 |
  |
 |
2008 m. liepos 28 d.
Viską matanti „Oskaro akis“
Curitiba Curitiba – Brazilijos ekologijos sostinė. Čia gyvena apie 1,8 mln. gyventojų. Dienraščio „New York Times“ teigimu, tai žaliausias pasaulio miestas. Paprasti turistai ir valstybinės delegacijos atvyksta čia pamatyti kaip šiuolaikinė architektūra gali būti organiškai įkomponuota į žmogaus bei gamtos sukurtą kraštovaizdį. Curitiba sukurta ideali transporto infrastruktūra. Pro įžymiausius objektus tęsiasi specialus autobuso maršrutas „Turist Line“. Nuo 1971 m. miestui vadovauja merai – architektai. Buvusiose akmens skaldyklose pastatyti unikalūs pastatai – Operos teatras, Aplinkosaugos universitetas ir kt. Pagal Curitiba pavyzdį šuo metu kuriami kitų miestų generaliniai planai. Oscaras Niemeyeris Brazilų architektas – modernistas O. Niemeyeris įstojo į architektūros fakultetą 1927 m. 1936 m. dirbo vadovaujamas Le Corbusier (projektuojant vieną iš Brazilijos ministerijų). Dalyvavo konceptualiose diskusijose su miesto meru, o po dviejų metų pats užėmė jo vietą. 1957 m. ėmėsi vadovauti naujosios sostinės – Brazilijos miesto statyboms. 1960 m. dėl simpatijų komunizmui buvo išsiustas į Paryžių. Būdamas tremtyje ėmėsi projektuoti pastatus skirtinguose pasaulio kampeliuose. 1963 m. gavo Lenino premiją, 1988 m. tapo Pritzkerio premijos laureatu. Svarbiausiais jo projektais laikomi pastatų kompleksas šalia Pampulha lagūnos Brazilijoje, Brazilijos miesto Katedra ir Nacionaliniai kongresų rūmai ir kt. Curitiba muziejus pradžioje buvo pavadintas „Naujuoju“, o po metų (2003) gavo savo autoriaus vardą. Bendras plotas parodų salių dviejuose korpusuose – 19 tūkst. m². Pati „Akis“ užima 2,1 tūkst. m² plotą. Čia yra viskas, kas būtina šiuolaikiniams audiovizualiniams renginiams. Perkopęs devintą dešimtį O. Niemeyeris taip ir netapo pensininku. Tęsė darbą visus stebindamas moderniomis formomis. Būdamas 97 metų išleido romaną, skirtą komunisto likimui. 99 – rių vedė savo šešiasdešimtmetę asistentę, o savo šimtmečio sukakties proga visam pasauliui parodė „liežuvį“. Būtent taip įvertintas „šaunantis“ koncertinės salės kepurės snapelis Parque do Ibirapuera. Penkiais metais anksčiau Curitiba pasirodė kita „kūno dalis“, tapusi miesto emblema. „Viską matanti akis“, „Oskaro akis“ – video meno, architektūros ir dizaino muziejus. Muziejaus istorija prasidėjo 1967 m., kuomet šis architektas pastatė modernų tų laikų dvasios betoninį pastatą. Gigantiškas balto betono, plieno tinklelio ir veidrodinio stiklo priestatas žvelgia į miesto gyventojus bei atvykstančius turistus. Dieną atspindi dangų, naktį šviečia ugnelėmis. Jo viduje įsikūrę dvi parodų erdvės. Viršutiniame aukšte įkomponuotas baras. Lubų aukštis varijuoja nuo 3 iki 12 m. „Akis“ stovi ant dirbtiniame tvenkinyje esančio postamento, padengto ryškiai geltonomis keraminėmis plytelėmis. Aplink apjungiant senas ir naujas dalis apsiviję du pandusai.
|
  |
