XI Venecijos architektūros bienalėje pristatyta žvaigždės formos „kinų kvartalo“ koncepcija. Būtent toks „eksponatas“ įžūliai ignoruoja šių metų renginio šūkį „Ten. Anapus architektūros“. Tikriausiai ...
XI Venecijos architektūros bienalėje pristatyta žvaigždės formos „kinų kvartalo“ koncepcija. Būtent toks „eksponatas“ įžūliai ignoruoja šių metų renginio šūkį „Ten. Anapus architektūros“. Tikriausiai neveltui žvaigždės puikuojasi Kinijos Liaudies Respublikos vėliavoje. Kaip ten bebūtų, būtent žvaigždė įkvėpė šokiruojančios architektūros kūrėjus – kinų architektų biurą „MAD“ paskelbti dar vieną, dar labiau impozantišką projektą – „Miestą superžvaigždę“ („Super Star City“).
Jau senokai pamišusiais pramintų kinų architektų teigimu, „Miestas – žvaigždė“ galėtų tapti mobiliu bei moderniu kinų kvartalu, kuris gali būti perkeltas į bet kurią erdvę. Anot „žvaigždės“ kūrėjų, šis pastatas pretenduoja tapti modernios kinų kultūros simboliu – „Kinijos energijos injekcija pasauliui“, – teigė projekto autoriai.
Autonominio miesto idėja ne naujiena, o panašių objektų įgyvendinimas šiandien jau yra ne tik svarstymų, bet ir įgyvendinimo stadijoje. Tačiau kalbant apie „Miestą superžvaigždę“ abejojama dėl tokio projekto praktiškumo. Didžiausias tokios struktūros trūkumas – spygliuota žvaigždės forma, priversianti ieškoti pažangių architektūrinių ir inžinerinių sprendimų bei didžiulių investicijų, be to priekaištaujama, kad dėl tokios projekto formos nebus efektyviai išnaudojama erdvė.
Sarkastiškai nusiteikusieji juokauja, kad nusprendusius pastatyti tokią struktūrą savo mieste gyventojus nuolat kankintų nerimas bei ateivių antpuolių baimė ir lygina „Miestą superžvaigždę“ su „Mirties žvaigžde“ iš žymiosios režisieriaus G. Lucaso trilogijos „Žvaigždžių karai“. Paskutinis projektas susilaukęs tokio palyginimo buvo architekto Remo Koolhaaso suprojektuotas Jungtinių Arabų Emyratų konferencijų ir parodų centras. Tačiau atrodo, jog kinų architektai pažengė gerokai toliau nei jų kolega olandas.