Ar pritariate mokesčio didinimui apleistiems pastatams?


LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
 
Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo" patvirtinimo
 
2003 m. birželio 19 d. Nr. 310
Vilnius
 
Valstybės žinios,2003, Nr. 63-2857
Įsigalioja nuo 2003 06 29
 
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766)11.5 punktu:
1.  T v i r t i n u  statybos techninį reglamentą STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“ (pridedama).
 
Susisiekimo ministras,
pavaduojantis aplinkos ministrą                          Zigmantas Balčytis
______________
 
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 310
 
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.01.06:2003 STATINIŲ ŽAIBOSAUGA. AKTYVIOJI APSAUGA NUO ŽAIBO
 
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
 
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato statinių aktyviosios apsaugos nuo žaibo sistemos įrengimo būdus ir metodus Lietuvos Respublikos teritorijoje bei jiems keliamus kokybės reikalavimus.
2. Reglamento tikslas – nustatyti reikalavimus, projektuojant ir įrengiant aktyviąją apsaugos nuo žaibo sistemą.
3. Reglamento nuostatos privalomos projektuojant ir įrengiant aktyviąją apsaugos nuo žaibo sistemą.
 
II SKYRIUS. NUORODOS
 
4. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
4.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3579).
4.2. Respublikines statybos normas RSN 139– 92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“.
4.3. Norminį teisės aktą „Elektros įrenginių įrengimo taisyklės“ (Žin., 2001, Nr. 3-59);
1, 2, 3, 4 skyriai.
 
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
 
5. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos „Statinys“, „Statinio projektas“ atitinka apibrėžimus, pateiktus Statybos įstatyme [4.1].
6. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos:
6.1. Aktyvusis žaibolaidis – įrenginys su įmontuota elektronine įranga, sukuriančia vainikinį išlydį, skirtas apsaugoti objektą arba teritoriją nuo žaibo smūgių. Išlydis sukuria jonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) žaibui nukreipti į aktyvųjį žaibolaidį.
6.2. Apsaugos nuo žaibo kategorija – galimų žaibo sukeltų padarinių saugojamame objekte įvertinimas.
6.3. Apsaugos spindulys – aktyviojo žaibolaidžio saugomos zonos spindulys.
6.4. Įžemiklis (įžeminimo elektrodas) – grunte esantis laidininkas, per kurį, įvykus žaibo išlydžiui, teka didžiausia žaibo srovės dalis.
6.5. Įžeminimas – apsaugos nuo žaibo ir elektros įrenginio pasyviųjų dalių sujungimas su įžeminimo įrenginiu.
6.6. Įžeminimo laidininkas – laidininkas, jungiantis žaibolaidį su įžeminimo įrenginiu.
6.7. Įžeminimo įrenginys – įžemintuvų ir įžeminimo laidininkų visuma.
6.8. Įžeminimo varža – varža tarp įžeminimo įrenginio ir žemės.
6.9. Įžemintuvas – grunte esančių elektrodų, jungiamųjų laidininkų ir išlyginamojo tinklo visuma.
6.10. Jungiamieji laidininkai – laidininkai, jungiantys elektrodus.
6.11. Jungiamoji armatūra – metalinės konstrukcijos arba sienų armatūra, kurių sujungimų kontaktų pereinamoji varža ne didesnė kaip 0,05 ; naudojamos kaip įžeminimo laidininkai.
6.12. Laikų skirtumas – laikų skirtumas iki išlydžio (kibirkšties) susidarymo nustatomas tarp laikų skirtumų bandant paprastą stiebinį ir aktyvųjį žaibolaidį.
6.13. Žaibo sferos spindulys – sferos formos erdvės, kurioje yra žaibo smūgio tikimybė, spindulys. Spindulio dydis priklauso nuo apsaugos nuo žaibo kategorijos.
6.14. Paslėptoji instaliacija – instaliacija sienose, grindyse, perdangose ir kitų statybinių konstrukcijų viduje;
6.15. Pašalinės laidžiosios dalys – ne apsaugos nuo žaibo įrenginio laidžiosios dalys, kurios gali gauti potencialą atitinkamomis sąlygomis.
6.16. Savitoji grunto varža – vieno kubinio metro grunto varža, matuojama tarp dviejų viena prieš kitą esančių kubo sienelių.
6.17. Stiebas – metalinis vertikalus elementas, skirtas aktyviajam žaibolaidžiui arba jo elementams laikyti.
6.18. Natūralusis įžemintuvas – grunte esantys įvairios paskirties metaliniai laidininkai, kuriuos galima panaudoti apsaugos nuo žaibo sistemai įžeminti.
 
IV SKYRIUS. ŽYMENYS
 
V SKYRIUS. IŠORINĖS APSAUGOS NUO ŽAIBO SISTEMOS ĮRENGIMAS
 
I SKIRSNIS. BENDRIEJI PRINCIPAI
 
7. Prieš projektuojant išorinę apsaugą nuo žaibo reikia nustatyti pastato apsaugos nuo žaibo kategoriją, žaibolaidžio įrengimo vietą, įžeminimo laidininkų ir įžeminimo įrenginio įrengimo vietą bei tipą. Projektuojant apsaugos nuo žaibo sistemą, galima atsižvelgti į architektūrinius apribojimus, tačiau tai gali labai sumažinti projektuojamos apsaugos nuo žaibo efektyvumą.
8. Šiame Reglamente aprašytą apsaugos nuo žaibo įrenginį galima iškelti ne aukščiau kaip 60 metrų nuo žemės paviršiaus. Aktyviojo žaibolaidžio parinkimo principas skiriamas į dvi dalis:
8.1. žaibų pataikymo tikimybės ir apsaugos nuo žaibo kategorijos nustatymas, naudojant duomenis iš Reglamento 1 priedo;
8.2. apsaugos nuo žaibo sistemos įrengimo vietos ir jos elementų parinkimas.
9. Reglamento 8 p. išvardyta informacija pateikiama įvertinant:
9.1. pastato dydį;
9.2. pastato aplinką (vienišas objektas, ant kalvos ar nedidelio iškyšulio, apsuptas kitų pastatų, medžių, kurie aukštesni, vienodo arba mažesnio aukščio);
9.3. žmonių skaičių pastate, evakavimo sąlygas ir kita;
9.4. panikos tikimybę;
9.5. priėjimo sunkumą;
9.6. objekto technologinių procesų priežiūros reguliarumą;
9.7. pastate esančias degias medžiagas, jautrią įvairią aparatūrą bei įrangą;
9.8. stogo simetriškumą ir nuolydžius;
9.9. stogo, sienų ir laikančių konstrukcijų tipą;
9.10. metalines stogo dalis ir dideles išsikišančias struktūras (dujinius šildytuvus, laiptines, antenas, vandens rezervuarus);
9.11. stogų latakus ir lietvamzdžius;
9.12. pagrindines pastato dalis ir medžiagų tipus (metalinės arba nelaidžios medžiagos);
9.13. labiausiai pažeidžiamus pastato taškus;
9.14. pastato metalinius vamzdynus (vandentiekio, dujų, elektros t.t.);
9.15. arti esančias kliūtis, kurios gali kirsti žaibo kelią (antžemines elektrines linijas, metalinės tvoras, medžius ir pan.);
9.16. aplinkos sąlygas, galinčias lemti didelį metalų korozijos lygį (druskingumą, cemento arba naftos ir chemijos perdirbimo įmones, cemento gamyklas);
9.17. pažeidžiamus struktūrinius taškus (išsikišančias pastato dalis, bokštus, kaminus ir dūmtraukius, latakus, laiptines, įrenginių vietas ant plokščių stogų; oro išmetimo, pagrindinės sienos valymo sistemos metalines dalis; turėklus ir pan.).
 
II SKIRSNIS. AKTYVIOSIOS APSAUGOS NUO ŽAIBO SISTEMOS
 
10. Veikimo principas. Aktyviajame žaibolaidyje sumontuota elektroninė įranga, kuri perkūnijos metu per sekundės dalis prieš žaibo išlydį ima skleisti aukšto dažnio impulsus. Dėl to žaibolaidis sukuria vainikinį išlydį, kuris sukuria jonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) žaibui nukreipti į žaibolaidį. Šis jonizuotas kanalas sąlyginai padidina žaibolaidžio aukštį ir daug kartų praplečia jo apsaugos zoną.
11. Žaibolaidis turi būti pastatytas ant paties aukščiausio pastato taško.
12. Atvirkštinio išlydžio susidarymas. Žaibolaidis charakterizuojamas jo atvirkštinio išly­džio sudarymo laiku, kuris nustatomas bandymais. Šie bandymų rezultatai lyginami su strypinio žaibolaidžio išlydžio susidarymo laiku tomis pačiomis sąlygomis.
13. Aktyvaus žaibolaidžio bandymų įvertinimas. Bandymais įvertinamas aktyviojo žaibolaidžio atvirkštinio žaibo išlydžio susidarymas. Natūralios sąlygos modeliuojamos aukštosios įtampos laboratorijoje superpozicijos principu sudedant nuolatinį lauką, susidarantį perkūnijos metu, ir žemyn nukreipto žaibo išlydžio impulsinį lauką. Nepriklausomai nuo situacijos koreliacijos nustatomos bandymais
14. Aktyvaus žaibolaidžio įrengimo vieta. Saugoma zona apibrėžta parabole, kurios vertikali ašis sutampa aktyvaus žaibolaidžio vertikaliąja ašimi. Saugomos zonos spindulys kinta priklausomai nuo aukščio hx (žr. 1 pav.).
 
1 pav. Saugomos zonos spindulys.
hx – aukštis nuo aukščiausio žaibolaidžio taško iki saugomo elemento viršaus.
RPx – aktyvaus žaibolaidžio saugomos zonos spindulys atitinkamame aukštyje.
 
17. Aktyvių žaibolaidžių parinkimas ir išdėstymas. Išankstinė apžiūra atliekama tam, kad būtų nustatyta kiekvienos apsaugos nuo žaibo sistemos kategorija.
18. I apsaugos nuo žaibo kategorijai reikalaujamas saugos zonos spindulys RP nustatomas:
18.1. kai hx5 m – pagal (1) išraišką arba Reglamento 1 priedą;
18.2. kai hx<5 m – pagal Reglamento 1 priedą.
19. II apsaugos nuo žaibo kategorijai reikalaujamas saugos zonos spindulys RP nustatomas:
19.1. kai hx5 m – pagal (1) išraišką arba Reglamento 2 priedą;
19.2. kai hx<5 m – pagal Reglamento 2 priedą.
20. III apsaugos nuo žaibo kategorijai reikalaujamas saugos zonos spindulys RP nustatomas:
20.1. kai hx5 m – pagal (1) išraišką arba Reglamento 3 priedą;
20.2. kai hx<5 m – pagal Reglamento 3 priedą.
Pastaba. reikšmės 1–3 prieduose pateikiamuose grafikuose priklauso nuo aktyvaus žaibolaidžio tipo. Grafikuose pateiktos reikšmės tinka tik pačiam aktyviajam žaibolaidžiui. Galimas variantas, kad nuo atitinkamo aukščio aktyvusis žaibolaidis veiks kaip tradicinis žaibolaidis. Todėl būtina, parenkant aktyvųjį žaibolaidį, patikrinti saugos zonas reikalaujamame aukštyje ne tik kaip aktyviojo, bet ir kaip tradicinio žaibolaidžio.
21. Aktyviojo žaibolaidžio dalys, kuriomis teka žaibo išlydžio srovė, turi būti pagamintos iš vario lydinio arba nerūdijančio plieno. Tarp stiebo ir žaibolaidžio ėmiklio turi būti užtikrintas patikimas kontaktas. Kontaktinės dalies plotas – ne mažesnis kaip 120 mm2.
22. Aktyviojo žaibolaidžio viršūnė turi būti mažiausiai 2 metrais aukščiau, negu jo saugoma sritis, įskaitant antenas, stogus, rezervuarus ir pan. Šio žaibolaidžio negalima montuoti arčiau kaip per 3 metrus nuo aukštos ir žemos įtampos elektros perdavimo linijų.
23. Įžeminimo laidininkas jungiamas prie aktyvaus žaibolaidžio stiebo. Sujungimo sistema sudaryta iš jungties, užtikrinančios ilgalaikį elektrinį kontaktą.
24. Jeigu objektui apsaugoti reikia kelių aktyviųjų žaibolaidžių, o aukščių skirtumas tarp jų įrengimo vietų arba kliūčių aukštis mažesnis negu 1,5 m, jie tarpusavyje sujungiami laidininku. Jeigu aukščių skirtumas arba kliūčių aukštis didesnis negu 1,5 m, žaibolaidžių sujungi nebūtina.
25. Jeigu aktyvusis žaibolaidis saugo atviras vietoves, tokias kaip žaidimų aikštės, golfo laukai, vandens telkiniai, kempingai ir pan., jis turi būti įrengtas tose vietose, kur žaibo išlydžio tikimybė didžiausia: ant atramų, bokštų arba kitose vietose, kad aktyviojo žaibolaidžio įrengimas užtikrintų visos zonos apsaugą nuo žaibo.
 
2 pav. Aktyviųjų žaibolaidžių apjungimas, kai b £ 1,5 m.
 
 
 26. Aktyviojo žaibolaidžio aukštis gali būti padidintas naudojant aukštesnį stiebą. Jeigu aktyvusis žaibolaidis stabilizuotas atotampomis, jos prie pagrindo turi būti sujungtos su įžeminimo laidininkais (žr. šio skyriaus I– IV skirsnius).
 27. Projektuojant žaibosaugos sistemą, privaloma atsižvelgti į architektūrines ypatybes, palankias aktyvaus žaibolaidžio pastatymui. Dažniausiai tam tinka aukšti struktūriniai taškai, tokie kaip lifto įrangos patalpos ant plokščio stogo, šlaitinio stogo kraigas, metaliniai arba mūriniai kaminai.
 
III SKIRSNIS. ĮŽEMINIMO LAIDININKAI
 
 28. Įžeminimo laidininkai skirti tam, kad žaibo išlydžio srovė nuo žaibo išlydžio vietos galėtų nutekėti į žemę. Įžeminimo laidininkai turi būti įrengti pastatų išorėje, išskyrus numatytus atvejus.
 29. Įžeminimo laidininkų skaičius. Kiekvienas aktyvusis žaibolaidis turi turėti ryšį su įžeminimo sistema bent vienu įžeminimo laidininku. Dviejų arba daugiau įžeminimo laidininkų reikia, kai:
29.1. horizontali laidininko projekcija yra didesnė negu jo vertikali projekcija (4 pav.);
29.2. aktyvusis žaibolaidis įrengtas ant aukštesnių negu 28 metrų aukščio pastatų.
30. Įrengiant du įžeminimo laidininkus, jie turi būti ant dviejų skirtingų pastato sienų.
 
 
 
 
 
 
 
3 pav. Įžeminimo laidininkų projekcijos:
A > B
 
4 pav. Įžeminimo laidininkų projekcijos:
A < B
 
 
31. Įžeminimo laidininkų kelias turi būti kiek galima trumpesnis ir tiesesnis, be stačių kampų. Parenkant įžeminimo laidininko kelią reikia įvertinti įžeminimo sistemos įrengimo vietą. Lenkimo kampo spindulys turi būti ne mažesnis kaip 20 cm.
32. Įžeminimo laidininkų negalima tiesti išilgai arba skersai elektros instaliacijos linijų. Kai susikirtimo neįmanoma išvengti, elektros instaliacijos linija turi būti paslėpta metaliniame ekrane, kuris tęsiasi 1 metrą nuo susikirtimo taško. Ekranas turi būti sujungtas su įžeminimo laidininku.
33. Reikėtų vengti išlenkimų ant parapetų arba karnizų. Turi būti įvykdytos įžeminimo laidininkų išlenkimo sąlygos. Tačiau galimas aukščio pakilimas iki 40 cm, norint aplenkti parapetą 400 arba mažesniu kampu.
34. Jeigu sąlyga d >  įvykdyta, išvengiama pramušimo tarp atskirų įžeminimo laidininko dalių (žr. 5 pav.).
35. Įžeminimo laidininkai turi būti pritvirtinti prie pagrindo laikikliais ne rečiau kaip kas 1,5–2 m. Laikikliai turi atlaikyti galimas apkrovas ir negali trukdyti vandeniui nutekėti nuo stogo.
36. Visi srovėlaidžiai turi būti tarpusavyje sujungti jungtimis iš atitinkamo metalo arba kietai sukniedyti, suvirinti. Jeigu įmanoma, reikėtų vengti srovėlaidžių gręžimo.
37. Įžeminimo laidininkai 2 metrus nuo žemės paviršiaus turi būti apsaugoti nuo aplinkos poveikio, juos paslepiant PVC vamzdyje.
5 pav. Kilpos lenkimo formos.
l – kilpos ilgis metrais;
d – kilpos plotis metrais.
 
38. Jei pastato išorėje neįmanoma įrengti įžeminimo laidininkų, jie įrengiami specialios paskir­ties vamzdžiuose per visą arba dalį pastato aukščio viduje arba po apdaila. Nedegių izoliacinių vidinių kanalų naudojimas galimas tik tada, kai jų vidinis skerspjūvis didesnis negu 2000 mm2. Atstumų reikalavimai (žr. šio skyriaus I ir II skirsnius) turi būti įvykdyti visais atvejais.
39. Vidinis įžeminimo laidininkų instaliavimas gali sumažinti sistemos efektyvumą. Pro­jek­to vadovas turi žinoti apie vidinės žaibosaugos sistemos mažesnį efektyvumą, apžiūros ir aptar­navimo sunkumą bei riziką, atsirandančią dėl žaibo išlydžio įtampos sklidimo pastate.
40. Išorinė pastato danga. Jeigu pastatas dengtas nedegia, pvz., metaline, akmens arba stiklo danga, įžeminimo laidininkas gali būti įrengtas po danga ir pritvirtintas prie laikančių konstrukcijų. Laidūs dangos komponentai ir laikančios konstrukcijos turi turėti ryšį su įžeminimo laidininku nuo viršaus (pradžios) iki apačios (galo).
41. Medžiagos ir matmenys. Įžeminimo laidininkai daromi iš juostų, pintų arba apvalių laidininkų. Jų minimalus skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 mm2. Įžeminimo laidininkų medžiagos ir matmenys pateikiami 1 lentelėje.
 
1 lentelė
Įžeminimo laidininkų medžiagos ir matmenys
 
Medžiaga
Pastabos
Minimalūs matmenys
Neizoliuotas arba alavu dengtas elektrotechninis varis
Rekomenduojamas dėl mažos varžos ir didelio atsparumo korozijai
Juosta 30x2 mm
Viela Æ 8 mm
Pintas laidininkas 30x3,5 mm
Nerūdijantis plienas
Rekomenduojamas chemiškai agresyvioje aplinkoje
Juosta 30x2 mm
Viela Æ 8 mm
Aliuminis
Naudojamas ant aliumininių paviršių
Juosta 30x3 mm
Viela Æ 10 mm
Cinkuotas plienas
Rekomenduojamas chemiškai neagresyvioje aplinkoje
Juosta 25x4 mm
Viela Æ 8 mm
 
41.1. įžeminimo laidininkams negalima naudoti koaksialinių kabelių;
41.2. naudoti alavuotą varį rekomenduojama dėl jo fizinių, mechaninių ir elektrinių savybių (laidumas, lankstumas, atsparumas korozijai ir pan.);
41.3. kadangi laidininkų sujungimo vietose išorinis paviršius yra didesnis, rekomenduojama naudoti plokščią laidininką.
42. Matavimo jungtis. Kiekvienas įžeminimo laidininkas prie įžeminimo įrenginio turi būti prijungtas jungtimi, kurią galima atjungti, norint išmatuoti įžeminimo įrenginio varžą.
Matavimo jungtys paprastai statomos ant įžeminimo laidininkų ne aukščiau kaip 1 metro aukštyje nuo žemės paviršiaus. Kai įžeminimo laidininkams naudojamos metalinės pastato sienos arba įžeminimo laidininkų nėra, jungtys dedamos tarp konstrukcijų, naudojamų kaip įžeminimo laidininkai ir įžeminimo sistemos. Matavimo jungtys statomos kontrolinėse dėžėse, kurios žymimos įžeminimo simboliu.
43. Žaibo išlydžių skaičiavimas. Norint sukaupti informaciją apie žaibo išlydžius į aktyvųjį žaibolaidį, įrengiamas žaibo išlydžių skaičiuotuvas. Jis įrengiamas ant paties trumpiausio įžeminimo laidininko, virš matavimo jungties, ne mažiau kaip 2 metrus nuo žemės paviršiaus.
44. Pastato elementai, kurie gali būti naudojami kaip įžeminimo laidininkai arba jų dalys:
44.1. išorinės jungiamosios konstrukcijos, naudojamos kaip įžeminimo laidininkai, jeigu jų kontaktinių sujungimų pereinamoji varža ne didesnė kaip 0,05 W. Šiuo atveju aktyvusis žaibolaidis turi būti sujungtas su pastato metalinėmis konstrukcijomis, kurios turi būti sujungtos su įžeminimo sistema. Visa ši sistema turi atitikti Reglamento III skyriaus reikalavimus. Turint omenyje, kad esami pastato elementai gali būti pakeisti arba pašalinti, reikia numatyti kitus galimus laidininkus;
44.2. sujungtos metalinės konstrukcijos, užtikrinančios patikimą elektrinį laidumą:
44.2.1. tvirtai sujungtos vidinės metalinės struktūros ir sienose įmontuotos metalinės struktūros, turinčios numatytus sujungimus tarp atskirų sekcijų, užtikrinančius patikimą elektrinį kontaktą;
44.2.2. išorinės metalinės konstrukcijos, kurių ilgis nesiekia visos struktūros aukščio.
Pastaba. Jeigu naudojamas išankstinio įtempimo gelžbetonis, turi būti įvertinta rizika, atsirandanti tekant žaibo išlydžio srovei;
44.3. metaliniai lakštai, uždengiantys saugomą zoną, su sąlyga, kad:
44.3.1. užtikrina ilgalaikį elektros srovės poveikį tarp visų dalių;
44.3.2. metalo plokštės nepadengtos izoliuojančia medžiaga.
Pastaba. Dažų sluoksnis, 1 mm storio asfalto arba 0,5 mm storio PVC sluoksnis nėra vertinamas kaip izoliacija;
44.4.  metaliniai vamzdžiai ir rezervuarai, jeigu jie pagaminti iš 4 mm arba storesnio  metalo.
 
IV SKIRSNIS. STATINIŲ IŠ METALINIŲ KONSTRUKCIJŲ APSAUGA
 
45. Žaibo išlydžio srovėms tekant jungiamaisiais laidininkais, susidaro potencialų skirtumas tarp šių laidininkų ir įžemintų, bet nesujungtų su apsaugos nuo žaibo sistema metalinių konstrukcijų bei vamzdynų. Dėl to gali įvykti elektros išlydis ir susidaryti kibirkštys. Visos statinio metalinės konstrukcijos turi turėti elektrinį ryšį su apsaugos nuo žaibo sistema arba turi būti išlaikytas atitinkamas saugus atstumas tarp šių konstrukcijų ir apsaugos nuo žaibo sistemos.
46. Saugus atstumas – minimalus atstumas nuo įžeminimo laidininkų iki metalinių įžemintų konstrukcijų, į kurias gali įvykti elektrinis pramušimas ir susidaryti kibirkštys.
47. Saugus atstumas S0 nuo saugomo objekto iki aktyviojo žaibolaidžio stiebo (įžeminimo laidininko) nustatomas, atsižvelgiant į pastato aukštį, įžemiklio konstrukciją ir savitąją grunto varžą , m.
48. Statiniams iki 30 m aukščio saugus atstumas S0 lygus:
48.1. kai r  100 m, bet kokios konstrukcijos įžemikliui, S0 = 3 m;
48.2. kai 100 <   1000 m:
48.2.1. įžemikliams, sudarytiems iš vieno gelžbetonio polio, vieno gelžbetonio bloko arba įgilintos gelžbetonio atramos stovo, S0 = 3+ 10–2(– 100);
48.2.2. įžemikliams, sudarytiems iš keturių gelžbetonio polių ar blokų, išdėstytų stačiakampio kampuose 3–8 m atstumu vienas nuo kito arba laisvos formos gelžbetonio pamato, kurio kontakto su žeme plotas ne mažesnis kaip 70 m2, arba dirbtiniams įžemikliams, nurodytiems V skirsnyje, S0 = 4 m.
49. Kai pastatas ar statinys yra virš 30 m aukščio, S0 reikšmė turi būti padidinta vienu metru kiekvienai 10 – čiai m objekto aukščio.
50. Mažiausi atstumai žemėje Sž tarp įžemiklių nuo tiesioginių žaibo smūgių ir komunikacijų, įvestų į I apsaugos nuo žaibo kategorijos statinius, turi sudaryti Sž = S0+2 (m).
51. Izoliuotos metalinės konstrukcijos, turinčios ryšį su žeme, turi būti tiesiogiai sujungtos su apsaugos nuo žaibo sistema ir įžemintos. Jei konstrukcijų aklinai įžeminti negalima, jos su apsaugos nuo žaibo srovinėmis dalimis sujungiamos per izoliuojantį iškroviklį.
52. Izoliuojantį iškroviklį reikia įrengti artimiausioje konstrukcijų suartėjimo su apsaugos nuo žaibo srovinėmis dalimis vietoje.
53. Anteniniai ir elektros linijų stovai, dujų vamzdynai ir t.t. turi būti sujungti su apsaugos nuo žaibo sistema tiesiogiai arba per izoliuojantį iškroviklį.
54. Jei saugus atstumas iki šių įrenginių yra S0  3m, jo sujungti su apsaugos nuo žaibo sistema nereikia.
 
V SKIRSNIS. APASAUGOS NUO ŽAIBO ĮŽEMINIMO ĮRENGINYS
 
55. Kiekvienas įžeminimo laidininkas turi būti sujungtas su įžemintuvu. Įžeminimo įrenginys turi atitikti šiuos reikalavimus: įžemintuvo varža turi būti ne didesnė kaip 10 ; dėl geresnio žaibo išlydžio srovės sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai .
6 pav. Apsaugos nuo žaibo įžemintuvo principinė schema.
 
56. Apsaugos nuo žaibo įžemintuvas turi būti įrengiamas išorinėje pastato pusėje, horizontalius laidininkus užkasus ne mažiau kaip 0,5 m gylyje ir ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo pamato.
57. Įžemintuvo varža priklauso nuo grunto savitosios varžos. Projektuojant įžemintuvą, reikia įvertinti grunto savitąją varžą. Žinant šią varžą, įžemiklio ilgį galima apskaičiuoti pagal formules:
57.1. horizontaliems įžemikliams:   lž = ;
57.2. vertikaliems įžemikliams:    lž = ;
čia:
lž – įžemiklio ilgis (m);
 – grunto savitoji varža ( ·m);
R – įžeminimo varža ( ).  R 10.
2 lentelė
 
Grunto savitosios varžos
 
Gruntas
Savitoji varža ·m
Pelkėta teritorija
2–30
Dumblas
20–100
Juodžemis
10–150
Drėgnos durpės
5–100
Minkštas molis
50
Tankus molis
100–200
Priemolis
50–500
Žvyras
1500–3000
Minkštas kalkakmenis
100–300
Tankus kalkakmenis
1000–5000
Granitas
1500–10000
 
7 pav. Tipinės įžemintuvų schemos.
E – įžeminimo laidininkas,
F – pastato gelžbetoniniai pamatai,
P – įžemikliai.
 
58. Papildomos priemonės. Esant didelei grunto savitajai varžai, ankščiau išvardytais būdais sunku pasiekti įžemintuvo varžą, mažesnę negu 10 W, todėl galima taikyti šiuos būdus:
58.1. sujungti kelis įžeminimo įrenginius į vieną;
58.2. panaudoti visus galimus natūraliuosius įžemintuvus.
59. Visais atvejais apsaugai nuo tiesioginio žaibo smūgio apsaugos nuo žaibo įžemintuvas turi būti sujungtas su elektros įrenginio įžemintuvu tiesiogiai, atskirais atvejais – per izoliuojantį iškroviklį.
60. Kiekvieno įžeminimo laidininko sujungimo su įžemintuvu vietoje turi būti išardoma jungtis, kad būtų galima atlikti įžemintuvo varžos matavimus.
61. Apsaugos nuo žaibo įžemintuvas turi būti įrengtas, išlaikant saugų atstumą iki žemėje esančių metalinių vamzdynų, elektros, ryšio kabelių bei dujotiekių vamzdžių. Minimalūs atstumai pateikti 3 lentelėje. Šie atstumai taikomi tik vamzdynams, nesujungtiems su pastato įžeminimo sistema. Jeigu vamzdynai ne metaliniai, šie atstumai nėra privalomi.
 
3 lentelė
 
Minimalūs (saugūs) atstumai
 
Požeminės komunikacijos
Minimalūs atstumai, m
Grunto varža  500/m
Grunto varža > 500 /m
Įžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai
0,5
0,5
Neįžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai
2
5
Elektros tiekimo linijų įžeminimo sistema
10
20
Metaliniai dujotiekio vamzdžiai
2
5
 
 62. Laidininkų, naudojamų įrengiant žaibosaugos įžemintuvą, matmenys pateikti 4 lentelėje.
 
4 lentelė
 
Laidininkų, naudojamų įrengiant žaibosaugos įžemintuvą, matmenys
 
Įžeminimo įrenginiai
Medžiagos
Rekomendacijos
Minimalūs matmenys
Neizoliuotas arba padengtas alavu elektrotechninis varis
Rekomenduojamas dėl didelio laidumo ir atsparumo korozijai
Juosta: 30x2 mm
Viela:  8 mm
Tinklas, įrengtas iš vielos, kurios sujungimo taškų minimalus plotas 10 mm2
Variu dengtas plienas (250)
Rekomenduojamas chemiškai neaktyviuose gruntuose
Strypas:  10 mm
18/10– 304 markės nerūdijantis plienas
Rekomenduojamas chemiškai aktyviuose gruntuose
Juosta: 30x2 mm
Viela:  10 mm
Strypas:  10 mm
Karštu būdu cinkuotas plienas (50)
Rekomenduojamas laikiniems įrengimams ir chemiškai neaktyviuose gruntuose
Juosta: 40x4 mm
Viela:  10 mm
Strypas:  10 mm
 
VI SKIRSNIS. ANTIKOROZINĖ APSAUGA
 
63. Chemiškai užterštas gruntas labai padidina žemės savitąją varžą ir suaktyvina naudojamų metalų koroziją. Todėl įrengiant įžemintuvą, reikia įvertinti grunto cheminę sudėtį ir tinkamai parinkti kuo atsparesnius korozijai laidininkus. Norint sumažinti korozijos poveikį, būtina naudotis šiomis priemonėmis:
63.1. vengti agresyvioje aplinkoje naudoti neatsparius korozijai laidininkus;
63.2. vengti tiesioginio kontakto tarp laidininkų, kurie sudaro galvanines poras;
63.3. naudoti jungtis su bimetalinėmis tarpinėmis;
63.4. neapsaugotas vietas padengti antikorozinėmis priemonėmis;
63.5. minimalus laidininkų storis ir diametras turi atitikti šio Reglamento 4 lentelėje pateik­tus reikalavimus;
63.6. aliuminio laidininkai negali būti klojami žemėje arba įliejami į betono konstrukcijas;
63.7. vengti vienoje sistemoje naudoti aliuminio ir vario laidininkus, jei tai neišvengiama, jiems sujungti naudoti bimetalines jungtis;
63.8. variniai arba variuoti laidininkai tinkamiausi naudoti žemėje, išskyrus gruntus, kur kontaktuoja deguonis su sulfatais;
63.9. aplinkoje, prisodrintoje sieros arba amoniako garų, laidininkai turi būti padengti antikorozine danga. Čia galima naudoti izoliuotus laidininkus, padengtus ne plonesniu kaip 0,5 mm izoliacijos sluoksniu;
63.10. chemiškai aktyvioje aplinkoje laidininkų laikikliai turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno arba chemiškai atsparios plastmasės.
 
VII SKIRSNIS. SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS
 
64. Antenos. Didžiausia tikimybė žaibui trenkti yra aukščiausia statinio vieta. Dažniausiai tai būna ant pastato įrengtos antenos. Todėl šios antenos turi būti sujungtos su apsaugos nuo žaibo sistema tiesiogiai, o jei šį stovą draudžiama aklinai įžeminti, tai jį reikia įžeminti per izoliuojantį iškroviklį. Jei technologiškai leidžiama, tai antenos stovą galima naudoti aktyviajam žaibolaidžiui montuoti. Šiam naudojimui būtinos sąlygos:
64.1. naudojamas bendras stovas turi būti mechaniškai tvirtos konstrukcijos;
64.2. aktyvusis žaibolaidis pritvirtinamas aukščiausiame stovo taške;
64.3. aktyvusis žaibolaidis turi būti ne mažiau kaip 2 m aukščiau už kiekvieną saugomoje zonoje esančią anteną;
64.4. įžeminimo laidininkas turi būti pritvirtintas prie stovo ir turėti elektrinį kontaktą su juo;
64.5. koaksialinis televizijos kabelis turi būti nutiestas metalinio stovo viduje.
65. Jeigu pastatas su šiaudiniu stogu, patartina aktyvųjį žaibolaidį tvirtinti prie kamino. Jei nėra galimybės tvirtinti prie kamino, aktyvųjį žaibolaidį reikia tvirtinti prie pastato sienų, naudojant atitolinantį stiebo laikiklį. Įžeminimo laidininkas (8 mm diametro varinė viela) nuvedamas stogo kraigu ir leidžiamu stogo šlaitu. Šiuo atveju reikia naudoti laikiklius, atitolinančius srovėlaidį ne mažiau kaip 25 cm nuo stogo dangos.
66. Pramoniniai kaminai. Kadangi pramoniniai kaminai labai aukšti, yra didelė žaibo smūgio tikimybė. Įrengiant aktyvųjį žaibolaidį ant šių kaminų, reikia naudoti medžiagas, atsparias korozijai ir temperatūrai. Aktyvųjį žaibolaidį reikia įrengti iš vyraujančių vėjų pusės.
Kaminams, kurių aukštis 40 ir daugiau metrų, turi būti įrengti ne mažiau kaip du įžeminimo laidininkai. Jie įrengiami priešingose kamino pusėse ir viršutiniame bei apatiniame taške turi būti sujungti horizontaliu laidininku. Kiekvienas įžeminimo laidininkas sujungiamas su įžemintuvu. Tiek vidinės, tiek išorinės kamino metalinės konstrukcijos turi būti sujungtos su artimiausiu įžeminimo laidininku.
67. Didelio ugnies ir sprogimo pavojaus zonos, saugyklos. Aktyvioji apsaugos nuo žaibo sistema įrengiama ant stiebų, atramų ar kitų konstrukcijų sprogimui saugioje zonoje ir turi būti iškelta aukščiau už saugomus įrenginius. Žaibolaidžių įrengimo vietos turi atitikti šio Reglamento reikalavimus.
Aktyviosios apsaugos nuo žaibo įžemintuvas įrengiamas kuo toliau nuo saugyklų, tačiau jis turi būti sujungtas su bendru įžeminimo įrenginiu, kad turėtų tą patį potencialą.
68. Bokštiniai statiniai. Bokštai, varpinės, vandentiekio bokštai, gravitacijos švyturiai, televizijos ir kiti ryšių bokštai, įvairūs stiebai dėl savo aukščio turi didelę žaibo smūgio tikimybę. Šiuo atveju aktyvusis žaibolaidis įrengiamas ant aukščiausios statinio vietos arba bokšto ir įžeminimo laidininku sujungiamas su įžemintuvu. Apsaugos nuo žaibo įžeminimo įrenginį reikia sujungti su elektros įžeminimo įrenginiu.
Šiems statiniams gali būti reikalinga papildoma apsauga nuo žaibo, kuri įrengiama ant statinių kraigų, jei yra šios sąlygos:
68.1. bokšto aukštis didesnis kaip 40 metrų;
68.2. pastato ilgis viršija aktyvaus žaibolaidžio saugumo zoną. Šiuo atveju du įžeminimo laidininkai iš aukščiausio taško nuvedami į skirtingas pastato puses.
Kai ant bokšto įrengtas nemetalinis kryžius ar statula, vėtrungė ir pan., jie turi būti apsaugoti žaibolaidžiu.
69. Stadionams, kempingams, žmonių susibūrimo vietoms, plaukiojimo baseinams, žaidimų atrakcionų parkams ir t.t. aktyvusis žaibolaidis įrengiamas ant stiebų, atramų, prožektorių bokštų arba kitų jau esančių statinių. Žaibolaidžių skaičius ir įrengimo vieta priklauso nuo saugomo objekto kategorijos ir užimamos teritorijos.
70. Medžiai. Dažnai žaibo išlydžio taškais tampa medžiai. Jie būna pažeidžiami dėl savo aukščio, formos ir vietovės reljefo ypatumų. Jei arti nėra aukštesnio statinio, aktyvųjį žaibolaidį galima įrengti tiesiog virš paties medžio. Kad nebūtų pažeistas medis ir apsaugos nuo žaibo sistema nekliudytų medžiui augti, įžeminimui reikia naudoti lankstų izoliuotą laidininką, o kaip laikiklius naudoti tam tinkamas apkabas, juosiančias kamieną.
 
VIII SKIRSNIS. APŽIŪRA, PRIEŽIŪRA    
 
71. Apsaugos nuo žaibo įrenginiai yra veikiami korozijos, gamtinių sąlygų, žaibo išlydžių, dėl ko blogėja elektrinis kontaktas, todėl šie įrenginiai turi būti reguliariai apžiūrimi ir tikrinami. Norint, kad apsaugos nuo žaibo sistema dirbtų efektyviai, turi būti atliekama:
71.1. pirminė apsaugos nuo žaibo sistemos apžiūra, kuri atliekama tuoj įrengus sistemą. Patikrinama, ar apsaugos nuo žaibo sistema įrengta laikantis reikalavimų. Apžiūros tikslas – įsitikinti, kad:
71.1.1. aktyvusis žaibolaidis iškeltas ne mažiau kaip 2 metrus virš aukščiausios saugomo objekto vietos;
71.1.2. įžeminimo laidininkai įrengti iš tinkamo diametro metalo;
71.1.3. tinkamai parinktos vietos įžeminimo laidininkams;
71.1.4. visi apsaugos nuo žaibo elementai tvirtai pritvirtinti;
71.1.5. išlaikyti saugūs atstumai;
71.1.6. įžeminimo įrenginys tinkamai įrengtas;
71.1.7. atskiri įžemintuvai tinkamai sujungti.
Ši vizuali apžiūra atliekama, laikantis šio Reglamento II, III, IV, V, VI skirsnių reikalavimų. Jei yra iš dalies arba visiškai paslėptų laidininkų, jų elektrinis vientisumas turi būti patikrintas matuojant;
71.2. planinė apžiūra. Apsaugos nuo žaibo įrenginiai tikrinami priklausomai nuo jų kategorijos. Tikrinimo periodiškumas pateikiamas 5 lentelėje.
 
5 lentelė
 
Apsaugos nuo žaibo įrenginių tikrinimo periodiškumas
 
Apsaugos kategorija
Normalus periodiškumas
Paankstintas periodiškumas
I
2 metai
1 metai
II
3 metai
2 metai
III
3 metai
2 metai
 
Pastaba. Paankstintas matavimo laikas taikytinas chemiškai agresyvioje aplinkoje.
Apsaugos nuo žaibo sistema ne pagal planą tikrinama po žaibo išlydžio, jeigu atliekami remonto darbai arba pakeičiamos kai kurios dalys. Žaibo išlydžiai registruojami skaičiuotuve įrengtame ant įžeminimo laidininko.
72. Apžiūros vykdymo tvarka. Vizuali apžiūra atliekama, norint įsitikinti, ar:
72.1. statinio struktūros pakeitimai (priestatai) nereikalauja papildomos apsaugos nuo žaibo sistemos įrengimo;
72.2. nenutraukti jungiamieji laidininkai;
72.3. tvirtinimo armatūra nesutrūkusi, jos būklė gera;
72.4. įranga nepažeista korozijos;
72.5. įžeminimo įrenginys tvarkingas.
73. Matavimų metu tikrinama:
73.1. sujungimų pereinamųjų kontaktų varža tarp įžemintuvo, įžeminimo laidininko ir žaibo ėmiklio;
73.2. įžemintuvo varža.
74. Kiekvieno tikrinimo metu surašomi įžemintuvo ir sujungimų pereinamųjų varžų matavimų protokolai. Atlikus apsaugos nuo žaibo sistemos dalių pakeitimus arba papildymus, šie pakeitimai turi būti parodyti protokoluose.
75. Siekiant užtikrinti apsaugos nuo žaibo sistemos efektyvų veikimą, tikrinimų metu rasti trūkumai turi būti nedelsiant pašalinti.
 
VI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
 
76. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
 
___________________
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

   

Įmonių kategorijos: Architektai | Baldai, baldų gamyba | Dažai | Elektroninė įranga, jos priežiūra ir remontas | Elektros montavimo darbai | Interjero detalės, sprendimai | Įrankiai | Kompiuterių įranga ir jos priežiūra | Kompiuterių programinė įranga | Langai | Mediena ir jos apdorojimas | Metalo gaminiai ir konstrukcijos | Projektavimas | Santechnika, santechnikos darbai, vonios įranga | Statybos mašinos ir įrenginiai | Statybos paslaugos ir remontas | Valymo įrenginiai | Apdaila, apdailos medžiagos | Durys | Advokatai | Audito ir apskaitos paslaugos | Automobilių dalys, reikmenys | Chemijos pramonės gaminiai | Verslo konsultacijos | Farmacijos įmonės, medikamentai | Grožio salonai, kirpyklos | Bižuterija, juvelyrika | Kaimo turizmo paslaugos, sodybos | Kavinės, barai, klubai | Komunalinės paslaugos | Laisvalaikio ir poilsio paslaugos | Maisto prekių parduotuvės | Maisto produktai: įvairūs | Mokymo centrai | Nekilnojamasis turtas | Nuomos paslaugos | Odontologijos paslaugos, medžiagos, įranga | Parduotuvės, įvairios | Reklamos paslaugos | Restoranai | Siuvimas, siuvimo pramonė | Suvirinimo darbai, įrenginiai | Turizmo agentūros, kelionių organizatoriai | Veterinarijos paslaugos, vaistinės, klinikos