimo būdų galimybės nevaržo užsakovų ir architektų išmonės.

Interjere taikomas šiuolaikiniais metodais ir technologijomis apdirbtas skalūnas suteikia erdvei originalumo bei jaukaus individualumo. Jis gali būti naudojamas sienų, kolonų, židinių ir kitų interjero detalių apdailai. Ši medžiaga itin dera su medinėmis interjero detalėmis. Skalūnas – ekologiškai švari medžiaga, šioje uolienoje nėra jokių toksinių medžiagų, galinčių pakenkti žmogui.

UAB „AIP“ Lietuvos statybinių medžiagų rinkos dalyviams siūlo atkreipti dėmesį į akmeninę stogų dangą. Tokios stogo dangos idėja atkeliavo iš Vakarų Europos, kur tokia danga naudojama nuo seniausių laikų ir išlieka itin populiari iki mūsų dienų. Minėtose teritorijose galime pamatyti skelto akmens plokštėmis dengtų ne tik viduramžių pilių, bet ir privačių būstų stogų. Šiose šalyse tokia tradicija puoselėjama ir tobulinama, tačiau tai ne vien prisirišimas prie tradicijų − tai visų pirma praktiškumas ir, be abejo, estetika.

Gamtiniu šiferiu įvardijamas (iš vok. žodžio Schiefer) stogų dangai taikomas skalūnas buvo naudojamas dar senovės Romoje. Kai kuriuose Vakarų Europos regionuose skalūno pramonė turėjo įtakos ne tik kraštovaizdžio formavimuisi, bet ir žmonių estetikos suvokimui. Pavyzdžiui, kai kuriuose Vokietijos regionuose skalūnas net vadinamas žydruoju auksu.

Tokia stogo danga Vakarų Europoje pradėta naudoti dėl didelio temperatūrų svyravimo. Dieną akmuo sulaiko saulės spindulius, sugeria šilumą ir apsaugo patalpą nuo karščio, o naktį susikaupusi šiluma neleidžia patalpoms atšalti. Tie patys pranašumai vertinami ir šiandien. Be to, skalūnas išsiskiria nepaprastu architektūriniu paklusnumu. Naudojant šį akmenį, galima sukurti netikėčiausias stogų formas, ko neįmanoma įgyvendinti dengiant stogą čerpėmis. Nereikėtų pamiršti ir to, kad geros, kokybiškos prancūziškos čerpės kainuoja daugiau, o jų konstrukcija sunkesnė.

Trimis sluoksniais dengtas stogas atlaiko bet kokius temperatūros svyravimus. Akmens danga prie stogo tvirtinama specialiais nerūdijančio plieno kabliukais. Kitaip nei tradicinei čerpių dangai, jai nereikia jokių priedų. Akmens danga montuojama kelis kartus greičiau ir paprasčiau, todėl pasirinkus ją sutaupoma lėšų. Be to, šiuolaikiniai skalūno stogo dangos gamintojai suteikia net 100 metų garantiją.

Toks stogas visuomet džiugina akį ir kiekvieną kartą atrodo vis kitaip, atsižvelgiant į saulės padėtį bei šviesos lūžį. Dažniausiai toks stogas būna pilkos spalvos, tačiau gali būti ir tamsiai raudonas ar žalias. Mūsų šalies statiniams dėl klimato sąlygų labiausiai tinka pilkos spalvos skalūnas.

Apdailai naudojamas skalūnas tiek praeityje buvo, tiek šiandien yra viena tinkamiausią statybinių medžiagų, išsiskirianti neįprastu tvirtumu bei ekonomiškumu ir suderinanti patvarumą bei architektūrinį elegantiškumą.

Skalūno, kaip ir daugelio kitų akmens rūšių, ilgus metus nereikia prižiūrėti, tačiau norint užtikrinti gerą išvaizdą bet kokiu metu galima naudoti ir specialius impregnatus. Taip net ir drėgnuoju sezonu akmuo nekeičia spalvos, nelieka dėmių ištekėjus automobilio degalams, tepalui ar pan.

Norint pasirinkti kokybišką statybinę medžiagą reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į jos kilmę, bet ir į sertifikatą.Visos akmens rūšys turi sertifikatą, kuriame nurodomos jo ypatybės. Kiekvienoje šalyje veikia centrai, stebintys ir vertinantys karjerų darbą bei akmens kokybę. Šiuo metu Lietuvoje galioja visoje Europos Sąjungoje priimtos normos.