Medinės tvoros pasirinkimas

Baigiamasis būsto statybos etapas – aplinkos tvarkymas. Skirtingai nuo kai kurių tautų, pavyzdžiui, norvegų ar švedų ūkių, praeityje Lietuvoje tvoros buvo tveriamos beveik visur: aptveriamos sodybos, kiemai, sodai, darželiai, įvažiavimai į sodybas, ganyklos ir atskiri laukai. Tradicinės lietuvių tvoros buvo tveriamos iš žiogrių, statinių, šakų bei karčių. Beje, kai kur dar išlikęs ir itin archajiškas paprotys tverti akmens tvoras. Tvorose buvo įrengiamos lipynės iš lentų, trinkų ar akmenų. Į sodybą įvažiuoti ar įeiti buvo daromi vartai arba varteliai, dažnai puošti geometriniais ar gyvuliniais ornamentais. Pastarieji itin plačiai apdainuoti lietuvių liaudies dainose.

Tvora žymi „vidinės“ erdvės ribas, atskiria privačią erdvę nuo kelio, kaimyninio sklypo, taip pat nuo nepageidaujamų praeivių žvilgsnių, be abejo, suteikia ir saugumo jausmą. Tvarkingai aptvertas sklypas tradiciškai suvokiamas kaip darbščių ir dėmesio vertų šeimininkų, puoselėjančių senąsias tradicijas, valdos.

Be abejo, pati tradiciškiausia ir populiariausia – natūralios medienos tvora. Tvoroms tverti dažniausiai naudojami spygliuočių medienos ruošiniai. Tokia tvora atlieka ne tik tiesioginę, bet ir estetinę funkciją. Todėl nuo pat seniausių laikų tokios tvoros puošiamos drožiniais, raižiniais ir įvairiausiais ornamentais, kurie suteikia valdai išskirtinumo.

Kainos prasme, medinės tvoros yra prieinamos kiekvienam turinčiam savo valdą. Be to medinės tvoros kaina priklauso nuo jos dizaino ir tvėrimo būdo Prieš apsisprendžiant, kokią tvorą pasirinkti, reiktų įvertinti tvoros ir jos priežiūros kaštus, paskirtį, dizainą, medžiagų natūralumą ir ekologiškumą.

Medinės tvoros gali būti įvairaus aukščio bei įvairių derinių. Renkantis tvorą būtina atsižvelgti į sklypo ypatybes (ilgį, plotį, reljefą) ir pasirinkti vieną jos montavimo būdų. Vienas praktiškesnių – apjuosti sklypą nedideliu betoniniu pamatu ir įbetonuoti jame metalinius stulpelius, prie kurių vėliau tvirtinama medinė tvora. Stulpelius patartina išdėstyti tolygiai, stengiantis nedaryti didesnių kaip 3 m tarpų. Kitas, populiarėjantis būdas, aptverti sklypą vertikalių elementų tvora, montuojama ant medinių ar metalinių skersinių tarp metalinių, mūrinių arba iš betono elementų surinktų stulpelių. Tuo atveju, kai nereikia uždengti vaizdo, anapus tvoros montuojama vienpusė, kitu – dvipusė tvora. Tvora sumontuota iš horizontalių lentų, vizualiai prailgina sklypą.

Vienas svarbiausių medinės tvoros ilgaamžiškumo užtikrinimo būdų – tinkamai išdžiovinta mediena. Nukirsta ir supjaustyta mediena yra tik žaliava, kuri vertinga konstrukcine medžiaga tampa tik pašalinus iš jos didžiąją dalį drėgmės. Priešingu atveju tvoros konstrukcija bus nepakankamai kokybiška, veikiama atmosferos ji gali pakeisti matmenis, supleišėja jos sujungimai. Drėgnoje aplinkoje tokioje tvoroje atsiranda pelėsių bei medieną ardančių grybelių. Todėl jau nuo seno konstrukcinė mediena buvo džiovinama: anksčiau tik natūraliu atmosferiniu būdu (pakabinus medieną vėjyje, tad šis procesas galėjo užtrukti net keletą metų), vėliau jau ir atmosferiniu bei dirbtiniu – specialiose džiovyklose esant natūraliai, o vėliau priverstinei oro cirkuliacijai.

Tačiau vien išdžiovinti medieną nepakaks. Medinės tvoros kokybė priklauso ir nuo medienos rūšies bei jos paruošimo būdų. Impregnavimas (priklausomai nuo pasirinkto būdo) gali leisti išsaugoti medienos ypatybes apie 15–30 m. Dažniausiai naudojami du impregnavimo būdai: vakuuminis ir mirkymas. Vakuuminis impregnavimas – šiuo metu efektyviausia impregnavimo technologija. Toks apdorojimo metodas leidžia impregnantui giliai įsiskverbti į medieną. Antrasis paprastesnis, tačiau taip pat patikimas ir plačiai naudojamas. Taikant šį metodą, į specialią mirkymo vonią su impregnantais tam tikram laikui pamerkiami medienos ruošiniai. Po šios procedūros medis išdžiovinamas gerai vėdinamoje patalpoje. Mirkymo būdu impregnuota mediena išlaiko savo ypatybes apie 15 m.

Dažai medieną apsaugo nuo atmosferos poveikio 5–15 metų. Medinių tvorų dažymui patartina naudoti vandens dispersinius dažus – jų struktūros ypatybės dažytiems paviršiams leidžia kvėpuoti, o tai prailgina medienos amžių, taip pat neleidžia dažams atkibti nuo dažomo paviršiaus. Dažuose taip pat yra priemaišų, apsaugančių nuo saulės skleidžiamų ultravioletinių bangų, todėl tokie dažai neblunka apie 7–9 m., be to, šie dažai atsparūs tempimui ir gniuždymui (dėl temperatūros svyravimų gali keistis medienos matmenys). Dėl šių medienos ypatybių nekokybiški emaliniai ar alkidiniai dažai gana greitai atsilupa, todėl prieš pasirenkant dažus partartina pasitarti su specialistais. Kas 5–15 m. periodiškai dažant ar impregnuojant medines tvoras, jos gali tarnauti net iki 70 metų.