Ar reiktų seimo narių skaičių sumažinti iki 101?
2009 m. birželio 22 d.

Vitražai – interjero triumfas

Vitražas suteikia interjerui iškilmingumo ir sukuria ypatingą atmosferą. Prancūzų kalboje žodis vitražas reiškia „lango stiklą“. Vitražas tapo neatsiejam interjero dalimi viduramžiais, įkūnydamas ne vien konstrukcinius privalumus, bet nuostabų grožį ir magiją. Šiandien vitražai naudojami orientuojantis daugiau į dirbtinį nei natūralų apšvietimą. Jei anksčiau pati populiariausia vitražo forma buvo vitražinis langas, tai šiandien jis virto pakabinamomis lubų bei vidaus pertvaromis. Sunku įsivaizduoti interjerą, kuriame neatsirastų vietos vitražui. Be to itin dažnai jis tampa centriniu namų dekoro akcentu, vienydamas atskiras patalpas į bendrą meninį kontekstą.

Šiuolaikiniai vitražai gaminami iš vadinamojo amerikietiškojo stiklo. Būtent JAV XIX a. pabaigoje Louisas Comfortas Tiffany ir Johnas La Farge sukūrė daugiasluoksnį stiklą, leidusį pasiekti spalvinę įvairovę, kuri buvo nežinoma ankstesniems meistrams. Taip JAV užgimė vitražinio stiklo industrija. Nuo to laiko ji nuolat vystoma, praturtinant menininkų fantaziją vis naujomis faktūromis.

Vitražo galimybės praktiškai neribotos. Pavyzdžiui, šiandien itin populiari technologija, kuomet stiklas susmulkinamas į pudrą, vėliau suklijuojamas specialiais klijais ir tokiu mišinių išpiešiamas vitražinis stiklas. Po tokio apdirbimo (apdeginimo) gaunama sudėtinga tūrinė faktūra. Labai patrauklios skulptūros ir kompozicijos iš metalo, į kurį įtraukti spalvoto stiklo fragmentai (tai gali būti ir ne pramoninis stiklas, kuris iki šiol gaminamas liaudiškais būdais).

Vitražais galima atskirti patalpas, jie gali atlikti baro stovo, baseino sienos ar platformos funkciją. Gyvenamosioms patalpoms jis suteiks džiaugsmo pojūtį ir niekuomet nepasirodys nuobodus. Dieną vitražas išsklaido šviesą ir įleidžia į namus saulės spindulius, paversdamas juos interjero vaivorykšte. Vakare jis atrodo lyg rafinuota nuostabių spalvų tapyba.

Siekiant vitražo kainos „demokratiškumo“, užgimė nauja kryptis – luitinis vitražas. XX a. viduryje sukurta luitinio vitražo technologija, palyginti greitai išsikovojo populiarumą dėl meninių ir konstrukcinių ypatybių. Pagrindinis jos skirtumas nuo klasikinio vitražo – konstrukcijos pagrindas yra visas stiklo lakštas, o visi vitražo elementai dengiami ant viršaus, iš abiejų pusių. Taip gaminys tampa gerokai patvaresnis – juk stiklo gaminiai gali būti skirtingo storio, grūdinti ir net tripleksiniai, kas leidžia plačiau taikyti vitražus dideliems įstiklintiems paviršiams ir angoms ar lubų platformoms. Tokie vitražai jungimai skirtingo storio švino siūlėmis. Luitiniuose vitražuose tokios siūlės nedalina stikliukų, kaip tai daroma klasikiniuose vitražuose, o sukuria linijinį piešinį.

Kitas svarbus faktas – tokio vitražo formavimui sugaištama gerokai mažiau laiko, nei kruopščiam darbui kuriant klasikinius vitražus, susidedančius iš šimtų figūrinių stikliukų. Todėl ir tokių vitražų kaina tris–keturis kartus žemesnė nei tradicinių, kas paverčia juos prieinamesniais didesnei užsakovų auditorijai ir leidžia dažniau taikyti interjerų ir fasadų apdailai ir net meninių akcentų kūrimui soduose, skveruose ar miestų parkuose.

Pastaruoju metu itin paplito vitražai šlifuotomis briaunomis. Jų gamybos būdas labai panašus į klasikinių vitražų, skirtumas tik tas, kad panaudotų elementų briaunos nušlifuojamos. Šis „triukas“ leidžia sukurti papildomą šviesos žaidimą.

Itin išraiškingi, ir galima sakyti, nepakartojami vitražai, pagaminti taikant suklijavimo arba net sulydimo gamybos būdą, kai aukštoje temperatūroje sujungiami skirtingų spalvų stiklo elementai. Skirtingų spalvų elementai supjaustomi į atskirus elementus, kurie klojami ant stiklino padėklo ir vėliau visa tai keliauja į krosnį. Iš krosnies ištraukiamas kone monolitinis gaminys, kuriame visi ruošiniai susilydę su padėklu. Pabaigtas gaminys yra ganėtinai neįprasto banguoto paviršiaus.

Itin originalūs vitražo variantai – veidrodiniai ir smėliasrove pagaminti vitražai. Pirmieji gaminami titano nitrido pagrindu. Gamybos metu galima sąmoningai reguliuoti veidrodžio paviršiaus atspindėjimo lygį. Antrieji (šiandien itin populiarūs) gaminami pasitelkiant trafaretą. Smėliasrove purškiamas smėlis neapsaugotą paviršių paverčią matiniu. Norint palengvinti darbus, taikomas ir lazerinis ar vandeninis stiklo pjaustymas, reguliuojamas kompiuteriu.

Populiarūs išlieka ir „kombinuoti“ vitražai, kuriuos galima vadinti originaliausiais. Pastarieji išgaunami derinant įvairiausias technologijas. Pavyzdžiui, taikomas graviravimo, apdirbimo smėliasrove ir dažymas keraminiais dažais. Tokią šiuolaikinę vitražo techniką dažnai galima matyti užmiesčio kotedžų interjeruose, pramogų bei prekybos centruose.


   

Įmonių kategorijos: Architektai | Baldai, baldų gamyba | Dažai | Elektroninė įranga, jos priežiūra ir remontas | Elektros montavimo darbai | Interjero detalės, sprendimai | Įrankiai | Kompiuterių įranga ir jos priežiūra | Kompiuterių programinė įranga | Langai | Mediena ir jos apdorojimas | Metalo gaminiai ir konstrukcijos | Projektavimas | Santechnika, santechnikos darbai, vonios įranga | Statybos mašinos ir įrenginiai | Statybos paslaugos ir remontas | Valymo įrenginiai | Apdaila, apdailos medžiagos | Durys | Advokatai | Audito ir apskaitos paslaugos | Automobilių dalys, reikmenys | Chemijos pramonės gaminiai | Verslo konsultacijos | Farmacijos įmonės, medikamentai | Grožio salonai, kirpyklos | Bižuterija, juvelyrika | Kaimo turizmo paslaugos, sodybos | Kavinės, barai, klubai | Komunalinės paslaugos | Laisvalaikio ir poilsio paslaugos | Maisto prekių parduotuvės | Maisto produktai: įvairūs | Mokymo centrai | Nekilnojamasis turtas | Nuomos paslaugos | Odontologijos paslaugos, medžiagos, įranga | Parduotuvės, įvairios | Reklamos paslaugos | Restoranai | Siuvimas, siuvimo pramonė | Suvirinimo darbai, įrenginiai | Turizmo agentūros, kelionių organizatoriai | Veterinarijos paslaugos, vaistinės, klinikos