Valstybinis Vilniaus mažasis teatras

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras yra viena patraukliausių ne tik teatro, bet apskritai miesto kultūros erdvių. Savitu praeities ir dabarties, praėjusių amžių ir modernumo sąlyčiu pasižyminti teatro dvasia jaučiama ir architektūroje, ir interjere, ir pačiuose spektakliuose. Daug metų neturėjusį savo scenos ir, ko gero, labiau išgarsėjusį užsienyje nei Lietuvoje Vilniaus mažąjį teatrą šiandien žino daug kas: studentai ir verslininkai, menininkai ir visai su menu nesusiję žmonės. Nes Vilniaus mažojo teatro devizas - "Atviras teatras". Jo esmė - užmegzti ryšį su kiekvienu, atėjusiu į šio teatro spektaklius, kalbėti visiems suprantama ir kartu - aukščiausio meninio lygio kalba. "Čia nebus mirties", - 1988 metais savo spektakliu paskelbė Rimas Tuminas ir jo aktorių trupė, po poros metų, 1990-aisiais, oficialiai tapusi Vilniaus mažuoju teatru, ir šio spektaklio pavadinimas tapo savotišku teatro kredo. 1997 m. Vilniaus mažajam teatrui suteiktas valstybinio teatro statusas. 1999 m. už nuopelnus Vilniaus miestui jis apdovanotas garbingu sostinės savivaldybės apdovanojimu - šv. Kristoforo statulėle. Iš viso Mažojo teatro repertuare - per dešimt spektaklių. Be to, teatras įvairiomis progomis stengiasi savo publikai dovanoti susitikimus su išskirtinėmis charizmatiškomis asmenybėmis: režisieriais, aktoriais, muzikantais, rašytojais. Gyvas ir nuoširdus bendravimas, skatinantis norą vėl ir vėl čia sugrįžti, - svarbiausia Vilniaus mažojo teatro puoselėjama vertybė.